Nieko nebestebina dirbtinio intelekto (DI) panaudojimas technologinėse veiklose: programavime, inžinerijoje ir kt. Tačiau finansų, personalo valdyme, taip pat darbų saugoje ši technologija dar tik ieško sau vietos. Lietuvoje veikiančios technologijų įmonės ieško sprendimų, kaip DI įtraukti ir tradicinius verslo procesus, rašoma „Omnisend“ pranešime žiniasklaidai. „DI įprasta naudoti sprendžiant klientų problemas, o ir kiekvienas vienaip ar kitaip šią technologiją išnaudoja savarankiškai. Mūsų tikslas – suprasti, kaip įmanoma DI įtraukti į kasdienius procesus ir juos pradėti atlikti sparčiau. Kalbame ne vien tik apie programuotojus ar inžinierius, kuriems tai – kasdienybė: norime palengvinti gyvenimą buhalteriams, personalo valdymo ir kitiems specialistams“, – sako „Omnisend“ komunikacijos ir kūrybos direktorius Bernardas Meyeris. Pradėjo nuo žaidimų Kaip…
„Via Lietuva“: „Via Baltica“ rekonstravimas vyksta įspūdingu tempu – trečiadienį magistralėje įsigalioja eismo pokyčiai
AB „Via Lietuva“ praneša, kad modernizuojant „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos jau atlikta daugiau nei 50 proc. visų suplanuotų darbų. Visus paskutinio 12 km kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo (nuo 85 iki 97,06 km) darbus numatyta pabaigti iki metų pabaigos, tačiau eismo dalyviai kairiąja naujai nutiestos magistralės eismo juosta (Lenkijos link) važiuos jau šią vasarą. Eismo dalyviai turėtų žinoti, jog trečiadienį eismas A5 keliu (nuo 91 km) iki Lietuvos ir Lenkijos sienos (97,4 km) bus paleistas naujai nutiestos automagistralės kairiąja puse. Liepos pabaigoje planuojama, kad eismas kaire puse vyks jau visu rekonstruoto ruožo ilgiu: nuo 85 iki 97,4 km. Į Lenkiją ir iš jos vykstantys vairuotojai gali savo…
Pokytis prasideda nuo veiksmų – Melga komanda surinko 9 tonas bešeimininkių padangų
Nepaisant to, kad gyventojams ir verslui yra sudarytos sąlygos tinkamai atsikratyti senomis padangomis, vis dar susiduriame su opia problema – šimtai tonų padangų kasmet atsiduria gamtoje. Norėdami atkreipti dėmesį į šią vis dar aktualią problemą, autoservisų tinklas MELGA jau antrus metus iš eilės įgyvendino savanorišką iniciatyvą „Rinkis veikti atsakingai“, kurios metu Vilniaus ir Kauno apskrityse buvo surinktos net 9 tonos bešeimininkių padangų. Atsakomybė už švaresnę aplinką – kiekvieno rankose „Rinkis veikti atsakingai“ – tai MELGA darbuotojų ir jų artimųjų savanorystė iniciatyva, skatinanti tiek gyventojus, tiek verslą sąmoningai prisidėti prie aplinkos tausojimo. „Atsakingas padangų atliekų tvarkymas – tai ne tik atliekų surinkimas, bet ir požiūrio keitimas. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti:…
Atsiskaityti kriptovaliutomis jau leidžia tūkstančiai įmonių
Skaitmeninių valiutų pasaulis per pastaruosius metus išgyveno reikšmingą transformaciją – vis daugiau žmonių kriptovaliutas ėmė suvokti ne tik kaip investicinį instrumentą, bet ir kaip realų įrankį kasdienėms finansinėms operacijoms atlikti. Ši tendencija aiškiai matoma globaliu mastu: blokų grandinės technologijas diegia didžiausios pasaulio įmonės, o kriptovaliutų atsiskaitymus šiandien jau siūlo dešimtys tūkstančių prekybininkų visame pasaulyje. Remiantis „BTC Map“ duomenimis, iki praėjusių metų pabaigos pasaulyje jau buvo maždaug 14 tūkst. įmonių, už prekes ir paslaugas leidžiančių atsiskaityti bitkoinu. Skaičiuojama, kad vien per 2024-uosius tokių įmonių skaičius išaugo apie 40 proc. Toks spartus kriptovaliutas priimančių verslų skaičiaus augimas rodo, kad kriptovaliutų naudojimas nebėra vien technologijų entuziastų ar aktyvių investuotojų laukas. Vis daugiau prekybininkų…
Summus Capital OÜ obligacijų platinimo rezultatai: paklausa ženkliai viršijo pasiūlą
2025 m. birželio 20 d. baigėsi 30 mln. eurų vertės Summus Capital OÜ viešasis obligacijų platinimas, kuriame paklausa ženkliai viršijo pasiūlą. Platinimas vyko remiantis Estijos finansų priežiūros tarnybos patvirtintu prospektu. Viešojo platinimo paklausa siekė 38,3 mln. eurų, o jame dalyvavo 977 unikalūs investuotojai. Mažmeniniai investuotojai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos pateikė paraiškų už 25,7 mln. eurų (67 proc. visos paklausos), o paklausa iš institucinių investuotojų siekė 12,6 mln. eurų (33 proc.). Pagal šalis, Estijos investuotojai teikė pavedimus įsigyti obligacijų už 17,8 mln. eurų (47 proc. visos paklausos), Latvijos investuotojai – už 7,5 mln. eurų (19 proc.), o Lietuvos investuotojai – už 13 mln. eurų (34 proc.). Obligacijų paskirstymas buvo vykdomas…
Atnaujinta „EstLink 2“ jungties veikla: ekspertai prognozuoja, kaip tai paveiks kainas vartotojams
