Ketvirtadienio vakarą sostinėje jau šeštąjį kartą išdalinti „Vilnius TechFusion Awards 2024“ apdovanojimai. Iškilmingas renginys subūrė ryškiausius Lietuvos verslo ekosistemos lyderius, iš kurių net aštuoniems įteiktos geriausiųjų statulėlės. Visi laureatai buvo pagerbti už reikšmingą indėlį į Vilniaus vardo garsinimą bei pastangas skatinant šalies ir miesto ekonomikos augimą. Geriausiųjų vardą pelnė aštuonios įmonės Šių metų „Vilnius TechFusion Awards 2024“ apdovanojimuose dėl geriausiųjų vardo 7 skirtingose kategorijose varžėsi 21 nominantas. „Metų naujoko“ apdovanojimą pelnė „Bud Financial“ – finansinių paslaugų duomenų platformą vystanti įmonė, kuri sėkmingai įsiliejo į Vilniaus technologijų verslo bendruomenę. „Investicijų magneto“ kategorijoje pripažinimo susilaukė vieną iš didžiausių naudotų autodalių e. prekybos platformų vakarų ir šiaurės Europoje valdanti įmonė „Ovoko“, kuri praėjusiais…
Investicijų geografiją išplėtusi „Letsinvest“ pernai sutelkė beveik 90 proc. didesnę paskolų sumą
Nuo Baltijos šalių į Pietų ir Šiaurės Europą investicijų geografiją išplėtusi sutelktinio finansavimo platforma „Letsinvest“ pernai sutelkė 31 mln. eurų paskolų, t. y. beveik 90 proc. didesnę sumą palyginti su 2023 m., kai buvo sutelkta 16,5 mln. eurų. O nuo veiklos pradžios per „Letsinvest“ platformą finansuota suma jau pasiekė beveik 60 mln. eurų. Investuotojų uždarbis bei rekordinė suma „Letsinvest“ investuotojai jau uždirbo virš 3 mln. eurų palūkanų, o vidutinė metinė investicijų grąža siekė 10,34 proc. Kadangi „Letsinvest“ finansuoja didelius nekilnojamojo turto (NT) ir kitus verslo projektus, pernai per platformą sutelkta vidutinė paskolos suma buvo virš 1 mln. eurų, o didžiausia finansuota projekto suma siekė 5 mln. eurų. Tai rekordinė suma…
Kviečių kokybei gerinti – kompleksiniai sprendimai: būtinas visų indėlis
Grūdų rinkos ekspertai pastebi: prastėjanti kviečių kokybė kelia susirūpinimą ir gali kelti iššūkių visos šalies ekonomikai. Siekiant išspręsti susidariusią situaciją, raginama imtis sistemingų sprendimų, į kuriuos įsitrauktų visi žemės ūkio sektoriaus subjektai, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Kviečiai – viena svarbiausių kultūrų Lietuvoje, tad jos kokybei keliami tikrai aukšti reikalavimai. Be to, aukštos kokybės grūdinės kultūros – svarbiausia šalies augintojų stiprybė ir konkurencinis pranašumas pasaulinėse rinkose. Tačiau pastaruosius keletą metų jai neigiamą įtaką daro ekonominės sąlygos, rinkos struktūra ir, be abejo, klimato kaitos poveikis. Vis dėlto, situaciją pakeisti – įmanoma, bet tam reikės nemažai pastangų“, – sako „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis. Situacija įtempta ne tik Lietuvoje Kaip…
Kokios skaitmeninio marketingo tendencijos dominuos 2025 metais?
Sparčiai kintanti skaitmeninio marketingo aplinka nuolat kelia iššūkių: kaip nepraleisti svarbiausių socialinių tinklų atnaujinimų, algoritmų pasikeitimų, turinio tendencijų ir kaip išsiskirti vis aštrėjančioje konkurencinėje aplinkoje. Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) jau devintus metus organizuoja 3 popietes trunkančią konferenciją „Digital Marketing Update’25“ internetu, skirtą skaitmeninio marketingo tendencijoms pristatyti bei pasidalinti praktiniais patarimais. „Džiaugiamės, kad šiais metais savo patirtimi ir įžvalgomis apie skaitmeninį marketingą, socialinių tinklų naujienas bei laukiančias tendencijas dalinsis 18 profesionalų. Tikimės, kad naujausių tendencijų pristatymai bei sėkmingi pavyzdžiai įkvėps marketingistus atnaujinti marketingo veiksmų planus ir taip lengviau priimti tinkamus sprendimus dinamiškoje skaitmeninio marketingo aplinkoje“, – sako LiMA direktorė Alvydė Palaimaitė. Renginių seriją atidarys „BPN Intense” internetinės reklamos strategas Pijus Misevičius…
Bankais Lietuvoje pasitiki tik kiek daugiau nei trečdalis – kas tai lėmė?
