Finansai

„Nielsen“: pirkimo panikos nebėra, tačiau pokyčiai liks ilgam

Koronaviruso COVID-19 sukelta pandemija tiesiogiai palietė kas trečią namų ūkį visame pasaulyje. Pasaulinė rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“ pastebi, jog nors pirkimo panikos nebeliko, tačiau pandemijai tebesitęsiant ilgainiui jos poveikį pajusti gali dar daugiau namų ūkių.

„Nielsen“ vertinimu, dėl sveikatos iššūkių ar netekus darbo šiemet gegužę 32 proc. pasaulio namų ūkių su COVID-19 padariniais susidūrė tiesiogiai. Likusieji 68 proc. teigia asmeninio poveikio nepajutę, tačiau šis santykis turi potencialo keistis.

„Pirmoji, panišku pirkimu pažymėta pandemijos banga pasibaigė. Tačiau kol mokslininkai intensyviai kuria vakciną bei stengiasi atrasti vaistus, kurie padėtų suvaldyti infekcijos plitimą, neapibrėžtumo dar yra likę daug ir jis neabejotinai veikia vartotojų elgesį. Augantys užsikrėtimų skaičiai ir beprasidedantis gripo sezonas gali lemti tai, jog į akistatą su COVID-19 paklius daugiau žmonių, todėl mažmeninės prekybos sektorius tam turėtų ruoštis“, – sako „Nielsen“ vadovė Lietuvoje Ilona Lepp.

Muilas paklausus net ir panikai nuslūgus

Pavasarį ilgai negendančiais produktais intensyviai savo atsargas pildžiusių pirkėjų panika nuslūgo. I. Lepp pastebi, kad net ir tokiomis ekstremaliomis sąlygomis tiekimo grandinės neužlūžo, parduotuvės atlaikė išaugusią paklausą ir prekių nepritrūko, todėl tai turėtų raminti vartotojus. Visgi aktyviai taikomas fizinės distancijos reikalavimas, prašymas riboti socialinius kontaktus bei nemažos gyvenimo dalies persikėlimas į namų aplinką keičia pačių vartotojų poreikius.

„Lietuvoje iki panikos etapo asmeninės priežiūros prekių kategorijose augo dantų protezų valiklių, muilo, kūdikių servetėlių, dušo želės, dezodorantų bei skutimosi peiliukų kategorijos. Pirkėjams supanikavus į pirmąją vietą šoko muilo pardavimai, kurių paklausa tapo dvigubai didesnė nei prieš metus, dantų protezų valikliai liko antroje vietoje. Karantino metu išvis augo tik trys asmeninės priežiūros kategorijos: protezų valikliai, muilas ir plaukų dažai. Suvaržymus švelninant mūsų šalies pirkėjai grįžo prie ankstesnių įpročių, tačiau muilas liko įsitvirtinęs antroje vietoje. Atlaisvėjus suvaržymams atsigavo dėmesys tokioms prekėms, kaip veido ir kūno priežiūros produktai, depiliacijos bei skutimosi priemonės“, – teigia I. Lepp.

Jos teigimu, karantino metu ypač smarkiai krito dekoratyvinės kosmetikos priemonių pardavimai, mažiau pirkta drabužių ir maisto išsinešti, tuo pat metu stengiantis daugiau taupyti atsidedant juodai dienai ir netgi senatvei.

Pirkėjai grįžta iš interneto

„Nielsen“ duomenimis, karantino metu Lietuvos vartotojai ėmė lenkti didelio formato parduotuves, vietoje jų rinkdamiesi apsipirkti nors ir mažesnėse, tačiau arčiau namų esančiose parduotuvėse. Tuo tarpu Estijoje kaip tik padidėjo srautas į didesnes ir daugiau fizinės erdvės galinčias užtikrinti parduotuves.

Dar vienas pandemijos užaštrintas poreikis apsipirkti nuotoliniu būdu internetu pasibaigus karantinui prislopo, pirkėjams grįžtant į fizines parduotuves.

„Lietuvoje dirbdami daug metų negalime nepastebėti, kad tipiškam Lietuvos pirkėjui pats apsipirkimo procesas yra malonumas. Jam tiesiog patinka eiti į parduotuves, atrasti naujas jas ar naujus, dar nematytus produktus. Jis yra aktyvus ir smalsus. Jeigu prieš paskelbiant karantiną internetu maisto ir kitas būtiniausias buities prekes internetu pirko 2 proc. pirkėjų, jų skaičius per karantiną išaugo iki 6 proc., o griežčiausius suvaržymus atšaukus birželį nukrito iki 3 proc. Kol kas negalima pasakyti, kad pirkimas internetu tapo įpročiu, bet kad atkreipė daugiau pirkėjų dėmesio – tikrai taip“, – sako I. Lepp.

Pirkėjai jau grįžo prie įprasto apsipirkimo turguose, vos didesnis nei prieš karantiną liko ir šalia namų esančių parduotuvių lankymas.   

„Apsipirkimas pačiose didžiausiose, hypermarket tipo parduotuvėse birželį liko karantino lygmenyje ir sudarė 7 proc., kai prieš karantiną jose apsipirkdavo 13 proc. pirkėjų. Ištikimiausių pirkėjų ratą išlaikė specifinę nišą užimančios ūkininkų ir ekologiškų produktų parduotuvės, taip pat ūkininkų produkcijos pristatymas į namus. Jose stabiliai apsipirkinėja apie 1 proc. pirkėjų“, – konstatuoja „Nielsen“ vadovė Lietuvoje.

Jos vertinimu, pandemijos iššūkiai nesibaigia, tačiau paniką išgyvenę prekybininkai ima geriau pažinti savo naująjį pirkėją.

Pranešimą paskelbė: Gintarė Saulytė-Šulgat, UAB „Idea Prima“

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)