Gyventojų skolinimosi įpročiai skiriasi: lietuviai skolinasi rečiau, bet didesnes sumas Lietuviai, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, išsiskiria palankesniu finansų sektoriaus, vartojimo paskolų rinkos ir jos reguliavimo vertinimu bei didesniu pasitikėjimu bankais. „GF banko“ užsakymu trijose Baltijos šalyse atliktas visuomenės nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos gyventojai optimistiškiau nei kaimynai vertina 2026 metų finansines perspektyvas. Tyrimo tikslas buvo įvertinti Baltijos šalių gyventojų vartojimo paskolų rinkos suvokimą, palyginti vartotojų elgsenos panašumus ir skirtumus bei išsiaiškinti jų lūkesčius ateinantiems metams. Pasitikėjimas bankais ir finansų sektoriumi aukščiausias Lietuvoje „Per pastaruosius 20 metų, reikšmingai griežtėjant finansų sektoriaus ir vartojimo paskolų reguliavimui, Baltijos šalyse ženkliai sumažėjo neatsakingo skolinimosi rizika. Tyrimas parodė, kad didesnį pasitikėjimą reguliavimo…

Lietuvos pramonė per pastaruosius du dešimtmečius tapo gerokai modernesnė, tačiau šalies produktyvumo rodikliai dar atsilieka. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, produktyvumo lygis siekia apie 70 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tačiau mūsų šalis turi ambicijų ir suplanuotų priemonių, kurios leis pasiekti 90 proc.  Ekspertai sutaria: šiuo metu spartesnį augimą stabdo per lėtas perėjimas prie didesnės pridėtinės vertės ekonomikos, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir vis dar nepakankamas technologijų potencialo išnaudojimas gamyboje. Technologijos gali kelti produktyvumą, tačiau trūksta jas valdyti gebančių žmonių Medienos pramonė – viena iš stipriausių Lietuvos eksporto šakų. Tačiau, pasak vienos didžiausių šio sektoriaus įmonių – VMG grupės bendrovės „VMG Wood Invest“ vadovės Ingridos Grikpėdienės – Lietuvos pramonė vis…

Po keleto ramesnių metų Lietuvos nekilnojamojo turto rinka vėl įgauna pagreitį – mažėjančios palūkanos, lengvesnės pirmojo būsto įsigijimo sąlygos, pensijų kaupimo reforma ir auganti paklausa skatina kainų kilimą. Tokiame kontekste kai kurie pardavėjai ima svarstyti, ar nevertėtų nutraukti prieš kelis mėnesius sudarytų preliminarių sutarčių ir tą patį turtą parduoti brangiau. Tačiau ar toks žingsnis – greitas pelnas ar potenciali rizika, galinti kainuoti daugiau nei uždirbta? „Matome besikartojantį scenarijų – panašų į tą, kurį stebėjome 2021 m., kai kainos kilo rekordiniu tempu, o pardavėjai, tikėdamiesi didesnio pelno, nutraukdavo senus susitarimus. Kai kuriems tai baigėsi reikšmingais nuostoliais“, – sako „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, advokatė Aušra Gaurytė-Tuskenė. Kodėl pardavėjai ryžtasi nutraukti sutartis Teisininkė, advokato…

Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ atidarė naują Metropol tipo parduotuvę šiaurinėje Vilniaus dalyje, Visoriuose, adresu Bajorų kelias 6. Parduotuvė kasdien dirbs nuo 8 iki 22 valandos. Dvi pirmąsias parduotuvės darbo dienas klientų lauks ne tik išskirtiniai žemų kainų pasiūlymai, bet ir Kalėdų senelis bei „Lidl Plus“ ekspertų komanda, kuri padės įsidiegti programėlę telefone bei patars, kaip ja naudotis ir sutaupyti apsiperkant.  Parduotuvės atidarymas sulaukė didelio Visorių bendruomenės dėmesio ir klientų susidomėjimo. Dar prieš atveriant duris būriavosi gyventojai, laukiantys naujosios parduotuvės atidarymo ir galimybės pasinaudoti išskirtiniais žemų kainų pasiūlymais – šia proga klientų laukė įvairios pramogos, vaišės, specialūs pasiūlymai tiek maisto, tiek ir ne maisto prekėms, kurie leidžia apsipirkti už jau…

