Paskutinę rugsėjo dieną Turto banko viešajame aukcione parduotas objektas išsidėstęs įspūdingo ploto sklype Utenos r., Šilinės k., Leliūnų sen. Vos 3,4 kilometro nuo Utenos miesto esantis pramoninės paskirties objektas aukcione parduotas už daugiau nei 611 tūkst. eurų. Iš aukciono surinktos lėšos reikšmingai prisidės atnaujinant valstybės biurus. Kompleksas įsikūręs didžiuliame, net 7,3 ha ploto užimančiame žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties teritorijos. Anksčiau čia veikė kelių tiesimo įmonė, todėl objektas turi pramoninei veiklai pritaikytą infrastruktūrą ir patogų susisiekimą su miestu. Objektą sudaro vieno ir dviejų aukštų pastatai, kurių bendras plotas siekia daugiau nei 2 127 kv. m. Kompleksas turi visas pagrindines komunikacijas – elektrą,…
Pirmas mokslo mėnuo baigėsi – kišenpinigiai taip pat? SEB tyrimas atkleidė, kaip tėvai elgiasi dažniausiai
Lietuvoje pusė tėvų skiria pinigų vaikams, kad šie galėtų savarankiškai patenkinti savo poreikius. Įdomu, kad trečdalis suaugusiųjų nėra linkę papildyti savo atžalų biudžeto, kai šis netikėtai išsenka, rodo SEB banko iniciatyva atlikta apklausa. Asmeninių finansų ekspertė pataria, ką derėtų įvertinti, kad šeimoje dėl kišenpinigių nekiltų pykčių. „Reguliariai gaudami kišenpinigių vaikai mokosi daugybės dalykų: skaičiuoti, matuoti vertę, valdyti savo poreikius, planuoti ir kt. Bet kartais jų planai neišsipildo – tai irgi vertinga pamoka ir praktika už nedidelę kainą. Kartu tai – priežastis pasikalbėti šeimoje ir panagrinėti, kodėl ištekliai baigėsi anksčiau laiko. Gal trūko taisyklių ir finansinės drausmės? O gal atsirado būtinų nenumatytų išlaidų? Priežasčių gali būti įvairių, tad svarbiausia jas draugiškai…
Siekiantiems apsaugoti ūkius nuo užkrečiamųjų ligų grėsmės – pustrečio milijono eurų
Baigtas paraiškų vertinimas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Žemdirbiai aktyviai domisi galimybe apsaugoti savo ūkius – gautos 152 paraiškos už daugiau nei 5 mln. Eur. Patvirtintos 108, taigi joms skirta 2,58 mln. Eur paramos. Nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. vykusiam paraiškų priėmimo etapui buvo skirta 2 642 346 Eur paramos lėšų. Iš jų sostinės regiono projektams – ne daugiau kaip 587 068 Eur. Už paramos lėšas ūkininkai galės įsigyti bei įsirengti vidaus ar lauko aptvarus (tvoras, vartus, praėjimo punktus, praėjimo kontrolės sistemas),…
EY tyrimas: nesvarumo būklėje didžiųjų įmonių vadovai prisitaikė judėti pirmyn
Šiuo metu pasaulyje vyraujančias verslo vadovų nuostatas atskleidžiantis „EY-Parthenon CEO Outlook“ tyrimas rodo, jog bemaž 3 iš 4 bendrovių pereina prie verslo lokalizacijos ar regionalizacijos strategijų. Dauguma vadovų teigia aktyviai įgyvendinantys pokyčius, kurie užtikrintų tvarų augimą. „Panašu, kad didžiųjų tarptautinių kompanijų vadovai aklimatizavosi – lyderiai prisitaikė prie nuolatinio kintamumo aplinkos. Antrąjį pusmetį jau tampa akivaizdu, kurie sprendimai didina verslo atsparumą geopolitinių virsmų fone. Nežinomybės baimė sumažėjo, lūkuriavimams ir abejonėms nebeliko vietos“, – tarptautinio EY tyrimo rezultatus komentuoja Rolandas Laukaitis, EY strategijos ir sandorių paslaugų praktikos partneris. Jis priduria, kad nuo gegužės mėnesio net 7 procentiniais punktais iki 83 proc. rugpjūtį išaugęs CEO pasitikėjimo indeksas (angl. „CEO Confidence Index“) liudija, jog…
LHM įmonių grupė išleis 5 mln. eurų obligacijų emisiją su 8,5 proc. metinėmis palūkanomis
Prestižinio nekilnojamojo turto projektų vystytoja, medienos baldų gamintoja ir tiekėja LHM įmonių grupė išleis 5 mln. eurų vertės obligacijų emisiją, kurios lėšos bus skirtos plėtrai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Norvegijoje. Bendrovė jau vysto pirmąjį kalnų namų projektą JAV rinkoje ir planuoja joje pakartoti Skandinavijoje įgytą sėkmę. Pirmasis 3,5 mln. eurų vertės skaitmeninių obligacijų platinimo etapas pradėtas šiandien. Tai pirmoji tokio tipo emisija Baltijos šalyse. Pirmuoju etapu nuo šiandien per europinę koinvestavimo platformą „Letsinvest“ platinama 3,5 mln. eurų vertės obligacijų emisija, investuotojams siūlant 8,5 proc. metines palūkanas, mokamas kas ketvirtį. „Per pastaruosius kelerius metus sparčiai augome ir įtvirtinome lyderių pozicijas Skandinavijos rinkoje kaip vieni patikimiausių premium klasės NT projektų slidinėjimo kurortuose…