Naujausių apklausų duomenimis – Lietuvoje bankais pasitiki tik 36,1 proc. gyventojų ir tai yra viena iš mažiausią pasitikėjimą Lietuvoje turinčių institucijų. „Globalfindex“ duomenys rodo, kad net 6,47 proc. lietuvių vis dar nesinaudoja bankų paslaugomis, nors Vokietijoje šis skaičius siekia vos 0,02 proc., Estijoje – 0,62 proc. ir net Graikijoje – 5,12 proc. Iki 1999 m. Lietuvoje veiklą sustabdė 13 bankų, iš kurių žymiausias – „Sekundė“. Taip pat 2011 m. galutinai žlugo „Snoras“, kiek vėliau turėjome „Ūkio banko“ skandalą. Jau 12 metų Lietuvos bankų sektoriuje – ramybė, o Lietuvos bankas įvedęs daugybę priemonių, leidžiančių apsaugoti žmones nuo nuostolių. Tačiau perdėta bankų baimė išlieka, rašoma banko „Bigbank“ pranešime spaudai. Kapitalizmo atėjimas į…
Kaip ekonomisto įžvalgos padėjo sukurti modernią odontologijos kliniką
Racionalus mąstymas, analitiniai įgūdžiai ir drąsa eksperimentuoti gali sukurti išskirtinę verslo sėkmę net ir visiškai naujoje srityje. Iš pradžių ekonomikos studijos ir sėkminga karjera finansų bei pardavimų srityse, vėliau darbas su B2B klientais, o galiausiai – sprendimas įsigyti kliniką „Skaitmeninės šypsenos“, kurią ekonomistas Denas Danyla pavertė viena pažangiausių odontologijos įstaigų Lietuvoje. Nuo ekonomikos į odontologiją „Mano kelias į verslą prasidėjo dar mokykloje, – pasakoja D. Danyla. – Man gerai sekėsi tikslieji mokslai, o mūsų ekonomikos mokytoja skatino kurti ir dalyvauti įvairiuose projektuose. Jau dešimtoje klasėje steigėme mokinių bendroves, dalyvavome tarptautiniuose konkursuose, o tai mane įkvėpė rinktis ekonomikos studijas Vilniaus universitete.“ Po studijų ir praktikos „Swedbank“ D. Danyla greitai įsitvirtino B2B…
EIMIN skiria papildomą finansavimą DI projektams: nuo virtualių asistentų iki autonominių atpažinimo sistemų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ir sprendimai. Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministro Andžej‘aus Trachimovič‘iaus, finansavimą gavę startuoliai kurs inovatyvius produktus ir sprendimus, kurie prisidės prie šalies ekonomikos augimo ir startuolių ekosistemos stiprinimo. „Jau dabar aktyviai įgyvendiname vieną svarbiausių ministerijos prioritetų – ekonomikos perėjimą prie aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų kūrimo. Tad skatindami kurti ir vystyti inovatyvius DI paremtus produktus ir sprendimus nuo idėjos iki dalinio produkto tinkamumo rinkai stadijos, skiriame tam papildomą finansavimą. Startuoliai galės plėtoti naujas idėjas ir netgi surizikuoti kurti pasaulinio lygio inovacijas, leidžiančias efektyviau organizuoti…
Degalų kainų šuolis: labiausiai jausis mažų miestų ekonomikoje
Nuo Naujųjų metų Lietuvoje išaugusios degalų kainos lėmė ne tik prekių kainų kilimą, tačiau ir paskatino šalies gyventojus pildyti automobilių bakus kaimyninėse valstybėse, kur degalai yra pigesni. Be to, padidinus degalų akcizą, Lietuva tapo nebepatrauklia valstybe piltis degalus tranzitiniam transportui, nes kaimyninėse valstybėse degalai kainuoja pigiau, teigia ekspertai. Gyventojai: taupydami apsiperkame svetur Lietuvos pasienio gyventojai vis dažniau renkasi vykti į Lenkiją, siekdami sutaupyti, tačiau šis sprendimas kelia nemažai rūpesčių. Dėl aukštų kainų Lietuvoje žmonės priversti gaišti laiką, vykdami į kaimyninę šalį apsipirkti pigiau. Tuo pačiu kyla nerimas dėl vietos verslų bei darbo vietų išlikimo. Šią situaciją ir jos keliamus iššūkius atskleidžia Lazdijų gyventojų pasakojimai. „Kaina nulemia viską. Tiesiog, ten pigiau.…
Didėja vaiko pinigai: kaip tinkamai panaudoti valstybės paramą?
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi pokyčiai, susiję su vaiko priežiūros išmokomis – vadinamaisiais vaiko pinigais. Kaip šias išmokas panaudoti efektyviausiai ir prisidėti prie savo vaikų ateities kūrimo, pataria „Luminor“ banko Kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Nuo šių metų vaiko pinigai išaugo kaip niekada anksčiau – padidėjo net 27,3 proc. ir sieks 122,5 eurų. Be to, atsirado ir nauja vaiko priežiūros kompensacinė išmoka (364 eurai per mėnesį), kuri turėtų padėti spręsti vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo klausimus, skatinti tėvus greičiau grįžti į darbo rinką ir derinti karjerą su vaikų auginimu. Pasak A. Mincienės, tokie pokyčiai suteikia šeimoms daugiau finansinių galimybių ir skatina pergalvoti, kaip efektyviausiai naudoti valstybės teikiamą…
Lietuvoje – daugiau nei 200 socialinių verslų: auga, keičia vietos bendruomenes, išnaudoja tobulėjimo galimybes
Socialinio verslo svarba Lietuvoje auga – jis ne tik sprendžia sudėtingus visuomenės iššūkius, bet ir stiprina vietos bendruomenes, kurdamas ilgalaikį teigiamą poveikį. Apie tai pasakoja patys socialiniai verslai – „MedFlow institutas“ ir „Mamų unijos Šeimos namai“, dalyvavę Inovacijų agentūros socialinio verslo akceleravimo programoje. Socialinis verslas Lietuvos visuomenėje ir ekonomikoje tampa vis svarbesnis, tad ir jo palaikymo reikšmė – tik auga. Tai pastebi Inovacijų agentūra, teikianti socialinio verslo plėtrai ir augimui skirtą nemokamų paslaugų paketą – nuo socialinio verslo akceleravimo programos, viešai prieinamos nuotolinių mokymų bazės, ekosistemos renginių iki viešųjų paslaugų perdavimo mokymų. Praėjusiais metais Inovacijų agentūra tapo įgaliota institucija, suteikianti socialinio verslo statusą. „Socialiniai verslai, kurių Lietuvoje skaičiuojame per 200,…