Ilgalaikės nuomos sutartys dažnai numato nuomos mokesčio indeksavimą. Vienas dažniausiai taikomų kriterijų – vartotojų kainų indeksas (VKI). Praktikoje pasitaiko, kad šalys sutaria dėl VKI taikymo, tačiau detalesnių nuostatų dėl indeksavimo mechanizmo neįtraukia ir nenumato galimų rizikų. Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresniosios teisininkės Sandros Mickienės, tokia „standartinė“ formulė iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patikima, tačiau netinkamai suformuluotos nuostatos gali turėti ir neigiamą poveikį. „Netikėtai pasikeitus ekonominėms aplinkybėms, VKI pokytis gali šoktelėti taip stipriai, kad tai gali ženkliai padidinti nuomos kainą, ypač nuomojant didelio ploto patalpas, kur mėnesinė nuoma skaičiuojama dešimtimis ar net šimtais tūkstančių eurų“, – pastebi S. Mickienė. Taigi kaip išvengti šių rizikų ir užtikrinti subalansuotą indeksavimo mechanizmą? Vartotojų…

Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda antrąjį projekto „Matau Kauną“ etapą Aleksote – vienoje sparčiausiai atsinaujinančių Kauno vietų. Antakalnio g. 42 iškils penkiaaukštis, dviejų laiptinių namas su 40 butų, pratęsiantis šalia jau baigtų pirmųjų daugiabučių kuriamą modernų gyvenamąjį kvartalą. Aleksotas – sparčiai besikeičianti miesto dalis „Kaunas sparčiai keičiasi – miestas plečiasi į abi Nemuno puses, o Aleksotas tampa viena patraukliausių vietų gyventi. „Matau Kauną“ projektas įkūnija šią miesto transformaciją – tai ne tik modernūs, energiją taupantys būstai, bet ir naujas požiūris į gyvenimo kokybę, bendruomeniškumą bei darnų judumą. Kurdami šį kvartalą siekiame, kad jis būtų patogus gyventi šiandien ir tvarus rytoj – nuo energijos vartojimo efektyvumo iki mažesnio CO₂…

Artėjant šventėms virtuvė tampa pagrindine namų darbo vieta: visi ieško būdų nustebinti artimuosius ne tik saldumynais, bet ir rimtesniais gardžiais patiekalais. Nemažai lietuvių iš naujo atsigręžia į jautieną – ši mėsa pastaruoju metu Lietuvoje išgyvena tikrą renesansą, pastebi Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Ji tinka ir į svečius užsukus draugams, ir jaukiam pasiruošimo Kalėdoms vakarui, kai norisi „kažko ypatingo“, bet nebūtinai brangaus ar sudėtingo. „Matome aiškų pokytį – šviežia jautiena tampa ne tik restoranų, bet ir namų virtuvės žvaigžde. Lietuviai vis drąsiau renkasi šią mėsą – statistika rodo, kad šiemet jos pardavimai išaugę apie ketvirtadaliu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tokie besikeičiantys pirkėjų poreikiai skatina asortimentą plėsti.…

Bendra gyventojų skolų  suma šalyje per metus išaugo 92 mln. eurų ir šiuo metu siekia 3,659 mlrd. eurų. Skolų koncentracija skirtingose savivaldybėse skiriasi 3–4 kartus. Nerimą kelianti tendencija – kad daugiausiai pradelstų skolų susikaupė rečiau apgyvendintuose periferijos regionuose, ypač pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Tai atskleidžia jau antrus metus iš eilės Lietuvos antstolių rūmų (LAR) sudarytas gyventojų skolų žemėlapis. „Skolų mastas Lietuvoje išlieka labai didelis. Vidutinės kreditoriams negrąžintų skolų sumos taip pat didėja. Tad finansinė našta sunkėja ne tik skolininkams, bet ir kreditoriams“, – sako LAR prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis. Išieškojimo tempams lėtėjant, skolos auga Vidutinė antstolių išieškomos skolos suma per metus padidėjo 81 euru – nuo 2697 iki…