Praėjusiais metais Europos energetikos sektorius išgyveno reikšmingą lūžį, o vis reikšmingesnę vietą šioje transformacijoje užima jūrinio vėjo elektrinių parkai, padedantys ne tik kovoti su klimato kaita, bet ir užtikrinantys energetinį saugumą bei mažinantys priklausomybę nuo iškastinio kuro. 2024 m. tapo reikšmingų pokyčių laikotarpiu Europos energetikos sektoriui. Europos Komisijos duomenimis, per pirmąjį praėjusių metų pusmetį, elektros energijos gamyba vėjo ir saulės elektrinėse pirmą kartą istorijoje aplenkė generaciją iš iškastinio kuro. Skaičiuojama, kad iš atsinaujinančių šaltinių Europa pernai pasigamino 30 proc. elektros energijos, iškastiniam kurui teko 27 procentai. Pagrindinis atsinaujinantis elektros gamybos šaltinis Europoje yra vėjas ir nors daugiau energijos kol kas generuojama sausumos vėjo elektrinėse, panašu, kad vis daugiau prieigą prie…
Jūrinio vėjo parkai: naujos galimybės Klaipėdos krašto verslams, uostų plėtrai ir gyventojams
Lietuvos pajūryje atsiveria naujos galimybės, galinčios ne tik užikrinti mūsų šaliai reikiamą elektros energijos gamybą, bet ir tapti regiono ekonomikos augimo pagrindu. Jūrinio vėjo elektrinių parkų plėtra nėra vien tik žingsnis žaliosios energetikos link – tai strateginė iniciatyva, pritraukianti milžiniškas investicijas, kurios turės teigiamą efektą visam regionui ir taip pat Klaipėdos krašto verslams ir uostų plėtrai suteiks galimybę įsilieti į globalias tiekimo grandines, pritraukti tarptautines investicijas. Baltijos jūros vėjo parkai – ambicinga galimybė vietos verslams Planuojamas jūrinio vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje – vienas ambicingiausių atsinaujinančios energetikos projektų Lietuvoje. Vienas pirmųjų šio tipo projektų – „Curonian Nord“, kurį plėtoja tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“. Šis parkas, kuris sieks iki…
Nelaimingų atsitikimų darbo vietose statistikoje ypač išsiskiria viena sritis: kaip sumažinti riziką?
Sunkūs kroviniai, šaltis, drėgmė ir didelė traumų rizika – šalies statistika atskleidžia, kad tam tikrų sektorių darbuotojai dirba itin pavojingomis sąlygomis. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) praneša, kad 2024-ais metais daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvyko vykdant sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo bei iškrovimo darbus. Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims, sako, kad sudėtingiausius ir sveikatai žalingus darbus jau galima perleisti robotams. Aukštos rizikos darbai VDI duomenimis, per praėjusius metus sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo bei iškrovimo darbų metu žuvo 4 žmonės. Statistika rodo, kad net 28 darbuotojai patyrė sunkius sužalojimus. Dažniausiai nelaimės įvyksta, kai žmonės paslysta ant šlapių ar netvarkingų grindų, nukrenta iš aukštai arba būna prispausti netinkamai sukrautų prekių. Taip pat nereikėtų pamiršti poveikio sveikatai,…
D. Trumpo sugrįžimas: naujos galimybės verslui ir idėjos investuotojams
JAV prezidento Donaldo Trumpo ir naujosios jo administracijos patvirtinimas žada ženklias augimo tendencijas JAV verslui. Reguliavimo politikos panaikinimas, vietinė energijos gamyba ir brėžiama prekybos kryptis „America first“ bus palanki gamybos, energetikos ir infrastruktūros sektoriams. Investavimo brokerio „Freedom24“ analitikas Maksimas Manturovas atkreipia dėmesį, jog šių sektorių stiprėjimas ir investuotojų pasitikėjimas paskatins įmonių plėtrą. Taip pat didėjant skaitmeninio turto poreikiui, augimo potencialą turi ir kriptovaliutų rinkos žaidėjai. Ekspertas pažymi, jog pozityvaus augimo galima tikėtis ne tik stipriausioje pasaulio ekonomikoje, bet taip pat ir ES. „D. Trumpo sugrįžimas į valdžią pakeis pasaulio rinkas ir suteiks naujų galimybių kompanijoms, kurios atitinka prezidento politinę darbotvarkę. Nuo tradicinių sektorių, tokių kaip gamyba ir energetika, iki naujų…
Prezidentas su verslo atstovais aptarė neišnaudotas valstybės finansines galimybes
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitikime su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku bei šalies verslo asociacijų atstovais aptarė galimus gynybos finansavimo didinimo šaltinius. Prezidentas pažymėjo, kad spartesnis Lietuvos ekonomikos augimas yra pagrindinis šalies išlaidų gynybai didinimo šaltinis. Daugiau šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP) leistų ne tik iki 2030 m. suformuoti visiškai veikiančią nacionalinę diviziją, bet ir mažinti Lietuvos regionų atskirtį. Šalies vadovas priminė, kad po 2019 m. Lietuvos ekonomika augo vidutiniškai po 2,5 proc. BVP, o valstybės pajamų iš mokesčių ir draudimo įmokų metinis lygis per šį laikotarpį nominaliai padidėjo 10 milijardų eurų. Spartesnis BVP augimas yra esminis valstybės biudžeto pajamų didinimo šaltinis, o nuo mokesčių didinimo gyventojams…
