Žmonės, verslas ir kitos organizacijos aštuntos emisijos platinimo metu įsigijo gynybos obligacijų už beveik 14,2 mln. eurų, sudaryta 722 sandoriai. Tai – didžiausia iki šiol išplatinta gynybos obligacijų emisija. Pernai pradėjus gynybos obligacijų platinimą, per aštuonias emisijas pirkėjai iš viso įsigijo šių obligacijų už 37,3 mln. eurų. Aštuntoji gynybos obligacijų emisija platinta gegužės 5–19 d.Ši emisija bus išperkama 2026 m. gegužės 20 d., už ją bus mokama 2 proc. metinių palūkanų. Minėtu laikotarpiu„Swedbank“ sudarytos 474 sutartys įsigyti gynybos obligacijų už 7,53 mln. eurų, SEB – 248 sutartys už 6,65 mln. eurų. Gynybos obligacijos yra tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai (VTL), skirti gynybos poreikiams finansuoti. Gynybos obligacijų išskirtinumas yra tas, kad valstybė skolinasi iš…
Elektromobilis – daugiau nei įvaizdis: bendrovės persėda į ekologiškas transporto priemones
Inovacijų nesibaidančios ir iššūkių nebijančios bendrovės Lietuvoje yra geras pavyzdys, kaip, tinkamai ruošiantis, galima sėkmingai vidaus degimo variklį turinčius automobilius pakeisti elektriniais. Tokie pokyčiai ilgojoje perspektyvoje įmonėms leis sumažinti ne tik aplinkosauginį pėdsaką, bet ir autoparko eksploatacijos išlaidas. Vienas didžiausių bankų Baltijos šalyse ir Švedijoje „Swedbank“ siekia aktyviai prisidėti prie klimatui neutralios ekonomikos kūrimo ir yra išsikėlęs ambicingus klimato tikslus. Pasitelkdamas žaliojo finansavimo instrumentus bankas padeda įmonėms diegti tvarius sprendimus versle, o gyventojams – kasdienybėje. Tuo pačiu bankas mažina ir savo veiklos neigiamą poveikį aplinkai bei visuomenei. O viena iš priemonių tam pasiekti – autoparko atnaujinimas didinant elektromobilių skaičių. „Tam, kad Lietuvos ekonomika būtų konkurencinga ir atspari, turime maksimaliai išnaudoti…
Europos vartotojų organizacijos asamblėjoje – susirūpinimas dėl elektroninės prekybos
PRANEŠIMAS SPAUDAI Vilnius/Briuselis, 2025 m. gegužės 19 d. Šiandien Europos vartotojų organizacijos BEUC generalinėje asamblėjoje patvirtinta metinė atskaitomybė, aptarta artimiausių penkerių metų strategija. Lietuvos vartotojams atstovaujantis Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, dalyvavęs asamblėjoje, teigia, kad vartotojų organizacijoms tenka vis didesnė našta: kai kurios problemos, kurios dabar užgula vartotojų pečius dėl spartėjančios skaitmenizacijos, nebuvo net numanomos prieš du ar tris dešimtmečius, kai vartotojų teisių judėjimas Lietuvoje dar tik kūrėsi. Todėl pokalbiuose su kolegomis Briuselyje jis sako pajutęs, kaip svarbu dabar sutelkti vartotojų teisių gynėjų pastangas į elektroninę prekybą, ypač vykstančią per globalias internetines platformos. „Kai kurių šalių duomenys rodo, kad net iki 70 procentų vartotojų nuolat apsiperka internetinėse parduotuvėse, o daugelis…
„Via Lietuva“ šiemet planuoja pradėti tvarkyti daugiau nei 220 km kelių: kur bus vykdomi darbai
Už valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą atsakinga bendrovė „Via Lietuva“ praneša, kad šiuo metu Lietuvoje tvarkoma daugiau nei 90 km magistralinių, krašto bei rajoninių kelių. Be to, dabar vykdomi arba netrukus prasidės viešieji pirkimai bei rangos darbai dėl daugiau nei 130 km kelių – įskaitant žvyrkelių asfaltavimą bei kelių paprastąjį ar kapitalinį remontą. „Rūpinamės ne tik pagrindinėmis magistralėmis, bet ir patogiu susisiekimu regionuose – tais keliais, kuriais kasdien važiuojama į darbą, mokyklas ar gydymo įstaigas. Šiemet didelis dėmesys skiriamas ir žvyrkelių asfaltavimui – tam numatyta papildomi 20 mln. eurų. Suprantame, kad geras susisiekimas svarbus kiekvienai bendruomenei, todėl darbai vyks praktiškai visoje Lietuvoje“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. „Via…
Motyvacija – kovos su finansiniais nusikaltimais variklis: pinigų plovimo prevencijos ekspertai aptaria šiandienos iššūkius
Šiandien Vilniuje daugiau kaip 500 profesionalų Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir Lietuvos banko konferencijoje „Motyvacijos galia kovojant su pinigų plovimu“ („Unlocking the Power of Motivation in AML“) įvairiais pjūviais aptars kovą su pinigų plovimu ir sukčiavimu bei ateities iššūkius. „Sparčiai kintančiame pasaulyje nusprendėme atkreipti dėmesį į nematomą, bet itin svarbią jėgą kovoje su pinigų plovimu – motyvaciją. Kasdien viešojo ir privačiojo sektorių atstovai rodo atsidavimą, atsakomybę ir kryptingumą. Jie atskleidžia pinigų plovimo schemas, sankcijų vengimo modelius, valdo geopolitinę riziką vadovaudamiesi vertybėmis – skaidrumu, pasitikėjimu ir sąžiningumu, todėl svarbu ir toliau skatinti ekspertų dalijimąsi žiniomis ir tarpusavio dialogą“, – konferencijos temos aktualumą pabrėžia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė…
