Finansai

Nelaimingi atsitikimai darbe atskleidžia darbų saugos spragas: dažnai didžiausia atsakomybė gula ant vadovo pečių

Lietuvą sukrėtęs sprogimas įmonėje „Klaipėdos mediena“ dar sykį priminė ir taip dažnai aptariamą darbų saugos temą. Teisininkų teigimu, į darbų saugą šalyje daug kas dar žiūri pro pirštus, labiau kaip į teorinę priemonę, o susirūpina ja tik gresiant sankcijoms už pažeidimus ar jau nutikus nelaimingam atsitikimui darbe.

„Raštiškas darbų saugos tvarkas turi visi, bet daugelis pamiršta, kad pačios savaime jos nuo nelaimingų atsitikimų neapdraudžia. Darbdaviui svarbu pasirūpinti, kad tos tvarkos veiktų, darbuotojams – žinoti, kaip taisykles taikyti praktikoje ir tai daryti. Tai nėra formali popierinė priemonė, o realus įrankis, apsaugantis įmonės darbuotojus nuo traumų bei žūčių, o pačias įmones – nuo neigiamų nelaimingų atsitikimų darbe pasekmių“, – sako advokatų kontoros „Magnusson“ partneris Evaldas Rapolas.

Darbdavio užduotis – užtikrinti, kad tvarkos veiktų

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, apie 60 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl darbo organizavimo trūkumų ir nepakankamos vidinės kontrolės.

„Kartais darbdaviai mano, kad užtenka turėti instrukcijas, kai iš tiesų reikia pasirūpinti ne tik tvarkų parengimu, bet ir realiu veikimu bei laikymosi kontrole. Tam turėtų būti pasitelkiamos kompleksinės priemonės – techninės, medicininės, organizacinės, socialinės, atliekami jų efektyvumo patikrinimai. Tik taip galima pasiekti, kad teorinės tvarkos veiktų praktikoje“, – kalba advokatų kontoros „Magnusson“ teisininkė Viktorija Dubovskienė.

Nelaimingų atsitikimų prevencijai labai svarbi ir naudojamų įrenginių techninės būklės priežiūra. Teisininkė sako, kad darbdavys turėtų stebėti, ar nepraleidžiamos privalomos įrenginių patikros, sistemingai atlikti profesinės rizikos identifikavimus ir vertinimus, kurie padeda išsiaiškinti, ar nėra esamų ar galimų nelaimingų atsitikimų rizikų, susijusių su įrenginiais, ir laiku jas sumažinti arba pašalinti. Atlikus vertinimą, taip pat paaiškėja ir tai, ar darbuotojai su įrenginiais dirba tinkamai.

„Itin didelis dėmesys reikalingas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrai. LR potencialių pavojingų įrenginių įstatymas nustato, kad tai garo ir vandens šildymo katilai, slėginiai indai, pavojingų medžiagų beslėgės talpyklos bei slėginiai vamzdynai, slėginiai garotiekiai ir karšto vandens vamzdynai, taip pat liftai, variklinės pavaros keltuvai žmonėms ir kroviniams kelti, kėlimo įrenginiai, degiąsias dujas naudojantys pramoniniai įrenginiai ir kita“, – vardija ji.

Sąmoningumą ugdo paskatinimai ir sankcijos

Darbuotojai yra vieni svarbiausių darbų saugos garantų – jei jie žinos tvarkas, mokės jas taikyti praktikoje, elgsis atsakingai, nelaimingų atsitikimų darbe rizika bus mažesnė. VDI skaičiavimu, 2 iš 10 mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl darbuotojų neatsakingumo ir saugaus darbo taisyklių nesilaikymo.

„Efektyvus darbų saugos užtikrinimo būdas – reguliarus darbuotojų mokymas, atestavimas dėl saugos darbe, praktiniai užsiėmimai, padedantys lengviau įsisavinti visus reikalavimus. Ne mažiau svarbu yra ir įsitikinti, kad darbuotojai tikrai žino, kaip elgtis įvairiose situacijose, kad būtų išvengta galimų pavojų ir nelaimingų atsitikimų. Vien tik duoti darbuotojui perskaityti darbų saugos taisykles nepakanka“, – tikina V. Dubovskienė.

Jos teigimu, labai svarbus aspektas yra darbuotojų sąmoningumas. Darbuotojai turi suprasti, kad sauga darbe yra svarbi ne tiek darbdaviui, kiek jiems patiems, jų kolegoms, nes darbų saugos taisyklių nesilaikymas gali sukelti pavojų jų sveikatai ir gyvybei. 

