Vilniaus širdyje įsikūręs prekybos centras CUP išlieka viena populiariausių sostinės vietų – 2024 metais čia apsilankė 6,5 mln. žmonių, o lankytojų srautas, lyginant su 2023 metais, stabiliai augo ir buvo beveik 200 000 lankytojų didesnis. Nuomininkų apyvarta taip pat rodė teigiamus pokyčius – 2024 metais ji, lyginant su 2023-aisiais, išaugo beveik 7 proc. Prekybos centro generalinės direktorės Onos Nevinskienės teigimu, stabilų augimą lėmė nuolatinis dėmesys lankytojų patirčiai, nuomininkų poreikiams ir nuoseklūs erdvių bei paslaugų atnaujinimai. „Džiaugiamės matydami, kad mūsų prekybos centras išlaiko augimo tendencijas ir yra mėgstama vieta tiek apsipirkimui, tiek laisvalaikiui. Stabilus lankytojų srautas ir auganti nuomininkų apyvarta rodo, kad investicijos į atnaujinimus ir patogumus duoda matomų rezultatų. PC CUP…
Tvarumo atskaitomybė: našta mažės apie 80 proc. įmonių
Prieš kelias savaites Europos Komisija paskelbė svarbius pasiūlymus, kurie turėtų ženkliai palengvinti įmonių tvarumo ataskaitų rengimo procesą. Siūlomais pakeitimais planuojama ne tik peržiūrėti tvarumo ataskaitų teikimo terminus, bet ir sumažinti įmonių, kurios privalės pateikti tvarumo ataskaitas, skaičių, keičiant Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (CSRD) taikymo ribas. Pokytis mažesnėms įmonėms Pasak Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) vadovo Audriaus Šilgalio, šie pakeitimai suteiks daugiau lankstumo ir paskatins įmones savanoriškai dalintis informacija apie savo tvarumo praktiką. „Siūloma atsisakyti tvarumo ataskaitų reikalavimų įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 1000 darbuotojų. Tai reiškia, kad apie 80% įmonių būtų atleistos nuo šio įsipareigojimo. Šios įmonės būtų skatinamos savanoriškai atskleisti tvarumo informaciją pagal naujai sukurtą VSME ( Voluntary Standard for…
„airBaltic“ 2024 m. ataskaita: nepaisant visos pramonės šakos iššūkių, fiksuotas rekordinis pajamų ir keleivių skaičiaus augimas
Šie metai buvo sudėtingi dėl visos pramonės šakos problemų, tačiau stabilūs pagrindinių rodiklių rezultatai ir auganti paklausa leidžia teigti, kad „airBaltic“ yra pagrindinis regioninio susisiekimo variklis. Ryga. Šiandien pirmaujanti Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ paskelbė 2024 m. finansinių ir veiklos rezultatų ataskaitą. Bendrovė pasiekė didžiausias kada nors gautas metines pajamas – beveik 748 mln. eurų, t. y. 12 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Be to, bendras keleivių skaičius (įskaitant visų tipų keleivius ir oro transporto bendrovės ACMI-out operacijas) pirmą kartą viršijo rekordinius aštuonis milijonus, o tai reiškia 18 proc. metinį augimą. Be to, nepaisant visos pramonės šakos iššūkių, „airBaltic“ veiklos modelis ir nuolatinė tinklo plėtra lėmė, kad pakoreguotas EBITDAR…
„Panorama“ tampa MO muziejaus didžiuoju partneriu: kurs meno patirtis naujose erdvėse
Prekybos ir laisvalaikio centras „Panorama“ tapo nauju MO muziejaus didžiuoju rėmėju. Tai – pirmoji muziejaus partnerystė su prekybos centru, kurios tikslas – į prekybos centro erdves atnešti daugiau meninių ir kultūrinių patirčių lankytojams. MO atstovų teigimu, tai gera proga plėsti muziejaus auditoriją ir artinti meną prie žmonių. Menas kasdienėse erdvėse Pasak MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, priartinti meną prie žmonių – muziejaus tikslas nuo pat jo įkūrimo. Tuo tarpu meninių ir kultūrinių patirčių kūrimas erdvėse, kuriose lankomės kasdien – tokiose, kaip prekybos centrai, kurie tampa ir populiaria laisvalaikio vieta – nauja galimybė kitokioms meno patirtims. „Nuo pat MO įkūrimo kėlėme tikslą plėsti meno ribas toliau už fizinio muziejaus sienų…
Paskaičiavo: dirbant iš namų galima sutaupyti 328 eurus ir 17 valandų kiekvieną mėnesį
Nors laisvadarbystė ir darbas nuotoliu visame pasaulyje ėmė populiarėti dar šio amžiaus pradžioje, po COVID-19 pandemijos darbas iš namų tapo visiškai normaliu reiškiniu. Nenorą po pandemijos keisti darbo įpročius ir dažniau likti dirbti iš namų pajautė ir dalis darbdavių. Tam yra logiška priežastis – darbuotojui dirbant iš namų, sutaupo ir laimi abi pusės. Galima sutaupyti Nors pandemijai praėjus biurai pamažu pildosi, jie greičiausiai niekada nepasieks ikipandeminio užimtumo lygio. Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gyventojų surašymo duomenimis, apie 22,5 milijono amerikiečių 2023 m. dažniausiai dirbo iš namų – tai sudarė maždaug 13,8 proc. visos JAV darbo jėgos. Apklausa parodė, kad didžioji dalis šių darbuotojų gyvena didžiausiuose valstijų miestuose, tačiau labiausiai darbo…
Renkantis buitinę techniką svarbiau energetinė klasė ar kaina?