Žemės ūkio paskirties sklypų kainos Lietuvoje per 10 metų dvigubėjo: prisidėjo stambieji ūkininkai
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Neseniai paskelbti Registrų centro duomenys apie žemės ūkio paskirties žemės kainas atskleidžia įdomių dėsningumų – nuo 2015 m. tokių sklypų kaina padidėjo 99,82 proc. Ne kiekvienas fondas gali parodyti panašią grąžą per tą patį laikotarpį. Žemės ūkio paskirties žemės kainų mediana Lietuvoje prieš 10 metų buvo 2227 eurai už hektarą, o 2025 m. hektaro kaina jau buvo 4450 eurų. Verta pastebėti, kad tai – kainų mediana, o vidurkiai – dar didesni. Registrų centro ir Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, dar 2023 m. ariamos žemės vidutinė kaina Kauno rajone siekė 7123 eurus, o Pasvalio rajone – net 8301 eurus, tačiau mediana – žemesnė, kadangi…
Lietuva – brangiausia Europoje šalis paprastam žmogui
Šalies valdantieji giriasi, kokią gerą mokesčių reformą sugalvojo. Tačiau iš esmės ji nieko nelemia. Lietuva kaip ir anksčiau, taip ir dabar išlieka brangiausia šalimi Europos Sąjungoje paprastiems mirtingiesiems – čia lengviausia uždirbti atlyginimą tik tiems, kurie uždirba labai daug. Nori uždirbti tūkstantį – valstybei sumokėk pusę tiek Tūkstantis eurų „į rankas“ – nėra toks jau didelis atlyginimas. Tačiau tam, kad tiek gautumėt, valstybė pasiima dar 470 eurų mokesčių. Tiek daug nemoka nei viena šalis Europos Sąjungoje. Po mokesčių reformos nuo kitų metų valstybei teks mokėti „ženkliai” mažiau – 420 eurų ir Lietuva vis tiek išliks brangiausia ES šalimi. Arčiausiai Lietuvos šiuo atžvilgiu yra tik kaimynai – latviai ir…
2025 m. pirmąjį ketvirtį Baltijos šalyse daugiausia naujų automobilių įregistruota Lietuvoje
Remiantis transporto rinkos statistika, 2025 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje įregistruotų automobilių skaičius siekė 10 046. Lyginant su praėjusių, 2024 metų pirmuoju ketvirčiu, naujų automobilių registracijų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 35 proc. Vaidas Žagūnis, „Citadele leasing“ valdybos narys, teigia, kad šiemet, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, automobilių pirkėjų aktyvumas Lietuvoje auga, tačiau, atsižvelgiant į tendencijas visoje Europos Sąjungoje – automobilių rinka ateityje gali sulėtėti. Tarp automobilių pirkėjų – lizingo būdas išlieka populiariausias Pirmąjį šių metų ketvirtį, lizingu buvo įsigyta 5147 automobiliai, kas sudaro 51 proc. visų naujai įregistruotų lengvųjų automobilių Lietuvoje. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais, lizingu buvo įsigyta 5 proc. mažiau automobilių, tačiau bendrai pirkėjų aktyvumą galima…
Naujas etapas verslui: reikalavimas naudoti išmaniuosius kasos aparatus padės mažinti šešėlį
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. visi verslai, kurie savo veikloje privalo naudoti kasos aparatus, turi teikti kvitų duomenis į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemį i.EKA. Pasak Rimanto Mažulio, išmaniųjų sprendimų įmonės „StrongPoint“ vadovo Baltijos šalims, tai reikšmingas žingsnis mažinant šešėlinę ekonomiką ir stiprinant valstybės saugumą, o naujovės diegimas nėra toks sudėtingas kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Priemonė sąžiningumui didinti „Kiekviena moderni valstybė siekia skaidrumo, o šiandienos geopolitinėje realybėje Lietuvai ypač svarbus kiekvienas į biudžetą surinktas euras. Juk be saugumo prasmę praranda ne tik naujai nutiesti keliai ar atnaujintos mokyklos – tampame pažeidžiami visi. Todėl išmanieji kasos aparatai – tai ne tik dar vienas technologinis…
Sulaužyti akiniai: kokiais atvejais gali padėti draudimas
Beveik kas antras Lietuvos gyventojas kasdien dėvi korekcinius akinius. Ne paslaptis, kad akiniai šiais laikais gali kainuoti nemenkas sumas. Deja, akinių savininkai neišvengia netikėtumų, kai akiniai sulūžta, sudūžta ar visai prarandami. Kada tokiais atvejais gali padėti draudimas? Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenys rodo, kad per pastaruosius dvejus metus buvo išmokėta daugiau nei 130 tūkstančių eurų žaloms, susijusioms su sugadintais, pamestais ar pavogtais akiniais. Vidutinė tokio tipo žala siekia apie 200–300 eurų, o brangiausiai kainavo apgadinti virtualios realybės akiniai. „Nors akiniai ne visuomet yra pagrindinis sugadintas daiktas, jie dažnai minimi tarp kitų apgadintų ar prarastų asmeninių daiktų. Turint draudimą, kuris kompensuoja prarastus asmeninius daiktus, už sulūžusius ar dingusius akinius taip pat yra…
