Pirmasis vasaros mėnuo Lietuvoje pasimėgauti oru sąlygų sudarė nedaug – nedžiugino nei oro temperatūra, nei kritulių kiekis. Nepaisant to, energetikos ekspertai sako, kad birželis buvo puikus mėnuo dėl 33 proc. augusios elektros energijos generacijos iš atsinaujinančių šaltinių, o tai netrukus dalis gyventojų pastebės ir savo sąskaitose. Nors daryti drąsias išvadas, kokia bus liepa – dar anksti, panašu, kad siurprizų sulaukti neturėtumėme. Birželio mėnesį su birža susietus planus (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) turintiems „Enefit“ klientams elektros energijos kaina buvo maždaug 10 proc. mažesnė nei gegužę ir siekė apie 18 ct/kWh. Tuo pačiu metu praėjusiais metais elektros energijos kilovatvalandė gyventojams kainavo 22,25 centus. Praėjusį mėnesį elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių…

As manufacturing enters a new era of digitalization, automation, and precision, one solution is setting a new benchmark in laser welding technology: Diocell. Developed by Diodela, a Lithuanian high-tech company, Diocell is more than just a robotic welding cell—it’s a fully enclosed, high-performance laser welding system designed to meet the evolving needs of modern industry. From the automotive sector to medical devices and aerospace manufacturing, Diocell is redefining how companies approach safety, precision, and integration on the production floor. A Fully Enclosed Laser Welding Cell for Absolute Safety At the core of Diocell’s innovation is its Class 1 laser-safe enclosure, certified under CE and EN-60825-1 standards. This full enclosure means that…

Privataus kapitalo investicijų bendrovės „ERA Capital“ valdomos mokėjimų ir skolinimosi platformų bendrovės „NEO Finance“ vadovu tapo Juozas Kaminskas, iki tol vadovavęs tarptautinės mokėjimų platformos „Nuvei“ Lietuvos padaliniui. J.Kaminskas pareigas pradėjo eiti gavęs Lietuvos banko neprieštaravimą. Įmonei iki šiol vadovavęs Evaldas Remeikis ir toliau eis „NEO Finance“ valdybos pirmininko pareigas. Sprendimas priimtas siekiant sustiprinti grupės vadovų komandą ir efektyviau išnaudoti komandos kompetencijas vykdant regioninę ir tarptautinę plėtrą. „NEO Finance“ teikia mokėjimo paslaugas naudodama prekės ženklą „Neopay“, valdo tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas“ ir yra pagrindinė sutelktinio finansavimo platformą „FinoMark“ valdančios bendrovės akcininkė.  „Esame raidos etape, kuomet įmonei turi vadovauti rinkos profesionalas, reaguojantis į pokyčius ir nuspėjantis naujausias tendencijas. Atsargaus įmonės auginimo…

Nuo 2027 m. Lietuvoje pradės veikti atskira Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema – ATLPS 2. Šis pokytis palies įvairius verslo sektorius – nuo gamybos ir maitinimo įmonių iki logistikos bendrovių ar nekilnojamojo turto valdytojų. Tai svarbus žingsnis visai Europos Sąjungai siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, tačiau taip pat – ir konkretus iššūkis bei pareiga verslui. Todėl pradėti ruoštis šiems pokyčiams, ypač verslams, reikėtų jau dabar.  Kokių pokyčių tikėtis? ATLPS 2 numato, kad nuo 2027 metų gamtinių dujų ir kitų taršių kuro rūšių – tokių kaip dyzelinas, benzinas ar mazutas – tiekėjai privalės apskaityti jų naudojimo metu susidarančias emisijas. Todėl įmonės, kurios naudoja tokį kurą, turės…

