Trys regionai – Alytaus, Marijampolės ir Tauragės – jau susiplanavę visas šiems regionams skirtas Europos Sąjungos (ES) 2021-2027 m. investicijų lėšas. Naujuoju ES finansavimo laikotarpiu Lietuvos regionams yra skirta daugiau nei 1,6 mlrd. eurų. Regionai patys sprendžia į kokius projektus investuoti. Alytaus regionas – pirmasis susiplanavęs visas šiam regionui skirtas lėšas. Alytaus miesto bei Alytaus, Varėnos, Lazdijų rajonus ir Druskininkų savivaldybę pasieks beveik 128 mln. eurų ES investicijų. Alytaus regiono plėtros plane suplanuotomis investicijomis siekiama pagerinti viešąsias paslaugas, pagerinti aplinkos ir gyvenimo kokybę bei padidinti regiono konkurencinį pranašumą. Tuo tikslu bus investuojama į švietimo įstaigas, pramoninių ir komercinių teritorijų pritaikymą verslo kūrimui ir vystymui, viešųjų erdvių sutvarkymą bei pritaikymą rekreacijai…
Bendrovė „Yara“ nelaukia valdžios sprendimų, vėl kelia orų minimalų atlyginimą
Organizacija „Yara“ 2023 metais apsibrėžė oraus atlyginimo sąvoką ir įsipareigojo darbuoto-jams mokėti minimalų mėnesinį darbo užmokestį, kuris būtų pakankamas patenkinti pagrin-dinius gyvenimo poreikius. Kintant apsibrėžtų prekių bei paslaugų krepšelio kainoms Lietuvo-je, bendrovė peržiūrėjo nustatytą minimalaus oraus atlyginimo ribą ir šiais metais ją kelia nuo 1810 Eur iki 1850 Eur neatskaičius mokesčių. Ši suma yra dvigubai didesnė nei nuo 2024 m. sausio mėnesio Vyriausybės sprendimu padidinta minimali mėnesinė alga Lietuvoje. „Oraus minimalaus atlyginimo projektas nebuvo vienadienis susitarimas. Tai ilgalaikis įsipa-reigojimas ir pažadas darbuotojams, jog nuosekliai užtikrinsime sąlygas leidžiančias gyventi oriai. Orus atlyginimas yra labai svarbi bendrovės teisingo ir lygiavertiškumą užtikrinančio atlygio politikos dalis. Todėl, kintant nustatytų krepšelio komponentų kainoms šalyje, keliame…
Ekspertai įspėja apie naujas sukčių pinkles: kaip atpažinti, jog artimojo pagalbos šauksmas –manipuliacija?
Įsivaizduokite, jog gavote žinutę su prašymu paskolinti pinigų. Jei siuntėjas – nepažįstamas, tokį laišką greičiausiai ištrinsite. O ką darysite, jeigu šią žinutę jums atsiuntė giminaitis? Nors greičiausiai norėsite padėti, derėtų išlikti budriems. Pastebima, jog sukčiai vis dažniau mūsų artimaisiais naudojasi kaip tarpininkais. Apgavikų manipuliacijų veikiami giminaičiai net gali prašyti paimti vartojimo paskolą ar kitus finansinius produktus. Ekspertai pastebi, kad būtent ant tokių artimųjų prašymų pastaruoju metu „pakimba“ gyventojai, ir dalijasi patarimais, kaip atpažinti naujas sukčių pinkles. „Kai manome, kad mylimam žmogui gresia pavojus arba reikia skubios pagalbos, racionalų mąstymą dažnai užgožia stiprus impulsas veikti. Stresas sukelia reakciją „kovok arba bėk“, todėl sutrinka gebėjimas logiškai vertinti situaciją ir priimti adekvačius, objektyvius…
Pašto ženkle – Lietuvos mineralinio vandens sostinė
Jau rytoj, rugpjūčio 9 d., Lietuvos paštas išleidžia dailininko grafiko Aleksandro Lukjančuko kurtą pašto ženklą „Lietuvos kurortai. Birštonas“. Pašto ženklo nominalas – 1,55 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Birštono pašte, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 14. Naujas pašto ženklas – trečiasis, skirtas Lietuvos kurortams. Anksčiau jau yra pasirodę Druskininkams ir Palangai dedikuoti pašto ženklai. Ant ženklo vaizduojamas seniausios Birštone, „Tulpės“ sanatorijos, pastatas. Kurortas Birštono teritorijoje buvo įkurtas XIX a. antroje pusėje – tuomet čia ne tik pradėti tirti druskingi mineraliniai šaltiniai, bet ir pradėtos statyti gydyklos ir vasarnamiai. Tarpukariu Lietuvos Raudonasis kryžius pasirašė sutartį su Sveikatos departamentu ir įsipareigojo…
Pirmą kartą į Klaipėdą grūdai atplukdyti Nemunu – įspūdingas 1000 t krovinys
Naujas logistikos kelias: grūdai Nemunu pasiekė Klaipėdos uostą Rugpjūčio 8 d. pirmą kartą į Klaipėdą grūdai atplukdyti Nemunu. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atgabentas įspūdingas 1000 tonų grūdų krovinys. Kelionė įvykdyta didžiausia upine barža Baltijos šalyse. Prognozuojama, kad šiemet bus surinkta 7,5 mln. tonų grūdų, kurių didžioji dalis bus eksportuojama per Klaipėdos uostą. AB „Linas agro“ yra pirmoji bendrovė, pasirinkusi grūdų pervežimą Nemunu, taip patvirtindama vidaus laivybos efektyvumą. „Nemunas Lines“ – įnešė naujų galimybių lietuviško derliaus logistikoje. Jurbarko uoste dar savaitės pradžioje užvirė krovos darbai, kurie tapo puikiu pavyzdžiu, jog vidaus vandens transportas yra efektyvi šalies logistikos sistemos dalis. Nepaisant to, kad baržos grimzlė pritaikyta 180 cm gyliui, daugiau nei 75…
