Finansai

Netekote darbo pandemijos metu? Tinkamas biudžeto optimizavimas palengvins situaciją

Pandemijos metu ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje smarkiai išaugo nedarbo lygis. Nesibaigiant karantinui kai kurie žmonės vis dar yra prastovose ir gyvena nežinioje, o kai kurie neteko darbo ir nuolatinių pajamų. Atsirado būtinybė iš naujo planuoti šeimos biudžetą bei pergalvoti prioritetus. Tad kaip netekus darbo reikėtų optimizuoti išlaidas ir šeimos biudžetą, kad šis laikotarpis taptų paprastesnis ir keltų mažiau nerimo dėl finansinio nestabilumo?

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. šalyje buvo 277,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų (16,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų). Kai tuo tarpu prieš metus, 2019 metais, vidutinis metinis nedarbo lygis buvo 6,3 proc.

„Prie išaugusio nedarbingų žmonių skaičiaus labiausiai prisidėjo COVID-19 pandemija. Vieniems smarkiai sumažėjo atlyginimai, kiti buvo priversti išeiti į prastovas, kai kurie – neteko darbo ir nuolatinių pajamų. Todėl tebesitęsiant karantinui, žmonės lieka nežinioje, o kai kurie nėra pasiruošę suvaldyti savo finansinių įsipareigojimų ir pradeda neapgalvotai skolintis“, – sako „Credit24“ Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė. 

Daugelis tyrimu rodo, jog  2021 metų išvakarėse vienas iš pagrindinių daugelio tikslų žmonių sąraše buvo taupyti. O po 2020 metų, kurie buvo tokie neužtikrinti, planuoti šeimos biudžetą reikėtų išmokti visiems.

D.Stoškuvienė sako, jog staiga netekus darbo ar dalies šeimos pajamų, reikėtų nepulti į paniką, o galvoti praktiškai ir išskiria 3 esminius dalykus, kuriuos reikėtų susitvarkyti nedelsiant:

Paskolos, įmokos ir kiti finansiniai įsipareigojimai

Daugelis šeimų šiandien turi vienokių ar kitokių finansinių įsipareigojimų bankui: automobilio lizingas, būsto paskola, vartojimo kreditai. Šie dalykai dažnai atima didesnę dalį šeimos mėnesinio biudžeto ir visada turi būti planuojami į priekį. Tačiau staiga vienam iš šeimos narių netekus darbo ar smarkiai sumažėjus mėnesiniam atlyginimui, gali kilti rimtų finansinių sunkumų.

Todėl D. Stoškuvienė teigia, jog pirmiausia reikėtų susisiekti su savo banku ar kita kreditą suteikusia įmone.

„Paskolų ar kreditų tiekėjai visada nori padėti žmonėms įveikti sunkius laikotarpius kartu, todėl esant sudėtingesniam laikotarpiui, reikėtų nedaryti dažnos klaidos ir nevengti bankų ar kitų kreditų įmonių specialistų ir atvirai pasikalbėti bei drauge ieškoti sprendimo būdų. Beveik visais atvejais sprendimą galima rasti.  Kreditoriai gali koreguoti paskolos grąžinimo grafiką, pratęsti grąžinimo terminą. Mes savo įmonėje siūlome įmokų pertrauką net iki pusės metų, kol klientas vėl sugrįš į įprastas vėžias“, – sako D. Stoškuvienė.

Susiveržkime diržus

Susitvarkius visus reikalus su kredito įstaigomis ir atidėjus kreditų įmokų mokėjimą bent keliems mėnesiams, reikėtų atvirai peržiūrėti visas savo kasdienes išlaidas. Čia Donata siūlo susidaryti lentelę, kurioje susirašytumėte paskutinių pusės metų išlaidas.

„Mes labai dažnai išleidžiame nemažas sumas pinigų dalykams, kurių mums ne visada reikia. Žinoma, kai finansinė padėtis gera – galima pasilepinti ir kartais neskaičiuoti išgertų puodelių kavos, tačiau atėjus sudėtingesniam metui reikėtų visus smulkius dalykus atidėti į šalį. Geriausia – susibraižyti lentelę ir susirašyti visas pagrindines išlaidas, kurias turėjote per paskutinius 6 mėnesius: maistas, pramogos, drabužiai, prenumeratos, edukacija ir pan.“.

Tik tada, kai aiškiai pamatysite kam ir kiek išleidžiate, galėsite bendru sutarimu su visais šeimos nariais nutarti, kas ir ko šiuos keletą mėnesių atsisakys. Tačiau tai turi būti komandinis darbas, savo smulkių išlaidų negali atsisakyti tik vienas šeimos narys, kitaip vieni jausis nuskriausti labiau nei kiti ir neliks komandinės dvasios. Tad bendrai sutarkite, ką galite trumpam „paaukoti“ dėl bendrų ateities tikslų.

Galvokite apie ateitį

Dažniausiai netikėtai netekus darbo, daugelis žmonių, išdirbę bent metus laiko savo darbovietėje, gauna išeitinę kompensaciją. Kai kuriems tai gali būti nemaži pinigai ir gali atrodyti, jog pinigų tikrai netrūks.

Tačiau D. Stoškuvienė sako, jog tai dažnai būna apgaulinga. Net ir gavus išeitinę kompensaciją, reikėtų gerai pergalvoti savo šeimos biudžetą ir iškarto galvoti apie naujo darbo galimybes: ar jūsų srityje bus lengva susirasti naują darbą, o gal teks jo ieškoti ilgiau, o gal dėl pandemijos kurį laiką visai negalėsite dirbti? 

„Išeitinė išmoka, kad ir koks tai geras dalykas, dar neužtikrina stabilių finansų. Kelių mėnesių atlyginimo išmoka gali ištirpti labai greitai, o tada jau gali būti per vėlu pradėti planuotis pasikeitusį biudžetą. Todėl tai reikia daryti iškarto. Taip pat reikia apgalvoti visas naujo darbo galimybes, o jeigu dėl pandemijos negalite dirbti visai, reikėtų pagalvoti apie papildomą darbą ne pagal specialybę“, – sako D. Stoškuvienė.

Dažnai darbas ne pagal specialybę daugelį atgraso, tačiau tokiomis sąlygomis, ypač jei jūsų darbas priklauso nuo artimo kontakto su kitais žmonėmis, ir laikinai jo dirbti negalite, reikėtų nevengti ir kitokio pobūdžio darbų.  

Socialiniuose tinkluose yra nemažai bendruomenių, kuriose žmonės dalijasi savo darbo įgūdžiais ar patirtimi ir taip susiranda bent jau laikiną darbą, taip pat ten galima rasti nemažai skelbimų iš ieškančių įmonių ar žmonių. Pastebima, jog karantino metu kaip niekad išaugo poreikis pavėžėjamas ir kurjeriams, tad jei turite automobilį ir mėgstate vairuoti – tai gali būti puiki alternatyva papildomoms pajamoms gauti.   

Pranešimą paskelbė: RUGILĖ CIBULSKAITĖ, UAB Headline agency
Netekote darbo pandemijos metu? Tinkamas biudžeto optimizavimas palengvins situaciją

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)