Vyriausybės pasitarime buvo pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktai patikslintai subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms koncepcijai ir kriterijams. Numatyta, kad paramą dėl antrosios pandemijos bangos neigiamo poveikio verslui galės gauti ir tos įmonės, kurių darbuotojų skaičius viršija 250.   „Negrąžinamosioms subsidijoms bendrai yra skirta 150 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų ir siekiame, kad šis daugiausia smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtas paramos paketas įmones pasiektų kuo greičiau. Planuojama, kad įmonės galės pradėti teikti paraiškas jau 2021 m. sausio pirmojoje pusėje. Negalime gaišti laiko, nuolat bendraujame su socialiniais partneriais ir girdime jų poreikius, todėl šioje mūsų patikslintoje koncepcijoje yra numatyta kuo plačiau atsižvelgti į įvairių verslo bendruomenių lūkesčius – kad kuo daugiau nukentėjusių…

Valstybinė darbo inspekcija vienai Vilniaus įmonei už nelegalų asmenų įdarbinimą surašė administracinio nusižengimo protokolą ir skyrė 17360 eurų baudą. 20 ukrainiečių neva buvo įdarbinti Lenkijos įmonėse ir komandiruojami į Lietuvą atlikti įvairių statybos darbų. Šią fiktyvaus užsieniečių komandiravimo į Vilniaus statybvietes schemą išsiaiškino Vilniaus jungtinių operacijų centras (VJOC). Operacija buvo pradėta šių metų pradžioje ir sėkmingai bendradarbiaujant Lietuvos bei Lenkijos institucijoms, buvo nustatyta, kad ukrainiečiai Lenkijos įmonėse nebuvo įdarbinti, jų komandiravimas fiktyvus ir Vilniaus statybvietėse jie dirbo nelegaliai. Pranešimą paskelbė: Audronė Guigaitė, Valstybinė darbo inspekcija

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė praėjusią savaitę Seime priimtą 2021 m. biudžetą ir susijusius įstatymus. „Ketverius metus iki pandemijos Lietuva turėjo perteklinius viešuosius finansus. Stiprios prieškrizinės pozicijos dabar leidžia padėti šalies sveikatos sistemai, šalies gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius. Tačiau kitų metų 7 proc. BVP lygio biudžeto deficitas turi būti trumpalaikis reiškinys – laikinos pagalbos priemonės negali tapti nuolatinėmis išlaidomis“, – teigė Prezidentas, pabrėžęs, kad, įgyvendinant biudžetą ir kitais metais sprendžiant dėl ES lėšų panaudojimo, būtina laikytis kaštų ir naudos balanso principo. Šalies vadovo vertinimu, kitų metų biudžetas yra orientuotas į tris šiuo metu svarbiausias sritis: sveikatos sistemą, pagalbą gyventojams ir verslui, taip pat – į įsisenėjusių šalies…

Europos Komisija kiekvienais metais skelbia ES pramonės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) investicijų suvestinę, kurioje pagal tyrimams skirtas lėšas sureitinguojama 2500 pasaulinių kompanijų. Neseniai ES Jungtinių tyrimų centro parengtoje 2020 metų suvestinėje tarptautinė telekomunikacijų įmonė „Huawei“ pagal investicijas į MTTP Europos Sąjungoje užėmė trečią vietą. Lyginant su praėjusiais metais, bendrovei reitinge pavyko pakilti į viršų dviem pozicijomis, kas rodo didėjantį kompanijos indėlį į Europos aukštųjų technologijų pramonės ateitį. Ilgametė ir abiem pusėms naudinga partnerystė „ES patvirtina, jog „Huawei“ šiuo metu yra tarp trijų inovatyviausių tarptautinių kompanijų. Siekdama išsaugoti europietišką gyvenimo būdą ateities kartoms, Europa privalo išnaudoti geriausias technologijas ir inovacijas. „Huawei“ yra pasiruošusi susivienyti su Europa vardan šviesios jos…

