Finansai

Nauja pradžia – ne tik pirmakursiams: verslas siūlo užsidirbti dar tik mokantis specialybės

Naują specialybę įgyti galima ne tik aukštojoje ar profesinėje mokykloje. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kviečia į „Meistrų mokyklą“ – programą, kur darbo patirties ir kvalifikacijos maisto gamybos srityje neturintieji vos per du mėnesius gali tapti virėjais, kepėjais, mėsininkais ar konditeriais, o besimokydami jau turi ir užtikrintą darbo vietą bei atlyginimą. Darbo rinkos ekspertų teigimu, tokios galimybės yra ne tik proga išbandyti save naujoje veikloje, bet ir greitai persikvalifikuoti, įgijus naudingų praktinių įgūdžių.

„Esame didžiausias darbdavys Lietuvoje, todėl norime suteikti kuo daugiau karjeros galimybių žmonėms. Ši nuo 2018 m. vykdoma iniciatyva yra puikus šansas pradėti tiesti savo sėkmės kelią – išmokti naujos veiklos, kuri iškart garantuoja darbą. Esame atviri visiems, tad kviečiame ir vos baigusius mokslus pilnamečius, ir vyresnius žmones, kurie galbūt stokoja kvalifikacijos, bet turi brandžios gyvenimiškos patirties, kuri yra ne mažiau svarbi nei profesinės kompetencijos. Svarbiausia – noras ir motyvacija“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Meistrų mokyklos“ programa trunka du mėnesius. Jų metu dalyviai mokosi iš patyrusių profesionalių „Maximos“ darbuotojų ir naujas žinias pritaiko atlikdami paskirtas konkrečias užduotis. Po mokomojo periodo išlaikius žinių bei įgūdžių patikrinimą, pradedama dirbti savarankiškai.

Atlyginimas ir papildomos naudos – iškart

E. Dapkienė pažymi, kad nuo įprastos praktikos „Meistrų mokyklos“ programa skiriasi tuo, kad nuo pirmosios mokymosi dienos tampama visaverčiais „Maximos“ komandos nariais. „Tai reiškia, kad programos dalyviai vos tik pradėję mokytis jau gauna atlyginimą ir gali naudotis kolektyvinėje darbo sutartyje numatytu plačiu papildomų socialinių naudų darbuotojams paketu“, – pabrėžia ji.

Vidutinis darbo užmokestis dirbantiems „Maximos“ maisto gamybos cechuose siekia apie 1400 eurų. Kiekvieną mėnesį darbuotojai, priklausomai nuo jų pasiektų rezultatų, yra premijuojami. Skatinamąsias premijas kas mėnesį gauna apie 70 proc. cechų darbuotojų.

„Siekiame, kad darbuotojai matytų aiškiais perspektyvas įmonėje. Dėl to rūpinamės ne tik baziniu darbo užmokesčio augimu, kuris šį pusmetį augo 13 proc., bet ir taikome išplėstines motyvacines atlygio priemones. Mums svarbu sudaryti galimybes darbuotojams daugiau užsidirbti, o kartu ir tobulėti siekiant geresnių rezultatų“, – sako E. Dapkienė.

Taip pat „Meistrų mokyklos“ dalyviams galioja ir kolektyvinėje sutartyje numatytos dvi dešimtys papildomų naudų, tokių kaip 200 eurų išmoka gimus vaikui, papildomos 3 dienų apmokamos atostogos vestuvių proga, stipendijos geriausiai besimokantiems darbuotojų vaikams, dovanos darbuotojams, jų vaikams iki 12 metų bei daugiavaikėms šeimoms Kalėdų ir Velykų progomis ir kt.

Be to, visi lietuviškojo prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai, išdirbę 3 mėnesius, yra draudžiami papildomu sveikatos draudimu, kuris garantuoja sveikatos priežiūros paslaugas tiek valstybinėse, tiek ir privačiose gydymosi įstaigose.

Nauda – ir darbuotojui, ir įmonei

Tokią verslo iniciatyvą pačiam ruošti reikalingus darbuotojus teigiamai vertina ir darbo rinkos ekspertai. „Žmogus gali išbandyti save naujoje pozicijoje, o konkrečią patirtį ir įgūdžius įgyja per trumpiausią mokymosi laikotarpį“, – sako atrankas teikiančios bendrovės „Headex group“ Personalo ir rinkodaros departamento vadovė Toma Stonkienė.

Ji pastebi, kad nors vykdomos švietimo reformos skatina į ateitį žiūrėti pozityviau, tačiau dabar verslas išgyvena specialistų stygių, o maisto pramonės sektoriui šiuo metu tikrai pakankamai „karšta“ darbo vietų užpildyme. Situaciją galėtų pakeisti požiūrio keitimas jaunajai kartai apie specializuotas pozicijas.

Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse „pasimatuoti“ profesijos batus profesinėse mokyklose ir kolegijose yra normali praktika, o į universitetus stojama tik tuo atveju, jeigu norima akademiko karjeros. Taip gerokai aiškiau ir pačiam studentui, kokioje srityje jis nori gilinti žinias ir kurti vertę pasauliui.

Verslui pačiam įsitraukiant į reikalingų darbuotojų ugdymą, T. Stonkienė mato ir platesnę to naudą – ne tik darbuotojui, įmonei, bet ir pačiai darbo rinkai.

„Kurdamas tokias mokymosi iniciatyvas verslas kartu demonstruoja ir socialinę atsakomybę: skiria lėšų ne tik žmonių edukacijai apie darbo pozicijų vertes ir naudas, tačiau ir formuoja nuomonę, kad kiekvieno darbas yra svarbus ir vertas dėmesio, nepaisant pareigybių rango“, – sako T. Stonkienė.

Pasinaudoti galimybe išmokyti naujos specialybės „Meistrų mokykloje“ galima aštuoniuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Rokiškyje ir Utenoje.

Norintiems prisijungti prie „Maximos“ kolektyvo ir padėti tvirtus pamatus naujai karjerai tereikia užpildyti anketą: http://karjera.maxima.lt/meistru-mokykla

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai”
Nauja pradžia – ne tik pirmakursiams: verslas siūlo užsidirbti dar tik mokantis specialybės

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)