Finansai

Pagalba verslui per COVID-19 krizę: kokių priemonių ėmėsi Baltijos šalys?

Didžiausias išmokas už prastovas yra numačius Estija, o ilgiausiam laikotarpiui atidėti mokesčių mokėjimą šiuo metu leidžia Latvija, pastebi audito, verslo bei finansų konsultacijų, rizikos valdymo, mokesčių ir teisės paslaugas teikianti įmonė „Deloitte“, kuri apibendrino Baltijos šalių vyriausybių taikomas pagalbos priemones. Tęsiantis karantinui ir nemažai daliai įmonių negalint vykdyti įprastos veiklos, šalių vyriausybėms gali tekti galvoti apie naujus pagalbos verslui sprendimus.

„Baltijos šalys bandant švelninti COVID-19 viruso plitimo ir karantino poveikį ekonomikai pasirinko panašias priemones, įskaitant subsidijas už prastovas ar mokesčių sumokėjimo terminų nukėlimą. Tiesa, daugiausia dėmesio galimiems verslo sunkumams parodė Latvijos vyriausybė, numačiusi ne tik atlyginimų darbuotojams kompensavimą, bet ir kitų mokestinių palengvinimų“, – teigia „Deloitte Lietuva“ mokesčių departamento direktorė Lina Minkė.

Pasak L. Minkės, tęsiantis karantinui šalies verslas toliau susiduria su dideliu neapibrėžtumu ir augančiu finansiniu spaudimu, todėl įmonėms gali prireikti dar tikslingesnės pagalbos artimiausioje ateityje. Šioje vietoje gali būti verta apsvarstyti kitose Baltijos šalyse taikomas priemones.

Išmokos už prastovas didžiausios Estijoje

Lietuvos įmonės, kurios karantino laikotarpiu paskelbė prastovą ir tokiu būdu išlaikė darbo vietas, galės gauti 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas. Šios subsidijos vienam darbuotojui negalės viršyti 910,5 euro prieš mokesčius arba 656 eurų į rankas per mėnesį. Be to, norėdama gauti tokią išmoką, įmonė prastovos metu turėtų darbuotojui mokėti mažiausiai 868 eurų prieš mokesčius (iš kurių 30 proc. turi padengti pati) ir išlaikyti ne mažiau kaip pusę darbo vietų praėjus trims mėnesiams nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

Šalies darbdaviai gali pasirinkti ir 90 proc. subsidijos dydį, kai 10 proc. atlyginimo dalį jie moka patys. Tiesa, šiuo atveju maksimali subsidijos suma negalės viršyti vieno minimalaus mėnesio atlyginimo, kuris šiuo metu sudaro 607 eurus prieš mokesčius. Taip pat reikės įsipareigoti tris mėnesius išlaikyti bent pusę darbo vietų.

Latvijoje darbdaviams skiriamas įmokos dydis sudarys 75 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio prieš mokesčius, bet negalės viršyti 700 eurų per kalendorinį mėnesį ribos. Dėl išmokų už prastovas gali kreiptis visos šios šalies įmonės, pinigai jas turėtų pasiekti iki gegužės 20 d.

Estijoje išmoka už prastovą darbdaviams sudaro 75 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio prieš mokesčius, o maksimali išmokos suma yra 1 tūkst. eurų. Estijoje nustatyta ir apatinė išmokos riba – ji negali būti mažesnė kaip 584 eurai. Be to, iš darbdavio reikalaujama darbuotojui mokėti ne mažesnį kaip 150 eurų atlyginimą ir prastovos metu. Išmokos už prastovas Estijos įmonėms bus išmokėtos iki gegužės 20 d.

Latvijoje mokesčių atidėjimas – iki 3 metų

Visose trijose Baltijos šalyse įmonėms šiuo metu leidžiama atidėti mokesčių mokėjimą ir išvengti baudos už tai. Latvijoje, vadovaujantis specialia nuostata dėl COVID-19 pasekmių, mokesčių mokėjimą įmonės gali nukelti net iki 3 metų siekiančiam laikotarpiui. Taip pat taikoma bendra mokesčių mokėjimo atidėjimo iki vienų metų tvarka. Estijoje mokesčių mokėjimas gali būti atidėtas iki 1,5 metų.

Lietuvoje atidėjimo terminas nustatytas iki ekstremalios situacijos pabaigos ir dar du mėnesiai po jos. Ši tvarka automatiškai taikoma įmonėms, įtrauktoms į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą. Po ekstremalios situacijos pabaigos, šios įmonės mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai be palūkanų sudaryti turės du mėnesius.  Įmonės, neįtrauktos į sąrašą dėl pagalbos priemonių jų verslui taikymo, gali kreiptis į mokesčių administratorių, pateikdamos supaprastintos formos prašymą, kuriame turi pagrįsti, kad patyrė neigiamas pasekmes.

Latvijos įmonėms – pagreitintas PVM grąžinimas

Latvija, skirtingai nei Lietuva ir Estija, jau nustatė, kad šalies Valstybinė mokesčių inspekcija (SRS) turės apsvarstyti prašymus grąžinti PVM permokas pagreitinta tvarka ir grąžinti permokėtas PVM sumas per 30 dienų nuo deklaracijų pateikimo. Tokia tvarka padės įmonėms ilgam laikotarpiui neužšaldyti finansinių išteklių ir palaikyti apyvartinių lėšų srautą. Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje šiuo metu PVM permokas įmonės turi susigrąžinti pagal ankstesnę tvarką, tai dažniausiai užtrunka bent kelis mėnesius.

Leidžia vėliau pateikti mokesčių ataskaitas

Lietuvoje įmonių avansinio pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminas buvo pratęstas iki kovo 30 d., o pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminas išlieka toks pat, t. y. birželio 15 d. Latvijoje metinių finansinių ataskaitų pateikimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, o mokesčių deklaracijų užpildymo terminai nepasikeitė. Estijoje ataskaitų ir deklaracijų pateikimo terminai kol kas nepakeisti.

Pranešimą paskelbė: Andrius Matuliauskas, Integrity PR

(Perskaityta per mėnesį: 6, iš jų šiandien: 1.)