Lietuviškų produktų paklausa, prekybos tinklui „Maxima“ iniciavus kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“, išaugo net iki kelių kartų. Skaičiuojama, kad pirkėjai, palaikydami Lietuvos gamintojus ir rinkdamiesi jų atpigintą produkciją, jau sutaupė daugiau nei 3 mln. eurų. Lietuviškų produktų reguliarios kainos yra sumažintos bendru prekybos tinklo „Maxima“ ir kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvaujančių Lietuvos gamintojų indėliu. Jau beveik 2 mėnesius vykstanti kampanija pirkėjams leido sutaupyti per 3 mln. eurų. Didžioji dalis – 60 proc. – šios sumos yra padengta „Maximos“ sąskaita, o likusią dalį sudaro Lietuvos gamintojų suteiktos nuolaidos. „Atpigintos lietuviškos produkcijos krepšelis šiandien yra padidintas jau iki 800 įvairių prekių. Dalis Lietuvoje pagamintos ir užaugintos produkcijos, ypač šviežios mėsos gaminiai, yra…
RRT skelbia Lietuvos ryšių sektoriaus 2019 m. duomenis
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, bendrosios Lietuvos ryšių sektoriaus pajamos 2019 m. toliau augo ir siekė 904,6 mln. Eur, o tai 4,7 proc. arba 40,2 mln. Eur daugiau nei 2018 m. Per metus išaugo abiejų šį sektorių sudarančių rinkų pajamos: pašto paslaugos rinkos – 11,7 proc. arba 20,1 mln. Eur, elektroninių ryšių rinkos – 2,9 proc. arba 20,1 mln. Eur. Pašto paslaugos rinkos pajamos itin ženkliai augo jau 11 metų iš eilės. Nuo 2009-ųjų jos padidėjo beveik 3 kartus (iki 191,1 mln. Eur). Pagal bendras ryšių sektoriaus pajamas pašto paslaugos pajamų dalis kasmet didėja ir 2019 m. ji siekė 21,1 proc. (2018 m. – 19,8 proc.). Elektroninių ryšių…
„Maximos“ tinkle akvariumų nebeliks nuo 2021 metų
Nuo rugpjūčio 3 dienos gyvos žuvies prekyboje nebelieka visose lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ XX formato parduotuvėse, kuriose buvo įrengta po vieną arba du gyvos žuvies akvariumus. Iš viso bus atsisakyta 104 akvariumų. Tuo metu XXX/XXXX formato parduotuvėse akvariumų skaičius sumažės iki dviejų vienoje parduotuvėje – iš viso jų liks 28. Visiškai „Maximos“ tinkle akvariumų bus atsisakyta kitų metų pradžioje. „Šių metų sausį paskelbėme apie planus palaipsniui atsisakyti gyvos žuvies akvariumų savo parduotuvėse. Pertvarkomose ir naujai statomose parduotuvėse akvariumai nebebuvo statomi, o vietoje jų pirkėjams siūlėme platesnį šaldytos žuvies asortimentą. Prasidėjus karantinui, turėjome perdėlioti prioritetus ir visą savo dėmesį skirti darbuotojų ir klientų saugumui“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų…
„Barbora“ pradeda prekių pristatymą į namus 5 regioniniuose miestuose kartu su „ZITICITY“
Pavasarį plėtrą į visas apskritis įgyvendinusi ir 38-iuose mažesniuose miestuose ir miesteliuose paslaugą „Barbora Express“ pristačiusi elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ stiprina pozicijas regionuose. Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės ir Druskininkų gyventojai per „Barbora Express“ užsakytas prekes jau gali gauti tiesiai į namus ar kitu nurodytu adresu. Prekių pristatymą mažesniuose miestuose „Barbora Express“ išbandys kartu su partneriu – startuoliu „ZITICITY“. Balandį atidarytos 39 „Barbora Express“ pirkinių atsiėmimo stotelės sudarė galimybę regionų gyventojams maistą ir kasdienes prekes užsakyti internetu, o užsakymą po valandos atsiimti parduotuvėje „Maxima“. Kaip teigia „Barboros“ vadovas Andrius Mikalauskas, tikimasi, kad pristatymo į namus paslauga 5 miestuose gyventojus paskatins dar aktyviau naudotis elektronine parduotuve kasdieniams pirkiniams. „Pradėdami…
Koks lietuviškas verslas gali tapti sėkminga franšize?