Nuo 2025 m. liepos 1 d. „Summus Capital OÜ“ obligacijomis bus pradėta prekiauti „Nasdaq Tallinn“ reguliuojamoje rinkoje – Baltijos šalių obligacijų sąraše. Šią progą įmonė simboliškai pažymės „Nasdaq“ varpo dūžiu. Tai viena didžiausių obligacijų emisijų šiais metais Baltijos šalių nekilnojamojo turto sektoriuje – bendras paklausos dydis pasiekė 38,3 mln. eurų. Pasiūlymas pritraukė 977 unikalius investuotojus – 67 proc. sudarė mažmeniniai investuotojai, 33 proc. – instituciniai. Didžiausia obligacijų paklausa fiksuota Estijoje – investuotojai čia įsigijo vertybinių popierių už 17,8 mln. eurų (47 proc.). Lietuvoje ši suma siekė 13 mln. eurų (34 proc.), Latvijoje – 7,5 mln. eurų (19 proc.). „Summus Capital“ pasiūlė iki 30 000 obligacijų, kurių kiekvienos nominali vertė siekia…

Šiauliuose surengto forumo metu pristatytos Šiaurės Lietuvą keičiančios Europos Sąjungos investicijos. Regiono savivaldybės pristatė vykdomus ir planuojamus projektus, kuriems skirtas ES finansavimas. Tuo pačiu diskutuota apie tai, kokiose srityse reikėtų ir toliau investuoti, kad gerėtų sąlygos gyventojams, stiprėtų ekonomika. Tačiau susitikimo metu daug kalbėta ir apie kylančias grėsmes, laiku nespėjus, gali likti nepanaudoti šimtai milijonų ES lėšų, kurių būtinai reikia Lietuvos regionams. Forumą moderavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. Susirinkusius į forumą „ES investicijos – Šiaulių regiono plėtrai“ pasveikinęs vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas pabrėžė, kad Šiaulių regionas – aiškus lyderis šioje programoje, o regione ir visoje Lietuvoje pirmauja Šiaulių miestas.  „Šiuo metu Lietuvoje turime sutarčių už puse milijardo…

Musės šiuo metu gyvena sanatorijoje – taip apie mokslininkų priežiūroje esančias muses kalba bendrovės „Energesman“ darbuotojai. Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje augintos musių lervos po gaisro buvo perkeltos į Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (GTC) Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratoriją (CHEEL), kol bus atkurta gamyklos infrastruktūra. Džiaugiamasi, kad pavyko išsaugoti specialiai virtuvės atliekų apdorojimui iš Nyderlandų atvežtų naminių musių (lot.  Musca domestica) koloniją.  Vilniaus regione virtuvės atliekų tvarkymui įdiegta inovacija neseniai susilaukė ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio – vienas didžiausių ir žinomiausių naujienų kanalų pasaulyje „BBC“ publikavo straipsnį apie Lietuvos įmonės pritaikytą sprendimą auginti musių lervas, jas šeriant gyventojų virtuvės atliekomis. Straipsnį galite rasti čia. Palankios sąlygos gyvenimui „Muses ir…

Nepaisant geopolitinių ir ekonominių iššūkių, šie metai Lietuvai pažymėti reikšmingu augimu. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, bendras prekių eksportas pirmą šių metų ketvirtį buvo 1,9 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. Ypač išsiskyrė lietuviškos kilmės prekių eksportas, kuris augo net 7,9 proc., panašiai augo ir paslaugų eksportas. Toks augimas rodo, kad stiprėja lietuviškos kilmės produkcija ir paslaugų sektorius, o jų konkurencingumas tarptautinėse rinkose nuolat auga. „Bendras prekių eksportas pirmą šių metų ketvirtį siekė 9,24 mlrd. eurų. Didžiąją dalį šios sumos sudarė lietuviškos kilmės prekės, kurių eksportuota už 6,5 mlrd. eurų. Įdomu, kad tarp pagrindinių lietuviškos kilmės prekių eksporto krypčių penketuke kaimyninės šalys nėra pagrindinės eksporto kryptys. Sąraše išsiskiria…