Klaipėdos regionas turi stiprų ekonominį pagrindą – jūrų uostą, turizmo ir rekreacijos potencialą, tačiau aukštesnės pridėtinės vertės ekonominėms veikloms stinga patrauklių sąlygų – pabrėžia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Jis, susitikęs su Klaipėdos regiono verslo, žemės ūkio, viešojo sektoriaus atstovais ir miesto meru Arvydu Vaitkumi, pristatė naujausias investicijų bei finansavimo galimybes regiono plėtrai. „Naudodami Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemones prisidedame prie realių pokyčių regionuose, stipriname vietos verslo konkurencingumą bei spartiname investicinių projektų įgyvendinimą. Kartu regionams suteikiama daugiau galių savarankiškai planuoti investicijas: konkretūs projektai numatomi plėtros planuose, atsižvelgiant į vietos prioritetus ir turimus finansinius išteklius. Klaipėdos regionas turi visas prielaidas tapti patrauklia erdve aukštą pridėtinę vertę…
Tadas Matjošaitis: NT projekto kokybė matuojama ne pardavimo momentu ir ne perdavimo dieną; ją apsprendžia 1–2 eksploatacijos metai
Nekilnojamojo turto plėtros rinkoje projektas nebėra vertinamas vien pagal vietą, kainą ar tai, kaip atrodo perdavimo dieną. Pirkėjams, investuotojams ir finansuotojams vis svarbiau, kaip pastatas veiks jau pradėjus jį eksploatuoti – kiek kainuos jo priežiūra, kaip bus valdomos bendrosios sistemos, kaip greitai bus sprendžiami gedimai, ar pirmieji gyvenimo name metai neatneš problemų, kurios nebuvo matomos pardavimo etape. Dėl šios priežasties pastatų administravimas imamas planuoti dar projektavimo stadijoje, o ne kaip paskutinis projekto žingsnis, sako „Civinity“ grupės vykdomasis direktorius Tadas Matjošaitis. „Ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad administravimas prasideda tada, kai projektas jau baigtas ir perduotas gyventojams. Tačiau būtent po perdavimo paaiškėja, ar projektas buvo suprojektuotas kaip ilgalaikę vertę kuriantis turtas,…
Vilniaus oro uoste vyks civilinės saugos pratybos
Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad gegužės 19 d., antradienį, 07:00-12:00, Vilniaus oro uoste vyks civilinės saugos pilnos apimties pratybos. Pratybų metu oro uostas veiks įprastai, poveikis skrydžiams ir keleiviams nenumatomas. Per Vilniaus oro uoste vyksiančias pilnos apimties civilinės saugos pratybas bus imituojamas atvykusio orlaivio incidentas ir reaguojančių tarnybų veikimas. Pratybos vyks paskirtoje orlaivio stovėjimo aikštelėje, esančioje pietinėje oro uosto perono dalyje, kurioje pratybų veiksmams bus naudojamas oro bendrovės „GetJet Airlines“ orlaivis. Pratybų metų gali būti matomi dūmų užtaisai ir gausus specialiųjų tarnybų transporto ir personalo skaičius. Minėtų pratybų metu oro uosto darbas vyks įprastai, poveikis skrydžiams ir keleiviams nenumatomas. Lietuvos oro uostuose įvairaus masto ir pobūdžio pratybos vyksta periodiškai,…
Lietuvos pašto sektorius toliau sparčiai auga – didėja pajamos ir siuntų skaičius
Lietuvos pašto sektorius ir toliau sparčiai auga – didėja pajamos ir siuntų skaičius, o tradicinės korespondencijos siuntų kiekis dėl skaitmenizacijos toliau traukiasi. Pašto siuntinių rinkoje išlieka aktyvi konkurencija – penki pašto paslaugų teikėjai užima daugiau nei po 10 proc. rinkos pagal pajamas. Bendrosios pašto sektoriaus pajamos per metus (palyginti su 2025 m. I ketvirčiu) padidėjo 12,35 proc. – nuo 75,93 mln. eurų iki 85,31 mln. eurų, o bendras pašto siuntų skaičius išaugo 24,46 proc. – nuo 22,63 mln. vnt. iki 28,16 mln. vnt., naujausius duomenis skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba. „Lietuvos pašto rinkos augimas buvo gerokai spartesnis nei BVP augimas. Tai rodo, kad pašto rinka išlieka viena sparčiausiai augančių paslaugų rinkų,…
Kėdainiuose po rekonstravimo atidarytas vienas svarbiausių tiltų per Nevėžį
„Via Lietuva“ baigia vieno svarbiausių tiltų Kėdainiuose per Nevėžio upę rekonstravimo darbus ir sekmadienį atidarė tiltą eismui. Naujai pastatytas tiltas, esantis Tilto gatvėje, yra strategiškai svarbi jungtis, užtikrinanti sklandų susisiekimą per Nevėžio upę, kuri dalija šį miestą į dvi dalis. Nors po tilto atidarymo galimi trumpalaikiai eismo ribojimai baigiamųjų darbų atlikimui, Kėdainių miesto gyventojai ir svečiai jau gali naudotis nauju statiniu. Eismas tiltu, esančiu valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,3 km, 2023 m., įvykus statinio kraštinės sijos griūčiai buvo apribotas, o nuo 2024 m. rugsėjo buvo uždarytas dėl būtinybės atlikti esminius rekonstravimo darbus. „Kėdainių tilto remontas buvo ilgas ir sudėtingas, pareikalavęs daug darbo, kantrybės ir, žinoma, ne…
Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?
Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose pašokdino pasaulines naftos kainas, kurių poveikį netrukome pajusti ir Lietuvoje. Degalinių švieslentėse užsidegė 2022-ųjų energetikos krizę primenantys skaičiai, o dyzelino kaina vėl perkopė psichologinę 2 Eur už litrą ribą. Tačiau Lietuvoje šįkart stebime kiek netikėtą reiškinį – elektros kainos ne kyla, o mažėja. Kodėl? Pagrindinė mažėjančių elektros kainų priežastis – išaugusi elektros gamyba iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių. Vėjuotą ir saulėtą balandžio mėnesį vėjo, saulės ir hidro-elektrinėse pasigaminome 86 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos. Didžiausią jos dalį sudarė vėjo energetika (59 proc.), taip pat sparčiai augo saulės energetikos reikšmė (24 proc.), o pavasario mėnesiais prie kainų mažėjimo prisideda…
Lietuvos keliuose juodųjų dėmių per metus sumažėjo dešimtadaliu
Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose juodųjų dėmių skaičius nuosekliai mažėja. 2026 m. nustatytos 27 juodosios dėmės – trimis mažiau nei pernai, kai jų buvo 30. Specialistų teigimu, eismo saugos priemonės duoda rezultatų, tačiau dalis pavojingų vietų keliuose išlieka tos pačios ne vienerius metus. „Kiekviena išnykusi juodoji dėmė reiškia, kad vis daugiau žmonių namo grįžta saugiai. Tačiau kiekviena likusi juodoji dėmė žemėlapyje yra signalas, kad toje vietoje žmonės vis dar susiduria su pernelyg didele rizika. Todėl ši Vyriausybė kryptingai dirba mažindama avaringiausias vietas ir tvarkydama nesaugias pėsčiųjų perėjas, kuriose nelaimės kartojasi metų metus. Mūsų tikslas – sutvarkyti 500 nesaugių pėsčiųjų perėjų ir perpus sumažinti juodųjų dėmių skaičių šalies keliuose“, – sako susisiekimo…
Po 15 metų darbo grožio srityje vilnietė ryžosi svarbiam žingsniui: „Nebenorėjau kurti svajonės kažkam kitam“
Daugiau nei penkiolika metų grožio srityje dirbanti kosmetologė Vilma Draugelė šiandien drąsiai gali pasakyti – idėja apie nuosavus grožio namus pagaliau tapo realybe. Iš individualios veiklos išaugusi mažoji bendrija „Balta drobė“ netrukus įsikurs naujose patalpose Vilniuje, kur planuojama įrengti tris kosmetologijos kabinetus, suburti profesionalų komandą ir klientams pasiūlyti dar platesnį paslaugų spektrą. Svarbų žingsnį verslo plėtros link padėjo įgyvendinti kredito unijos „Magnus“ suteiktas finansavimas. „Smulkusis verslas dažniausiai gimsta iš žmogaus profesionalumo, ilgametės patirties ir labai aiškios vidinės motyvacijos augti. Vilmos istorija puikiai parodo, kaip nuoseklus darbas, nuolatinis tobulėjimas ir aiški vizija ilgainiui virsta stipriu bei perspektyviu verslu. Džiaugiamės galėję prisidėti prie šio augimo etapo ir padėti įgyvendinti nuosavos darbo erdvės…
Siūloma leisti degalų kainas degalinėse didinti tik vieną kartą per parą
2026 m. gegužės 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas pradėjo svarstyti energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno pristatytas Energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti, kad kuro kainos degalinėse galėtų būti didinamos ne daugiau kaip vieną kartą per parą – 10 val. Degalų kainų mažinimui apribojimas nebūtų taikomas. Pasak ministro, situacija globalioje degalų rinkoje yra nestabili ir mūsų tikslas, kad vartotojai už kurą degalinėse mokėtų įmanomai mažiausią kainą. Tačiau šiuo metu, pasak jo, nėra saugiklio ir degalų kainos degalinėse nekontroliuojamai yra keičiamos dienos eigoje. „Šiuo metu degalinėse kainos dienos eigoje keičiamos itin dažnai. Tai neigiamai veikia vartotojų galimybę priimti informacija pagrįstus sprendimus, t. y., kai…
Seimas svarstys siūlymus stiprinti pažeidžiamų elektros vartotojų apsaugą
2026 m. gegužės 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas pradėjo svarstyti energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno pristatytas Energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams nutraukti pažeidžiamiems vartotojams nenaudingas fiksuotos kainos sutartis. Tokiu būdu pažeidžiamų elektros energijos vartotojų apsaugos sistema lengviau pasiektų tuos gyventojus, kuriems ji skirta. Pasak energetikos ministro, jeigu šis įstatymas bus priimtas, visi pažeidžiami vartotojai nuo rugsėjo 1 dienos už elektros energijos kilovatvalandę galėtų mokėti 20 ct/kWh, kai šiuo metu jie moka 8 ir 10 centų daugiau. Energetikos ministerijos vertinimu, daliai vyresnio amžiaus gyventojų sudėtinga patiems keisti tiekėją arba jie nežino, kad sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju…