Bendrovės „Ignitis gamyba“ finansų ir administravimo direktoriumi tapo Andrius Valivonis. Įmonės stebėtojų tarybos sprendimu jis nuo antradienio taip pat yra paskirtas ir į bendrovės valdybą – šias pareigas A. Valivonis eis iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Ekonomikos magistro laipsnį Vilniaus universitete įgijęs A. Valivonis „Ignitis gamyboje“ dirba nuo 2013 m. Per šį laikotarpį jis įmonėje pakeitė kelias pozicijas, o prieš užimdamas finansų ir administravimo direktoriaus pareigas vadovavo Finansų ir reguliavimo departamentui. „Tikime, kad Andrius savo kompetencijomis bei įgūdžiais užtikrins sklandžią ir kokybišką įmonės finansų ir administracijos sričių veiklą bei svariai prisidės prie reikšmingų projektų įgyvendinimo ir įmonės tikslų pasiekimo“, – teigia „Ignitis gamybos“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Rimgaudas Kalvaitis.…

Besibaigiantys 2020-ieji vėjo energetikai, kaip ir kitiems sektoriams, nepašykštėjo iššūkių. Visgi, į Naujus metus vėjo energetikos pramonės dalyviai tiek Europoje, tiek ir kitur pasaulyje žengia nusiteikę palyginti optimistiškai. Atskirų valstybių sprendimai į savo energetikos sistemas integruoti vis daugiau atsinaujinančių išteklių ir vis labiau tobulėjančios elektros iš vėjo gamybos technologijos reiškia naujas galimybes tiek šiame sektoriuje veikiančiam verslui, tiek ir gyventojams, ypač – regionuose. Taigi, kokias vėjo energetikos tendencijas ir plėtros kryptis stebėsime ateinančiais metais? Sektoriaus dalyvių nuotaikos Lietuvoje ir pasaulyje Investuotojai jau kurį laiką Europos valstybes bei Kiniją laiko perspektyviausiomis atsinaujinančios energetikos rinkomis. Tačiau, kaip rodo anksčiau šį mėnesį „WindEnergy Hamburg“ renginio metu pristatyti „WindEnergy trend:index“ apklausos duomenys, vis pozityviau…

Seimo priimtas Vartojimo kredito įstatymo pakeitimas sulaukė Prezidento pritarimo – siekiant didinti konkurenciją bankams, Lietuvos tarpusavio skolinimo platformose investuotojais jau gali tapti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Reaguodama į įsigaliojusius įstatymo pakeitimus tarpusavio skolinimo platforma „Paskolų klubas“ praneša jau leidžianti į paskolas investuoti ir įmonėms. Toks Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2 pakeitimas buvo priimtas Seimo nariams argumentuojant, kad galimybė tarpusavio platformose investuoti ir juridiniams asmenims padės, siekiant didinti konkurenciją skandinaviškiems bankams ir jų įsigalėjusiai monopolijai. Minėto įstatymo pakeitimo idėjai pritarė ir Lietuvos Bankas, ir Vyriausybė. Tarpusavio skolinimas, dar žinomas kaip P2P skolinimas (peer-to-peer lending), tai skolinimo forma, kai asmenys per P2P platformą patys skolina savo lėšas kitiems…

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje krito 40 proc. ir siekė 31,94 Eur/MWh. Ji sumažėjo ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – 37 proc., Estijoje – 41 proc.  ir abejose šalyse pasiekė 31,84 Eur/MWh. „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę krito 35 proc. iki 14,82 Eur/MWh. „Didžiausią įtaką „NordPool“ regione elektros energijos kainų kritimui turėjo mažesnis vartojimas šventinių dienų metu. Be to, prie rinkos pokyčių taip pat prisidėjo gausesnis kritulių kiekis, didesnis branduolinių išteklių panaudojimas ir 14 proc. daugiau pagamintos vėjo energijos. Kainos Baltijos šalyse atitiko rinkos tendencijas Šiaurės šalyse. Sumažinti kainų augimą padėjo ir 61 proc. didesni elektros energijos srautai iš Suomijos. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas…