Finansai

Naujas Kapitalo rinkos plėtros planas padidins investavimo ir taupymo galimybes tiek gyventojams, tiek investuotojams

Trečiadienį Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku Vyriausybei teiks svarstyti Kapitalo rinkos plėtros gaires 2023-2025 m., kuriose numatyti gilesnei kapitalo rinkai būtini žingsniai. Šis dokumentas parengtas siekiant paskatinti Lietuvos kapitalo rinkos stabilią ir konkurencingą plėtrą, pritraukti daugiau naujų investuotojų, plėsti naujų finansinių instrumentų, patrauklių investuotojams, spektrą bei pagerinti institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant atliepti rinkos poreikius. 

„Gairėse nubrėžiamos aiškios rekomendacijos, kurios skirtos didinti investavimo ir taupymo galimybes tiek gyventojams, tiek investuotojams. Išplėtota kapitalo rinka leis sukurti papildomus finansavimo šaltinius verslui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tai prisidės prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo bei stiprins Lietuvos, kaip pažangios ir konkurencingos ekonomikos, pozicijas tarptautinėje arenoje“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuvos reguliuojama rinka po 2009 m. krizės susitraukė ir iki šiol nėra atsigavusi – listinguotų emisijų skaičius sumažėjo nuo 57 (2008 m.) iki 35 (2021 m.), o finansų rinkose plačiai naudojamas akcijų kapitalizacijos ir BVP santykio rodiklis, nusakantis rinkos išsivystymą, sumažėjo kelis kartus – nuo 33 proc. (2005 m.) iki 9,5 proc. (2021 m.). Akcijų rinkos kapitalizacijos rodiklis stipriai atsilieka nuo ES vidurkio – 2021 m. jis sudaro 70 proc.

Sėkmingai veikiančios kapitalo rinkos gerina verslo galimybes gauti ilgalaikį finansavimą, didina taupymo ir investavimo priemonių įvairovę gyventojams, kartu prisideda prie ekonomikos augimo. Lietuvos kapitalo rinka, nepaisant jos dabartinio dydžio, rinkos dalyvių ir investuotojų skaičiaus, turi didelį potencialą, kurį būtiną išnaudoti.

„Šią tarybą Lietuvos bankas numatė, kaip visų su kapitalo rinkos plėtra susijusių priemonių valdymo įrankį. Jos įsteigimas bus vienas pirmųjų riboženklių, nuo kurio matuosime progresą. Taip pat svarbu paminėti, kad Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai jau pasiekė Seimą, o Lietuvos bankas intensyviai dirba su kolegomis iš Latvijos ir Estijos dėl sąlygų, kuriomis veikia vietos investuotojai ir įmonės, suvienodinimo. Paraleliai sieksime didinti visuomenės susidomėjimą kapitalo rinka, kaip investavimo alternatyva“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Viena svarbiausių gairių iniciatyvų Kapitalo rinkos tarybos įkūrimas. Ši institucija užtikrins dialogą tarp rinkos dalyvių ir valstybės institucijų, bus atsakinga už bendrą Lietuvos kapitalo rinkos plėtros strategiją ir Gairėse numatytų rekomendacijų įgyvendinimą bei formuos vieningą Lietuvos kapitalo rinkos dalyvių poziciją Europos Sąjungos mastu.

Gaires sudaro 7 kryptys: teisinė ir mokestinė aplinka, naujų finansinių produktų pasiūla, Kapitalo rinkos tarybos steigimas, AB „Nasdaq“ Vilnius biržos aktyvumas ir infrastruktūra, finansiniai tarpininkai ir finansinis švietimas. Kiekvienai iš šių krypčių siūlomos rekomendacijos, kurios paskatins ,  mažas ir vidutines įmones pritraukti finansavimą leidžiant vertybinius popierius, didins kapitalo rinkoje prekiaujamų finansinių produktų įvairovę, išplės pensijų fondų galimybes investuoti į įvairesnes finansų rinkos priemones, leis į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus įtraukti daugiau vertybinių popierių.

„Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos kapitalo rinkoje įvyko reikšmingų teigiamų pokyčių, tačiau jos potencialas prisidėti prie šalies ekonomikos transformacijos ir augimo nėra pilnai išnaudojamas. Džiaugiamės, jog šiandien žengiamas dar vienas svarbus žingsnis, kuriant gyvybingą kapitalo rinkos ekosistemą“, – sako Arminta Saladžienė, „Nasdaq“ viceprezidentė Europos rinkai. „Tikimės, kad įgyvendinamos Kapitalo rinkos plėtros priemonės padės pritraukti daugiau investuotojų bei skatins įmones aktyviau pasinaudoti viešos vertybinių popierių rinkos suteikiamomis galimybėmis. Kartu tai yra svarbus postūmis toliau plėtojant investavimo kultūrą Lietuvoje bei suteikiant visuomenei platesnes galimybes taupyti ir investuoti“.

Kapitalo rinkos plėtros gairės buvo parengtos atlikus finansų rinkos dalyvių, investuotojų, teisininkų apklausas, įvertinus kitų šalių patirtį. Rengiant gaires konsultuotasi su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), „Nasdaq“ vertybinių popierių birža, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB). Viešoji konsultacija sulaukė didelio investuotojų, finansų rinkos dalyvių ir kitų suinteresuotųjų šalių susidomėjimo.

Pranešimą paskelbė: Justas Kačerauskas, LR Finansų ministerija

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)