Dar vienas naujakurys – naujajame Vilniaus oro uosto terminale atidaryta „Narvesen“ parduotuvė
Atveriant naujojo Vilniaus oro uosto terminalo duris, čia įsikūrė ir nauja „Narvesen“ parduotuvė. Išvykstančių klientų lauks platus greitų ir sveikesnių užkandžių, ekologiškos kavos ir kitų gėrimų asortimentas. „Oro uostuose sulaukiame ne tik mūsų prekės ženklą gerai žinančių klientų, bet ir tų, kurie tik svečiuojasi Lietuvoje, todėl tam tikra prasme reprezentuojame šalį. Vilniaus oro uostas – strategiškai svarbi naujosios parduotuvės vieta. Čia klientams ypač rūpi ne tik kokybė, bet ir greitis. Džiaugiamės, kad atsinaujinęs „Narvesen“ parduotuvių formatas ir leidžia tai užtikrinti“, – sako bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“, valdančios prekės ženklus „Caffeine“ ir „Narvesen“, vadovas Saulius Žilėnas. Oro uosto išvykimo terminale atidaryta nauja parduotuvė tęsia prieš dvejus metus prasidėjusį tinklo modernizavimo etapą.…
2024 m. „Estateguru“ pirmą kartą tapo pelninga, o investuotojai uždirbo daugiau nei 12 mln. Eur
Sutelktinio finansavimo platformos „Estateguru“ pajamos neaudituotais duomenimis 2024 metais siekė 8,4 mln. eurų, o pelnas pirmą kartą fintech bendrovės istorijoje perkopė 100 000 Eur. Platformos investuotojai pernai uždirbo 12,6 mln. eurų. 2024 m. platformos investuotojams sugrąžinta daugiau kaip 128 mln EUR paskolų, iš kurių 12,6 mln. eurų sudarė uždirbtos palūkanos. Vidutinė investicijų grąža siekė 10,61 %. „Mūsų 2023 m. ir 2024 m. paskolų portfeliai veikia itin gerai – 98 proc. praėjusiais metais išduotų paskolų jau yra grąžintos arba yra grąžinamos pagal planą“, – sako „Estateguru“ generalinis direktorius Mihkelis Stammas. Jis taip pat pažymi, kad iš 2024 m. pradelstų paskolų susigrąžinta beveik 15 mln. Eur suma. „Vieni svarbiausių mūsų prioritetų šiandien…
Išrinktas naujas UAB ILTE stebėtojų tarybos narys
Pasibaigus viešosios atrankos procedūroms, išrinktas naujas UAB ILTE nepriklausomas stebėtojų tarybos narys. Juo tapo Eugenijus Preikša, kuris darbuosis rizikų valdymo srityje iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. E. Preikša didžiąją savo karjeros dalį praleido finansų ir bankininkystės sektoriuje kaip aukščiausio lygio vadovas ir bendrovių valdybų narys, daugiausia dėmesio skyręs bendrovių plėtrai ir finansinių bei nefinansinių rizikų valdymui. Pataruoju metu E. Preikša dirba specializuoto banko European Merchant Bank UABvaldybos nariu, yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepriklausomas valdybos narys. E. Preikša Vilniaus universitete įgijo ekonomikos bakalauro (bankininkystės ir finansų) laipsnį, o vėliau Stokholmo universitete įgijo socialinių mokslų magistro laipsnį. Pranešimą paskelbė: Mindaugas Grinius, LR Finansų ministerija
Kauno „Akropolis“ 2024-iaisiais tęsė augimą: toliau didino lankytojų srautus ir apyvartas
Kauno „Akropolis“ 2024 m. fiksavo 14 proc. didesnius srautus ir 5 proc. išaugusias nuomininkų apyvartas lyginant su 2023-iaisiais. Prekybos centrą per metus aplankė beveik 12,5 mln. lankytojų. Paskutiniais dviem praėjusių metų mėnesiais lankytojų srautai augo 19 proc. „Nors jau 2023-ieji Kauno „Akropoliui“ buvo rekordiškai geri, pernai šią kartelę kilstelėjome dar aukščiau ir rezultatą vėl pagerinome. Tai padaryti leido tiek išgrynintas ir pasiteisinęs nuomininkų sąstatas, tiek lankytojų srautus generavę renginiai, tapę apsilankymo Kauno „Akropolyje“ patirties dalimi. Pritraukę daugiau žmonių, išlaikėme aukštą konversiją: 9 iš 10 į prekybos centrą užėjusių žmonių čia įsigijo prekių“, – sako prekybos centro valdytoja Brigita Kuodytė. Didžiausias augimas fiksuotas kosmetikos, parfumerijos, grožio ir sveikatos sektoriaus apyvartose – 13…
Smulkus ir vidutinis verslas puikiai padeda pats sau. Mes tik suteikiame papildomas galimybes – „Urbo“ bankas
Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) yra Lietuvos ekonomikos pagrindas. 2024 m. pradžioje Lietuvoje buvo 119 944 veikiančios SVV įmonės. Jose sukuriama daugiau nei pusė viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), įmonėse dirba daugiau nei 720 tūkst. žmonių. Prie sklandaus SVV įmonių funkcionavimo bei plėtros prisideda ir bankai, suteikiantys instrumentus bei galimybes patogiau, greičiau ir efektyviau įgyvendinti verslo planus. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 99,7 proc. viso verslo mūsų šalyje yra mažos arba vidutinės įmonės, kartu sukuriančios 56,4 proc. viso šalies BVP – apie 35 mlrd. eurų vertės. Taip pat skaičiuojama, kad SVV Lietuvoje kasmet generuoja apie 100 mlrd. eurų metinės apyvartos ir eksportuoja produkcijos už beveik 18 mlrd. eurų. Panašios tendencijos…