Kokie iššūkiai kliudo mūsų šalies verslams plėtoti ir aktyviai eksportuoti sėkmingai vertę kuriančius prekės ženklus? Koks lietuviškas verslas gali tapti sėkminga franšize ir kokie pagrindiniai šio modelio sėkmės ingredientai? Tai – pirmaujantis, nuolat tobulėjantis, atsakingas ir technologiškai bei vadybiškai itin kompetentingas savo srityje verslas. Tokius atsakymus verslo diskusijoje formulavo kadenciją baigiantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, švaros paslaugų bendrovės „Švaros broliai“ generalinis direktorius Evaldas Kinderis bei šios įmonės vykdomasis direktorius Ignas Pranskevičius. Specialistai sutaria, kad tapimas franšizių teikėja – vienas greičiausių verslo plėtros būdų ir efektyvi galimybė pritraukti investicijų. Vis dėlto, turėdama ne vieną sėkmingai veikiantį prekės ženklą, Lietuva dar negali…
Šiaulių banko grupės įmonės Kaune susitelkė verslo centre „Sqveras“
Naujame Kauno verslo centre „Sqveras“ nuo šiandien darbą pradeda Šiaulių banko grupės įmonės – Kauno filialo administracija, iki šiol Laisvės al. ir Vytauto pr. veikę klientų aptarnavimo padaliniai bei banko antrinės įmonės „SB lizingas“ ir „SB draudimas“. Šiaulių banko grupė – didžiausias verslo centro „Sqveras“ nuomininkas, užimantis visą (vieną iš dviejų) aštuonių aukštų korpusą. Daugiau nei 2.500 kv. m patalpose iš viso dirbs beveik 170 Šiaulių banko grupės darbuotojų. Klientai bus aptarnaujami erdviame ir moderniame klientų aptarnavimo centre, išsiskiriančiame spalvingu ir ergonomišku interjeru. Banko klientams į verslo centrą „Sqveras“ patogu atvykti, nes jis įsikūręs centrinėje miesto dalyje – priešais „Žalgirio“ areną ir šalia senamiesčio. „Sutelkus banko ir antrinių įmonių padalinius,…
KONKURENCIJOS TARYBA: KARANTINO METU SAM PRIIMTI SPRENDIMAI GALĖJO DISKRIMINUOTI PRIVAČIAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGAS
Konkurencijos taryba pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) tobulinti reglamentavimą, numatantį, kaip karantino metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) paskirstomos apsaugos priemonės, nes šalyje galiojant karantinui dėl COVID-19, privačios klinikos galėjo būti diskriminuojamos. Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip ASPĮ buvo paskirstomos apsaugos priemonės Lietuvoje dėl koronaviruso infekcijos paskelbus karantiną. 2020 m. kovo 16 d. SAM priimtas privalomas sprendimas numatė, kad tiek viešosios, tiek privačios ASPĮ per karantiną privalėjo užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą ir turėjo vykdyti kitus ministerijos nustatytus įpareigojimus, tačiau apsaugos priemonės privačioms klinikoms nebuvo suteiktos. Institucija išsiaiškino, kad iš valstybės rezervo apsaugos priemonėmis prioritetine tvarka buvo aprūpinamos svarbiausias paslaugas dėl COVID-19 teikiančios įstaigos: penkios pagrindinės stacionarinės ASPĮ…
„Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui
Dvejus metus trukusi eksporto lyderių programa „Sparnai“ baigėsi šių metų birželį ir per šį laikotarpį Lietuvos eksportui sukūrė aiškiai pamatuojamą vertę – tarptautiniai pardavimai siekė 2,8 mln. Eur, o preliminarių kontraktų sudaryta už 15,3 mln. Eur. „Ši programa, kuri yra labai stipriai orientuota į Lietuvos eksporto konkurencingumo didinimą, yra viena iš pasiteisinusių valdžios ir verslo partnerysčių. Šalies konkurencingumo didinimas rinkai paruošiant aukšto lygio eksporto specialistus – abipusė nenuginčijama nauda, kurią išreiškia sudaryti milijoniniai kontraktai, sugeneruota grąža ir paruošti puikūs specialistai tolimesnei Lietuvos eksporto sėkmei. Programos metu sukurta papildoma vertė naudinga visam Lietuvos eksportui, nes kelia jo brandą, kompetencijas ir plečia Lietuvos eksporto žemėlapį“, – sako Marius Skuodis, ekonomikos ir inovacijų…
Stebimi verslo ir vartotojų lūkesčių gerėjimo ženklai, tačiau didelis neapibrėžtumas išlieka
Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė (toliau – Fiskalinė institucija) atliko Finansų ministerijos parengto 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti. Vis dėlto, išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pablogėjimą, scenarijus gali neišsipildyti. 2020 m. I ketv. Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis, nei tikėtasi, ir siekė 2,4 proc. Tačiau II ketv. ryškėja COVID-19 poveikis: balandžio mėn. dviženklis metinis kritimas buvo fiksuojamas lietuviškos kilmės prekių (be mineralinių produktų) eksporte ir mažmeninėje prekyboje, augo registruotas nedarbas, smuko verslo ir vartotojų lūkesčiai. Gegužės mėn. vis dar krito pramonės produkcijos apimtys, tačiau mažmeninės prekybos apyvarta jau…
Koinvesticinis fondas investavo į vibracijų energijos generatoriaus kūrėjus, sudominusius verslo gigantus
Rizikos kapitalo fondas „Koinvesticinis fondas“ kartu su verslo angelų tinklo „LitBan“ nariais investuoja į lietuvišką startuolį „Nanoenergija“, kurio komanda sukūrė vibracijų energijos generatorių. Šis daiktų interneto kategorijai priskiriamas prietaisas yra toks paklausus, kad jį jau naudoja tokie globalios rinkos žaidėjai kaip „Siemens“, „Husqvarna“, Singapūro telekomunikacijų koncernas „Singtel“, Belgijos geležinkeliai. Bendra investicijos suma į startuolį siekia 180 tūkst. EUR, „Koinvesticinio fondo“ dalis – 126 tūkst. EUR. Vibracijų energijos generatorius yra prietaisas, kuris tvirtinasi prie bet kokio vibruojančio daikto ir verčia vibraciją elektros energija. Tokį generatorių su prekiniu ženklu „Viezo“ sukūrė Donatas Ponamariovas, Vytautas Jaškevičius ir Donatas Darkšas, išradėjams talkino Kauno Technologinio Universiteto mokslininkai. Šio daiktų interneto kategorijai priskiriamo prietaiso panaudojimo spektras…