Specialistas akcentuoja, kad renkant elektrą naudojančią buitinę techniką, svarbu atsižvelgti ne tik į pomėgius ar poreikius, bet ir į tai, kiek elektros energijos ji naudoja. Jei neatliekami tokie namų darbai, tai vėliau gali tapti gerokai didesnių sąskaitų už elektros energiją priežastimi. Elektros prietaisų energetinė klasė tampa vis svarbesniu kriterijumi gyventojams renkantis buitinę techniką, tačiau galutinį sprendimą dažnai lemia finansinės galimybės. Tai atskleidė „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ Omnibus apklausa. Apklausos duomenimis, 27 proc. respondentų nurodė, kad jiems itin svarbi energetinė klasė. Renkantis buitinę techniką jie visuomet atsižvelgia į šį kriterijų ir renkasi tik aukštesnės energetinės klasės įrenginius. 50 proc. gyventojų teigia, kad energetinė klasė pastariesiems svarbi, tačiau galutinis sprendimas…
Lietuvos virtuvės karalius cepelinas papuoš naujausią pašto ženklą
Penktadienį, kovo 14 d. prekyboje pasirodys menininkės Darios Podluzhnos kurtas naujas pašto ženklas „Lietuvos kulinarinis paveldas. Cepelinai“. Būsimojo pašto ženklo nominalas – 2,05 Eur, tiražas – 30 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Vienu ryškiausių lietuvių virtuvės patiekalų laikomi cepelinai į mūsų šalį atkeliavo prieš daugiau nei šimtą metų. Žemaitijoje jie, tikėtina, atsirado iš vokiškosios Mažosios Lietuvos, o kituose Lietuvos regionuose per Lietuvos žydus, turėjusius glaudžių ryšių su Šiaurės Vokietijos žydų bendruomenėmis. Savo pavadinimą patiekalas gavo dėl savo formos panašumo į vokiečių generolo Ferdinando von Zeppelino sukontruotą legendinį dirižablį cepeliną. Nuo 2014-ųjų kiekvieną pirmąjį vasario sekmadienį yra švenčiama pasaulio cepelinų…
Tarptautinė prekyba prekėmis 2025 m. sausio mėn.
o 2025 m. sausį prekių eksportuota už 3,14 mlrd. EUR, importuota už 3,43 mlrd. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2,22 mlrd. EUR. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 296,1 mln. EUR. o Per mėnesį (2025 m. sausį, palyginti su 2024 m. gruodžiu) eksportas padidėjo 19,9 proc., importas – 5 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (43,4 proc.), javų (2 kartus), plastikų ir jų gaminių (47,4 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (34,2 proc.), organinių chemijos produktų (2,5 karto), geležies ir plieno (69,3 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 16,5 proc., importas sumažėjo 0,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 30,9 proc., be mineralinių produktų – 28,6 proc. o Per metus…
Martynas Giga. Tau nereikia elektros kaupimo baterijos
Kainų svyravimai elektros rinkoje pastaraisiais metais tapo tikru galvos skausmu. Ir verslininkai, ir gyventojaiieško patikimų būdų, kaip juos suvaldyti ir apsisaugoti nuo netikėtų išlaidų. Dairomasi į įvairias technologijas, kaupiklius, ieškoma revoliucijų. Tik ar tikrai mums reikia naujos panacėjos, kai veikiantis sprendimas jau egzistuoja? Elektros kaupimo baterijos leidžia kaupti energiją, kai yra jos perteklius, ir naudoti, kai trūksta. Elektros tiekėjai šią technologiją išnaudoja statydami hibridinius parkus, kuriuose baterijos gali pasaugoti vėjo ar saulės elektros energiją. Mes žinome, kada ją efektyviai panaudoti. Bet ar tokių pačių žinių turi privatūs ar verslo vartotojai? Kaupiklių ant kiekvieno kampo neprikaupsime Lietuva nėra izoliuota sala energetikos pasaulyje. Nesame Kaliningradas. Todėl negalime turėti iliuzijų, kad visus savo…
Kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal suderintą vartotojų kainų indeksą
Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2025 m. vasarį apskaičiuota: o vidutinė metinė infliacija, kaip ir apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI), sudarė 1,2 proc.; o metinė (2025 m. vasarį, palyginti su 2024 m. vasariu) infliacija sudarė 3,2 proc.; pagal VKI apskaičiuotoji – 3,5 proc. Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, tabako gaminių, degalų ir tepalų, atostogų išvykų, pieno, sūrio ir kiaušinių, spirituotų gėrimų, farmacijos gaminių, alaus, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, kavos, arbatos ir kakavos, medicinos paslaugų, odontologijos paslaugų, valgyklų viešojo maitinimo, apgyvendinimo paslaugų kainų padidėjimas bei elektros energijos, dujų, drabužių kainų sumažėjimas; o vartojimo…