Kreipiantis į darbo ginčų komisijas svarbu nepraleisti prašymo pateikimo terminų
VDI primena, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą, pavyzdžiui, dėl neteisėto atleidimo, laiku ir teisingai neišmokėto darbo užmokesčio ar kita. Siekiant apginti pažeistas teises, svarbu atsižvelgti į Darbo kodekse įtvirtintus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminus: į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą darbo santykių dalyvis gali kreiptis per 3 mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo…
Penktadalis lietuvių gyvena nuo algos iki algos, pusė netekę darbo neišgyventų ilgiau nei tris mėnesius
Didelė dalis lietuvių savo mėnesinį atlyginimą išleidžia iki paskutinio cento ir visiškai nieko neatsideda į santaupas. Taupyti nenorintys ar nepajėgiantys gyventojai save stato į keblią padėtį – netekę darbo dauguma neišgyventų ilgiau nei tris mėnesius. Atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa buvo siekiama sužinoti, kiek pinigų šiems kiekvieną mėnesį lieka po visų išlaidų, kiek per pastaruosius 12 mėnesių pavyko sutaupyti bei kuriam laikui jų santaupų pakaktų praradus pagrindinį pajamų šaltinį. Tyrimo duomenimis, 17 proc. darbo netekusių lietuvių santaupų užtektų trims mėnesiams. 19 proc. – mažiau nei 3 mėnesiams, o 15 proc. respondentų teigė, kad neturi jokių santaupų ar finansinių rezervų. Tuo metu pusmetį su turimu finansiniu rezervu išgyventų…
Elektrą gaminantys drabužiai, langai ir laikrodžiai – ar tai saulės elementų ateitis?
Pirmieji saulės elementai sukurti dar praeito amžiaus 6-ajame dešimtmetyje garsiajame „Bell Labs“, tačiau tam, kad jie atsirastų ant mūsų namų stogų prireikė kone 70 metų. Šiandien Lietuvoje turime virš 150 tūkst. elektros energijos gamintojų, o saulės energetika sudaro virš 15 proc. visos Lietuvoje pagaminamos elektros. Skaičiai įspūdingi, tad pasigirsta kalbų, jog ateityje elektrą gaminsime ne tik ant namo stogo, bet ją generuos ir pastatų sienos, langai, nešiojami prietaisai ar net mūsų drabužiai. „Ar tai įmanoma? Paprastas atsakymas – taip, tokie sprendimai įmanomi ir šiandien jau turime tai įgyvendinti leidžiančias technologijas. Tačiau tam, kad tai apsimokėtų ekonomiškai, turi atsirasti ir visa infrastruktūra, tiekimo grandinės, teisinis reguliavimas“, – teigia Kauno technologijos universiteto…
Atsainus požiūris ar žinių stoka: kodėl dviratininkai ir paspirtukininkai važinėja be apsaugų?
Ruduo – intensyvaus judėjimo metas ne tik automobilių vairuotojams, bet ir paspirtukais ar dviračiais keliaujantiems gyventojams. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad mikrojudumo priemones renkasi ir suaugusieji (63 proc.), ir vaikai, tarp kurių populiariausi paspirtukai (76 proc.) bei dviračiai (55 proc.). Vis dėlto, ekspertai akcentuoja opią apsaugų ignoravimo problemą – neretai šalmai, atšvaitai, signalinės liemenės paliekami namuose. Apsaugas ignoruoja ir suaugusieji, ir vaikai Tyrimų duomenys rodo, kad tik apie trečdalis (32 proc.) jaunųjų dviratininkų bei paspirtukininkų pastebimi eisme dėvintys apsaugas. Suaugę mikrojudumo priemonių naudotojai taip pat nepasižymi didesniu sąmoningumu – penktadalis (18 proc.) 18–75 m. amžiaus šalies gyventojų, važiuodami dviračiu arba paspirtuku, apsaugas dėvi tik su išlygomis, pavyzdžiui,…
Kavos įpročiai Baltijos šalyse: estai renkasi pupeles, lietuviai ir latviai – maltą kavą
Spalio 1-ąją minima Tarptautinė kavos diena primena, kad dauguma lietuvių neįsivaizduoja savo kasdienybės be šio gėrimo. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, vienas pirkėjas tinkle per mėnesį vidutiniškai įsigyja 2,4 kavos pakuotės. Populiariausiu pasirinkimu Lietuvoje išlieka malta kava, tačiau sparčiausiai auga kavos kapsulių paklausa. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis – Latvijoje stebimos panašios tendencijos, o estai labiau yra linkę patys malti kavą namuose. „Pastaraisiais metais kava Lietuvoje įsitvirtino kaip svarbi kasdienybės dalis. Vis daugiau dėmesio skiriama jos skoniui, pupelių kilmei ir įvairiems paruošimo būdams. Tradiciškai „Maximoje“ populiariausia išlieka malta kava, antroje vietoje – kava pupelėmis, trečioje – greitai paruošiami kavos mišiniai. Nors kapsulės įvairiems kavos aparatams užima tik ketvirtą vietą pagal…