A. Armonaitė: Lietuvos kosmoso sektoriaus įmonės jau sulaukė investicijų už daugiau kaip 5 mln. eurų
Lietuva turi ambicijų, kad iki 2027 metų šalies kosmoso sektorius sudarytų 1 proc. šalies BVP. Šiuo tikslu Ekonomikos ir inovacijų ministerija deda pastangas, kad Lietuvos verslas ir mokslas aktyviai įsitrauktų į šio sektoriaus augimą – Lietuva jau dalyvauja net 30-yje Europos kosmoso agentūros (EKA) projektų, kurių dėka šalies įmonės sulaukė investicijų jau už daugiau kaip 5 mln. eurų. „Praėjusiais metais pasaulinė kosmoso sektoriaus vertė buvo didesnė nei 554 mln. eurų. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį ji patrigubės ir sieks 1,66 trilijono eurų, tad dalyvavimas EKA veikloje Lietuvai atveria daug naujų galimybių auginant šį didelį potencialą turintį sektorių. Dirbame šia linkme, kad verslui būtų kuo lengviau įeiti į šią rinką: įsteigėme…
„Luminor“ skelbia 2024 metų antrojo ketvirčio rezultatus
„Luminor“ bankas praneša, kad 2024 m. antrąjį ketvirtį padidėjo paskolų klientams portfelis bei pagerėjo kokybė, mažėjo išlaidos, bankas išlaikė aukštus likvidumo ir kapitalo pakankamumo rodiklius. Per antrąjį ketvirtį „Luminor“ mažmeninės bankininkystės pastangos klientams teikti labiau jų poreikius atitinkančius pasiūlymus ir efektyvinti procesus paskatino naujų paskolų augimą. Atsižvelgdamas į žaliųjų investicijų poreikį rinkoje, Verslo bankininkystės padalinys aktyviai įgyvendina su Europos investiciniu banku pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, kuri skatina Baltijos šalių mažas ir vidutines įmones pereiti prie tvaresnių sprendimų. Per antrąjį ketvirtį „Luminor“ uždirbo 60,5 mln. eurų ikimokestinio pelno ir tai yra kiek mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiuo laikotarpiu veiklos pajamos mažėjo 7,8 mln. eurų. Tai lėmė aptirpusios papildomos grynosios veiklos…
Alytaus gaisravietės sutvarkymas: 231 sunkvežimis, suodini veidai ir beveik 4 000 tonų padangų atliekų
Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistikoje“ kilęs ir 10 parų trukęs gaisras pripažintas viena didžiausių ekologinių katastrofų Lietuvos istorijoje. Užgesinus liepsnas, įmonės sandėliuose ištisus 5 metus gulėjo apie 4 tūkst. tonų visų rūšių gumos atliekų – padangų, jų atplaišų ir kitų atliekų. Kai teismas šių metų sausį panaikino tam tikrus „Ekologistikai“ taikytus turto apribojimus, visos po gaisro likusios padangų atliekos buvo perduotos tvarkyti atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonei „Ekobazė“. 105 dienas trukusi padangų atliekų tvarkymo epopėja turi ir savo nematomus herojus – „Ekobazės“ darbuotojus, kurių užsispyrimo, pasišventimo ir profesionalumo dėka pavyko suplanuotus darbus užbaigti laiku, iki šių metų gegužės 21 d. Per 105 dienų periodą iš Alytaus į Elektrėnus buvo išgabenta…
Tyrimas atskleidė, kokiomis sumomis lietuviai vertina savo namų turtą
Didžiausia šalies gyventojų dalis (23 proc.) viso namuose turimo turto vertę vertina nuo 10 iki 30 tūkst. eurų, atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Šiuos turto vertinimo rėžius dažniausiai nurodė mažesnių miestų ir rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai, bei didesnes pajamas gaunantys respondentai. Remiantis tyrimo rezultatais, antroji stambi namų turto vertės kategorija yra žemesnis rėžis nuo 5 iki 10 tūkst. eurų – jį nurodo 19 proc. šalies gyventojų. Šią namų turto vertinimo skalę dažniausiai nurodo didmiesčių gyventojai, rodo tyrimas. „Tai gali atrodyti kaip paradoksas, kad mūsų šalies didmiesčių gyventojai savo kilnojamąjį namų turtą vertina sąlyginai mažesnėmis sumomis nei regionų gyventojai, tačiau čia slypi viena svarbi detalė. Nemaža…
EIMIN siekia platesnių galimybių biotechnologijų sektoriui
Skatindama Lietuvos biotechnologijų sektoriaus plėtrą ir didindama konkurencingumą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė Vyriausybei išvadą dėl Seimo narių rengtų Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimų, kuriai šiandien buvo pritarta. Priimti pakeitimai sudarytų galimybę tiekti rinkai ne tik galutinius pluoštinių kanapių produktus, tačiau ir jų žaliavą kitų gaminių gamybai. Be to, taptų lengviau eksportuoti pluoštinių kanapių produkciją į kitas valstybes. „Pluoštinių kanapių veikliųjų medžiagų rinkos apyvarta Europoje siekė 300 mln. eurų. Prognozuojama, kad iki 2030 m. ji pasieks 1,63 mlrd. eurų. Tai yra ir viena iš sričių, kuri Lietuvai per artimiausius metus gali suteikti naujų galimybių biotechnologijų plėtrai, o kartu – ir šalies ekonominiam augimui. Tai dar labiau sustiprintų Lietuvos gyvybės mokslų sektorių,…
