Finansai

„NielsenIQ“: auga gyventojų palankumas skiepams nuo COVID-19

Pamažu spartėjant vakcinavimo procesui Lietuvoje vis daugiau žmonių į skiepą nuo COVID-19 infekcijos ima žiūrėti palankiai. Rinkos tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ duomenimis, balandį beveik du trečdaliai (64 proc.) 16-64 metų amžiaus šalies gyventojų pasisakė už skiepijimąsi, o geidžiamiausiomis lieka visiškai naujos kartos vakcinos, sukurtos RNR pagrindu.

Rinkos tyrimų kompanija skaičiuoja, kad jei šiuo metu visi teigiamai apie vakcinas atsiliepiantys gyventojai jau būtų paskiepyti, Lietuva turėtų apie 60-70 proc. imunitetą įgijusios visuomenės ir galėtų tikėtis pandemijos suvaldymo.

„Palyginti su vasariu, kuomet buvo skiepijama tik labai nedaug tikslinių grupių, iš viso 58 proc. respondentų sakė, kad tikrai skiepysis arba tikėtina, kad skiepysis. Balandį paskiepytų apklausos dalyvių jau buvo 18 proc., dar 29 proc. buvo tikri, kad skiepysis ir 16 proc. teigė, jog greičiausiai skiepysis. Tai neabejotinai yra pozityvus signalas šaliai, nes ir žmones, ir verslą išvargino du griežti karantinai, o nemažai ribojimų galioja iki šiol. Jei visi teigiamai nusiteikę gyventojai šiuo metu jau būtų paskiepyti, galėtume galvoti apie viruso suvaldymą šalyje“, – sako „NielsenIQ Baltics“ vyriausioji vartotojų tyrimų projektų vadovė Baltijos šalims Asta Ivanauskienė.

Pasak jos, tyrimas rodo, kad Lietuvoje dar reikės gerokai pasistengti siekiant kolektyvinio imuniteto, kuris susidaro, kai pasiskiepija daugiau kaip 90 proc. gyventojų.

Laimėjimas – svyruojančiųjų sąskaita

Kategoriškiausią poziciją „prieš“ išsakančių 16-64 metų amžiaus visuomenės narių skaičius beveik nesikeičia: vasarį taip galvojančių buvo 13 proc., balandį – 12 proc. Tačiau svyruojančių apklaustųjų dalis balandį, palyginti su vasariu, sumažėjo nuo 12 iki 7 proc. Nežino ką daryti ir dėl skiepijimosi vis dar nėra apsisprendę 17 proc. respondentų (vasarį tokių buvo 16 proc.).

Pasak A. Ivanauskienės , tyrimai rodo, kad anaiptol ne visi neketinantys skiepytis gyventojai netiki koronaviruso egzistavimu ar yra apimti neracionalių baimių. 6 proc. nesiskiepysiančių ir 4 proc. dar neapsisprendusių teigia, kad infekcija jau persirgo ir šiuo metu turi antikūnų, atitinkamai 5 proc. ir 3 proc. vardijo alergijas, nėštumą ar kitas aplinkybes.

„Vis dėlto, nors dalis rinkoje esančių vakcinų pagamintos remiantis jau žinomomis technologijomis, didžiausią dalį skeptiškai nusiteikusių žmonių stabdo nuomonė, kad tai neva yra eksperimentinės, neištirtos vakcinos. Taip galvoja vienas iš keturių respondentų, kuris arba jau nutarė nesiskiepyti, arba dar nėra dėl to apsisprendęs. Kitas dažnas argumentas yra baimė patirti šalutinį poveikį ar neigiamas pasekmes – to baiminasi apytiksliai vienas iš penkių apklaustųjų“, – teigia ji.

Visiškai koronavirusą neigiančių žmonių sąlyginai yra nedaug. 7 proc. tarp neketinančių skiepytis ir 1 proc. iš dar neapsisprendusių balandį tvirtino, kad koronavirusas neegzistuoja, tai nepavojinga liga, tiesiog paprastas gripas.

Naujoviškų vakcinų norima dažniausiai, „Sputnik“ – nepopuliari

Tarp 16-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų pati populiariausia „Pfizer“ ir „BioN Tech“ gaminama „Comirnaty“ vakcina. 40 proc. skiepytis nusiteikusių apklaustųjų  pirmenybę teikia būtent jai, dar 37 proc. teigia, kad ši vakcina jiems irgi tiktų.

„Moderna“ vakcinos norėtų 26 proc. apklaustųjų,  papildomai 52 proc. dėl jos suleidimo taip pat neprieštarautų.

„Šios dvi naujos kartos vakcinos šalyje turi didžiausią palaikymą, jomis skiepytis sutiktų 77-78 proc. 16-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Mažiau palaikymo sulaukia „Johnson & Johnson” vakcina, kuriai pirmenybę teikia 20 proc. apklausos dalyvių ir dar 43 proc. jai visiškai neprieštarautų. Tačiau trečdalis ketinančių skiepytis atmeta „AstraZeneca“, o pusė – „Sputnik V“ vakcinas“, – atkreipia dėmesį Asta Ivanauskienė.

Pasak jos, rusiškos vakcinos nuo COVID-19 infekcijos populiarumas šalyje gali būti pervertintas, nes ja skiepytis labiausiai norėtų vos 4 proc. ir tik dar 14 proc. sutiktų, jei būtų tokia galimybė. Ši vakcina Lietuvoje nėra naudojama.

„Susidomėjimo „AstraZeneca“ vakcina „Vaxzevria“ lygis balandį buvo žemas. Panašiai, kaip ir „Sputnik“ vakcina, jai prioritetą teikia tik 5 proc. ketinančių skiepytis apklaustųjų. Vis dėlto, geriau ją negu nieko rinktųsi net 38 proc. pasiryžusių skiepytis. Tai galėtų paaiškinti ir eiles prie atlikusių „AstraZeneca“ vakcinos, į kurias susirenka žmonės, nenorėdami laukti įsivaizduojamos „idealios“ vakcinos, o siekdami pradėti savo imuniteto paruošimą“, – sako tyrimų bendrovės „NielsenIQ Baltics“ vyriausioji vartotojų tyrimų projektų vadovė Baltijos šalims Asta Ivanauskienė.

„NielsenIQ“ duomenimis, pozityviausiai vakcinavimą balandį vertino Estijos gyventojai – pasiskiepijusių ir ketinančių tą daryti tarp 16-64 metų amžiaus šalies gyventojų buvo 68 proc. (vasarį 52 proc.), o Latvijoje – 56 proc. (vasarį 50 proc.).

„NielsenIQ“ apklausoje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje balandžio 1-15 dienomis dalyvavo po 1600 respondentų, kurių amžius 16-64 metai. Duomenys lyginti su 2021 vasario mėnesį atlikta reprezentatyvia apklausa.

Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima“

(Perskaityta per mėnesį: 5, iš jų šiandien: 1.)