„Sąmoningumui ugdyti galima įvertinti teisingą elgesį pasitelkiant motyvacines priemones, pavyzdžiui, pavyzdingai besilaikantiems darbų saugos reikalavimų darbuotojams skirti priedą prie darbo užmokesčio ir panašiai.

Jei darbuotojai ignoruoja darbų saugos reikalavimus, darbdavys turi teisę darbo tvarkos taisyklėse numatyti darbuotojams pareigas, susijusias su darbų saugos reikalavimų laikymusi, šio reikalavimo nesilaikymą traktuoti kaip darbo pareigų pažeidimą bei taikyti sankcijas“, – sako teisininkė.

Kada atsakomybė tenka įmonei, o kada vadovui?

Pasak E. Rapolo, kai įmonėje pažeidžiamos darbo organizavimo ar saugos procedūros, atsakingam asmeniui gali kilti baudžiamoji atsakomybė, jei yra sunkių kūno sužalojimų ar mirčių, arba administracinė atsakomybė, jei atvejis lengvesnis. Atsakingu asmeniu gali būti įmonės vadovas arba asmuo, kuriam pavestos darbų saugos užtikrinimo funkcijos, pvz., gamybos ar statybos vadovas.

Įmonės vadovui, kaip asmeniui, gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė. Advokatas sako, kad paprastai, kol įmonė veikia be nelaimingų atsitikimų darbe, vadovo civilinės atsakomybės klausimas dėl galbūt netinkamų darbų saugos normų nekeliamas. Tačiau įvykus įvykiui – sprogimui, gaisrui, potvyniui ir taip toliau – yra žiūrima, ar vadovas vykdė savo pareigas laikytis teisės aktų ir būti pakankamai atidžiu bei rūpestingu, ar padarė viską, kad šitų dalykų būtų išvengta.

„Pasakius paprasčiau, laikytis darbo saugos privalu, bet jei nesilaikoma ir nieko blogo nenutinka, gresia tik administracinė atsakomybė institucijoms atlikus patikrinimą ir nustačius pažeidimus. Tačiau jei nelaimingas atsitikimas įvyksta, iškyla jau ne tik administracinės, bet ir baudžiamosios bei asmeninės vadovo civilinės atsakomybės grėsmė“, – komentuoja ekspertas.

Vadovo asmeninė atsakomybė eliminuojama, kai jis užtikrina procedūrą, nes daugeliu atvejų vadovas nėra atsakingas už rezultatą. „Pavyzdžiui, dėl elektros instaliacijos gedimo užsidegė fabrikas. Tokiu atveju žiūrima, kaip vadovas vykdė jau minėtą rūpestingumo pareigą: ar elektros instaliacija buvo įrengta tinkamai, ar buvo veikianti priešgaisrinė sistema, ar ji buvo nuolat tikrinama. Jei visa tai buvo atliekama, tokiu atveju vadovui asmeninė atsakomybė nekyla, jei ne – ji neišvengiama. Nelaimingi atsitikimai gali nutikti ir tinkamai įgyvendinant darbų saugos reikalavimus, tačiau tokiu atveju atsakomybė ant vadovo pečių negula“, – tvirtina E. Rapolas.

Jis atkreipia dėmesį, kad jei yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, įmonės vadovui svarbu prieš duodant parodymus turėti kuo daugiau informacijos apie situaciją, nes teismai yra linkę remtis pirminiais, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, laikydami, kad jie artimesni tiesai.

Pasak V. Dubovskienės, nustačius darbų saugos pažeidimus darbdaviui tenka ir atsakomybė už žalos atlyginimą. „Jei žala įvyksta nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, teritorijoje arba už jos ribų, kai darbuotojas dirba darbo sutartyje sulygtą darbą, savo iniciatyva dirba įmonėje darbo sutartyje nesulygtą darbą darbdavio naudai ar jo interesais arba darbdavio sutikimu dirba įmonėje, nors darbo sutartis su juo nesudaryta, už žalos atlyginimą atsakingas darbdavys“, – vardija teisininkė.

Pranešimą paskelbė: Gintarė Saulytė-Šulgat, UAB „Idea Prima“
Nelaimingi atsitikimai darbe atskleidžia darbų saugos spragas: dažnai didžiausia atsakomybė gula ant vadovo pečių

(Perskaityta per mėnesį: 2, iš jų šiandien: 1.)