Besibaigiant finansinių pokyčių nestokojusiems 2025-iesiems tikslinga įvertinti, kokias pamokas verta išmokti planuojant namų ūkių finansus 2026 metais. Nors rinkų prognozės sparčiai keičiasi, ekspertai teigia – svarbu toliau kaupti finansinę „pagalvę“, domėtis galimybėmis sumažinti turimų įsipareigojimų naštą, o ketinantiems skolintis neverta tikėtis sparčios palūkanų kreivės mažėjimo. Palūkanų nuosmukis nebus begalinis Būsto paskolas turintiems gyventojams pastaraisiais metais vienas svarbiausių rodiklių buvo Europos Centrinio Banko (ECB) nustatoma palūkanų norma EURIBOR, kuri iki šiol nuosekliai mažėjo ir dabar sustojo ties 2 proc. riba. Nors anksčiau buvo manančių, kad ECB ateityje palūkanas gali apkirpti dar labiau, šiuo metu tokie spėjimai – vis retesni. Todėl naujai išduotų būsto paskolų vidutinė norma, kurią sudaro EURIBOR ir kredito…
2025-ieji Turto banko aukcionuose: didesnis aktyvumas ir išaugęs pirkėjų įsitraukimas
2025 metai pažymėti didesniu Turto banko viešųjų aukcionų aktyvumu ir efektyvumu – parduota 22 proc. daugiau objektų nei ankstesniais metais, o pirkėjų įsitraukimas pasiekė itin aukštą lygį. Metų rezultatai rodo, kad rinka yra gyvybinga, o aukcionų sėkmę lemia pardavimui siūlomi objektai ir jų lokacija. Per 2025 metus Turto banko aukcionuose parduoti 637 objektai, t. y. 116 daugiau nei 2024 m., kai buvo realizuotas 521 objektas. Didėjo ne tik parduotų objektų skaičius, bet ir paskelbtų bei įvykusių aukcionų santykis. Pastarasis šiemet išaugo iki 51 proc., palyginti su 45 proc. prieš metus. Teigiamas pokytis matomas ir pirmą kartą skelbtų aukcionų segmente – jų rezultatyvumas 2025 m. siekė 64 proc. (2024 m. –…
Naujuosius sutikite ramiai, o sprendimus dėl II pensijų pakopos neskubėdami spėsite priimti po švenčių
Linas Grinevičius, „Swedbank“ Pensijų produktų valdymo departamento direktorius Naujuosius metus dažniausiai pasitinkame su asmeninėmis rezoliucijomis, artimųjų ir draugų apsuptyje. Tačiau artėjančius 2026-uosius nemažai gyventojų pasitinka ir su labai praktiškais klausimais apie tai, kaip vertėtų pasielgti su II pensijų pakopos fonduose sukauptomis lėšomis. Nuo 2026 m., įsigaliojus II pensijų pakopos reformai, turėsime daugiau laisvės renkantis – kaupti ar nekaupti. Tiesa, tuo pačiu – ir daugiau atsakomybės priimant sprendimą, kuris nulems tai, kaip gyvensime ne tik šiandien, bet ir ateityje. Tad prieš jį priimant, svarbu žinoti ir apgalvoti kelis esminius aspektus. 1. Neskubėkite Prieš priimdami sprendimą – tęsti kaupimą, atsiimti dalį ar visas sukauptas lėšas – jį ramiai ir racionaliai apgalvokite, apsvarstykite…
Pradeda veikti Valstybinis kelių fondas: kas bus padaryta?
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradeda veikti Valstybinis kelių fondas, kuris užtikrins stabilų finansavimą svarbiausiems kelių infrastruktūros projektams. Fondo finansavimas pirmaisiais metais sieks 178,8 mln. eurų. Šios lėšos bus naudojamos valstybinės reikšmės kelių kapitaliniam ir paprastajam remontui, rekonstrukcijai, aplinkkelių statybai, bet to iš fondo lėšų bus tvarkomi krašto keliai, vykdoma tiltų tvarkymo programa. Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad tokio fondo steigimas buvo būtinas žingsnis siekiant spręsti ilgus metus besitęsiantį lėšų trūkumą keliams ir stabdyti susisiekimo infrastruktūros degradaciją. „Kelių infrastruktūros atnaujinimo poreikis didžiulis – virš 40 proc. visų valstybinės reikšmės kelių yra blogos būklės, daugiau nei 100 tiltų ir viadukų – avarinės būklės. Norime geresnių susisiekimo galimybių visiems…
Kai laikrodis skaičiuoja paskutines metų valandas: tyrimas atskleidžia moterų finansinį pažeidžiamumą ir dvejones dėl kaupimo pensijai
Lietuvos gyventojams nėra paprasta nuspręsti, ar nuo kitų metų reikia imtis pokyčių ir pertvarkyti savo finansus. Naujausia, gruodžio mėnesio SEB banko apklausa rodo, kad su sprendimais dėl II pakopos pensijos neskubės trečdalis (31 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų. Didesnį ryžtą pasitraukti iš sistemos atskleidžia 50 metų nesulaukę ir žemesnio išsilavinimo asmenys. „Išaugęs klientų konsultacijų poreikis banke atliepia tyrimo rezultatą, rodantį, kad didelė dalis gyventojų nėra priėmę sprendimo, kaip elgsis su savo lėšomis – kaups toliau, ieškos geresnių investavimo instrumentų ar atsiėmę tiesiog išleis. Šias dvejones galima paaiškinti informacijos ir žinių trūkumu, mat tik kiek daugiau negu pusė (56 proc.) apklaustųjų pripažįsta, kad gerai supranta pensijų reformos pokyčius ir kokį poveikį tai…
Kaip pateikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos
Gyventojai ir verslas prašymus dėl valstybinės žemės nuomos vis dažniau teikia elektroniniu būdu, per Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Per penkis šių metų mėnesius per ŽIS jau gauti 4 756 tokie prašymai. Nuo rugpjūčio 1 d. veikianti Žemės informacinė sistema leidžia nuotoliniu būdu gauti įvairias paslaugas, susijusias su valstybinės žemės valdymu. Dažniausiai per sistemą teikiami prašymai būtent dėl valstybinės žemės nuomos. „Naudojantis Žemės informacine sistema, visas nuomos procesas, nuo prašymo pateikimo iki sprendimo ir nuomos sutarties pasirašymo, vyksta greičiau. Žmonėms nebereikia vykti į savivaldybes ar Nacionalinę žemės tarnybą. Jie gali matyti, kaip nagrinėjamas jų prašymas, o pasirašytos sutartys elektroniniu būdu perduodamos registruoti Registrų centrui, be papildomų mokesčių“, – sako laikinai NŽT…
Išgyvenusi kultūrinį šoką, „Legal Balance“ Lenkijoje planuoja spartinti plėtrą
Daugiau nei metus Lenkijos rinkoje veikianti Lietuvos finansinių įsipareigojimų valdymo technologijų bendrovė „Legal Balance“, plėtojanti nuotolinę įsipareigojimų valdymo bei registravimo platformą www.ewindik.pl, kaimyninėje šalyje šiuo metu jau valdo daugiau nei 0,5 mln. eurų įsipareigojimų portfelį ir bendradarbiauja su daugiau nei 100 klientų. Išgyvenusi adaptacijos prie Lenkijos rinkos ypatumų laikotarpį, bendrovė ketina sparčiau diegti pažangius skaitmeninius finansinių įsipareigojimų valdymo sprendimus ir didinti rinkos dalį, daugiau dėmesio skirdama ir Lietuvos verslui, veikiančiam kaimyninėje šalyje. Didžiausias veiklos Lenkijoje skirtumas, palyginti su Lietuva, yra palyginti menkas kaimyninės šalies finansinių įsipareigojimų rinkos skaitmenizavimo lygis, teigia „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis. „Lietuvoje finansinius įsipareigojimus galima valdyti skaitmeninėmis priemonėmis, o Lenkijos rinkoje šiuo atžvilgiu kyla nemažai…
„Enefit“: per metus Lietuvoje – 91 nauja elektromobilių įkrovimo stotelė
2025-aisiais Lietuvoje naujų įregistruotų elektromobilių skaičius augo ženkliai. Kartu su juo – ir viešojo elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ skelbia, kad per metus įrengtos 91 nauja elektromobilių įkrovimo stotelė. Ekspertų teigimu, nors elektromobilių skaičius auga vis sparčiau – viso potencialo dar nepasiekiame. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, iki šių metų gruodžio pradžios Lietuvoje įregistruotų elektromobilių skaičius siekė apie 43 tūkst. Rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais įregistruota rekordiškai daug naujų elektromobilių – beveik po 2 tūkst. Visgi, žvelgiant į valstybės išsikeltus elektromobilumo tikslus (230 tūkst. elektromobilių iki 2030 m.), augimo tempas vis dar per lėtas. „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis teigia, kad nors viešojo įkrovimo…
„Via Lietuva“ tapo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos nare
Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA) plečia atsakingo ir darnaus verslo bendruomenę – prie asociacijos prisijungė AB „Via Lietuva“, tapusi 46-ąja tikrąja LAVA nare. Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“, atsakinga už nacionalinės kelių infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą, prie LAVA jungiasi kaip organizacija, kryptingai integruojanti atsakingos veiklos, tvarumo ir gerosios valdysenos principus į savo strategiją bei kasdienius sprendimus. „Kelių infrastruktūra yra ne tik fizinė jungtis tarp miestų ar regionų – tai sprendimų visuma, kuri formuoja žmonių kasdienybę, pasitikėjimą valstybe ir mūsų santykį su aplinka. „Via Lietuva“ jau šiandien kryptingai veikia kaip socialiai atsakinga organizacija – nuo gerosios valdysenos ir darbuotojų gerovės stiprinimo iki žaliųjų pirkimų ir tvarių infrastruktūros sprendimų. Narystė LAVA mums…
Nauja komunikacijos era: DI ir regos bei kalbos modeliai lietuvių kalboje
Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia visuomenės narių santykius su technologijomis ir kasdieniu gyvenimu. Nuo kalbos atpažinimo iki regos ir kalbos modelių – naujos DI sistemos – suteikia galimybę ne tik automatizuoti procesus, bet ir praplėsti žmonių bendravimo su skaitmeninėmis sistemomis galimybes. Tačiau mažesnės populiacijos kalbų, tokių kaip lietuvių, kontekste kyla nemažai iššūkių: trūksta tam tikrų duomenų, kalboje gausu gramatinių ir semantinių niuansų, jai skiriamas ribotas dėmesys tarptautiniu mastu. VILNIUS TECH Informacinių sistemų katedros lektorius Tautvydas Kvietkauskas, atlikęs tyrimą apie regos ir kalbos modelių perspektyvas lietuvių kalboje naudojantis DI technologijomis, pabrėžia, kad jungumo principas tarp akademinės bendruomenės, verslo ir valstybės institucijų yra esminis, siekiant užtikrinti inovacijų sklaidą ir DI sprendimų efektyvumą…