Nuo praėjusių metų gruodžio 25 d., kai buvo nutrauktas Estiją ir Suomiją jungiantis elektros kabelis „EstLink 2“, praėjo pusmetis. Incidento padarinius pajutome ir Lietuvoje, ypač pirmąjį metų ketvirtį, kai šalį dar dengė sniegas ir tankūs debesys. Reikšmingai paveikti elektros importo srautai biržoje augino vidutinę elektros kainą, o tai reiškė ir augusius skaičius vartotojų sąskaitų eilutėse. Skelbiama, kad remonto darbai baigti ir viena svarbiausių elektros energijos jungčių mūsų regione vėl pradeda tekėti elektros energija. Ekspertų teigimu, trumpalaikį poveikį vartotojai jau pajuto – ilgąjį savaitgalį Lietuvoje tam tikromis valandomis formavosi neigiamos elektros kainos. Visgi, kalbant apie galimą poveikį ilgalaikėje perspektyvoje, jungties pervertinti nereikėtų. Grandininė reakcija ir kainų pasiutpolkė „EstLink 2“ – viena…
Vis daugiau organizacijų Lietuvoje atranda efektyvesnį būdą grąžinti gėrimų pakuotes
Pažangios organizacijos Lietuvoje rūpinasi tvarumu. Viena iš tvarumą palaikančių praktikų yra vienkartinių užstato pakuočių grąžinimas tiesiogiai VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD), kuri užtikrina, kad tušti buteliai ir skardinės iš įmonių keliautų tiesiai į Skaičiavimo centrą Vilniuje. USAD duomenimis, šiuo metu pakuočių pilnus maišus tiesiai į „Grąžinti verta“ užrašu pažymėtą automobilį grąžina per 70 įmonių. Dalis jų turi ne vieną biurą ar kitą veiklos vietą, kurioje susikaupia tuščia tara. Tad pakuočių surinkimo iš organizacijų žemėlapyje – daugiau negu 120 maršrutų. „Lietuvoje gausėja organizacijų, sudarančių sutartis dėl pakuočių surinkimo paslaugos, kurią teikiame nemokamai. Grąžinti ne tik lengva, bet ir verta, nes USAD ataskaitose įmonės mato tikslius kiekius pakuočių, kurias grąžina. Tad sekti…
Vienodas darbas – skirtingas atlygis: ar visada diskriminacija?
Kuomet du žmonės įmonėje atlieka tą patį darbą, tačiau gauna skirtingą atlygį – kyla natūralus klausimas: ar tai teisėta? Ar tokia situacija jau laikytina diskriminacija? O gal darbdavys turi teisėtą pagrindą elgtis nevienodai? Į šiuos aktualius darbo santykių klausimus atsako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatė Viktorija Dubovskienė, analizuodama tiek nacionalinę darbo teisę, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Pasak vyresniosios teisininkės, Darbo kodeksas (DK) numato, kad darbdavys privalo užtikrinti lyčių lygybę ir nediskriminuoti darbuotojų jokiu pagrindu. Kasacinis teismas taip pat yra paaiškinęs, kad draudžiama bet kokia diskriminacija – tiek tiesioginė, tiek netiesioginė – dėl priežasčių, nesusijusių su darbuotojo gebėjimais ar įstatymuose numatytais kriterijais, pavyzdžiui, dėl narystės tam tikroje organizacijoje. Darbo…
Lietuvos medikų bendruomenės kreipimasis į Seimo narius: ar tikrai gerai apskaičiavote naudas?
Netrukus Seimas spręs dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo, bus priimamas ypač svarbus sprendimas dėl savanoriškojo sveikatos draudimo apmokestinimo. Vertindami situaciją ir įžvelgdami galimas rizikas, praėjusią savaitę laišku kreipėmės į Seimo narius, išdėstydami savo argumentus. Siekiame atkreipti parlamentarų dėmesį, kad šiuo metu siūloma 350 eurų per metus neapmokestinama riba savanoriškojo sveikatos draudimo įmokoms yra neadekvati realioms šių paslaugų kainoms ir praktikai. Vidutinė tokio draudimo kaina jau dabar siekia apie 600 eurų per metus, o dėl augančių sveikatos priežiūros paslaugų kaštų ji toliau didėja. Todėl 350 eurų riba ne tik neatitinka rinkos realijų, bet ir dirbtinai apriboja darbdavių galimybes realiai pasirūpinti savo darbuotojų sveikata. Argumentai kodėl siūlymui negalima pritarti Tai mažintų…
Seimas balsuos dėl svarbios direktyvos: tai gali būti galimybė Lietuvos pramonei
Šiandien Seime įvyks lemiamas balsavimas dėl Atsinaujinančių išteklių direktyvos (RED III) perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę. Priėmus reikalingus įstatymų pakeitimus, Lietuva iki 2030 m. įsipareigos pasiekti 29 proc. atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje. Visgi kyla klausimas – ar šio tikslo sieksime skatindami vietinę pramonę, ar remdami Azijos šalių degalų gamintojus? RED III direktyva siekiama paskatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą pramonėje, energetikoje, transporte. Tikimasi, kad direktyva padės pasiekti tikslą – ES sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Lietuvoje perkeliant direktyvą keičiami 5 įstatymai, kurių projektams pritarė Vyriausybė ir Seimo komitetai. „Galime pasidžiaugti, kad svarstant įstatymų projektus, buvo įsiklausyta į visų suinteresuotų…
