• Finansai

    Ar palūkanų kėlimo ciklas artėja į pabaigą?

    Simona Striževska, „Citadele“ grupės įmonės „CBL Asset Management“ ekonomistė Augančios kainos ir palūkanos neramina daugelį – visos pagrindinės bazinės palūkanų normos liepos pabaigoje padidintos jau vienuoliktą kartą nuo 2022 m. kovo mėn. prasidėjusio kėlimo. JAV Federalinė rezervų sistema (FRS) pakėlė palūkanų normų intervalą iki 5,25–5,5 proc., Europos Centrinis Bankas (ECB) indėlių palūkanų normas iki 3,75 proc., o refinansavimo – iki 4,25 proc. Tačiau pastaruoju metu daugėja diskusijų apie pasiektą aukščiausią palūkanų tašką – ar didieji pasaulio centriniai bankai rudenį sustos kelti palūkanas? Centrinių bankų veiksmų planas iki šiol buvo aiškus – siekdami prislopinti pernelyg greitą kainų kilimą, FRS ir ECB sparčiai didino palūkanų normas. Augantis infliacijos greitis lėmė ir agresyvesnius centrinių bankų…

  • Finansai

    Seimo narės Rimos Baškienės pranešimas: „Valdančiųjų stumiama mokesčių reforma tik dar labiau didins atskirtį ir sužlugdys individualią veiklą“

    2023 m. rugpjūčio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) „Valdančiųjų parengta mokestinė reforma jau svarstoma komitetuose ir rudens sesijoje, tikėtina, bus labiausiai stumiama ir priešinanti visuomenę. Aritmetinis skaičiavimas, kad bus surinktas didesnis biudžetas, neatsako į klausimus, o kaip rengiamasi padėti, kad smulkusis ir vidutinis verslas nebankrutuotų dėl padidintų mokesčių, kad lengviau išgyventų ekonomikos susitraukimą, nepasitrauktų į šešėlį ar neregistruotų veiklos kitose šalyse“, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rima Baškienė. Jos teigimu, rengiant reformą, darbo grupėje padaryta esminė klaida – neįsiklausyta į verslo atstovų argumentus, neieškota kompromiso ir sutarimas nesurastas, todėl po pateikimo Seime ir, pradėjus mokestinės reformos įstatymus svarstyti Seimo komitetuose, sulaukiama vis daugiau nerimo ir nepritarimo…

  • Finansai

    Ruošiama Marvelės krovininės prieplaukos plėtra Kaune

    Modernizuojant vandens kelius, ruošiama Marvelės krovininės prieplaukos plėtra Kaune: rezervinėje dalyje formuojamas sklypas uostui, atliekami žemės darbai, numatomi krantinės sprendiniai ir plėtros etapai. Jau pristatyti projektiniai pasiūlymai. Marvelės krovininė prieplauka yra greta tarptautinio valstybinės reikšmės vidaus vandens kelio. Jos plėtra yra vienas iš strateginių tikslų Lietuvos Respublikos bendrajame plane. Uoste numatoma krauti krovinius, konteinerius, medieną, birias mineralines ir statybines medžiagas ir kt. Rengiamos vietos ir krovinių sandėliavimui (aikštelės, dengti ir atviri sandėliai, administracinis pastatas, mašinų ir kitų transporto priemonių stovėjimo aikštelės ir kita. Numatyta ir krovos bei laivų stovėjimo krantinės. Atskiro finansavimo šiems darbams akcinė bendrovė Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) neturi, taigi ieško įvairių galimybių įgyvendinti plėtros planus. Uosto…

  • Finansai

    Seimo nario Tomo Tomilino pranešimas: „Maistą reikia ne utilizuoti, o išdalyti skurdžiau gyvenantiems žmonėms“

    2023 m. rugpjūčio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) „Lietuvoje išmetamo maisto kiekis viršija Europos Sąjungos vidurkį. Skaičiuojama, kad per metus išmetame beveik 400 tūkst. tonų maisto. Taigi maisto perteklius turi būti perskirstomas ir nešvaistomas utilizuojant. Taip ne tik pagerintume skurstančių žmonių mitybą, bet ir pasirūpintume aplinka, mažintume užterštumą“, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas. Praėjusios sesijos metu Seimas po pateikimo pritarė demokrato T. Tomilino inicijuotoms pataisoms, kuriomis siekiama sumažinti vartoti dar tinkamo maisto švaistymą – paraginti prekybos centrus pirmiausia pasiūlyti maistą labdaros organizacijoms, dalijančioms jį skurstantiesiems, o ne iškart utilizuoti. Prie tolesnių diskusijų Seime tikimasi grįžti jau rudenį, gavus Vyriausybės ir atsakingų  ministerijų išvadą. „Mane…

  • Finansai

    Seimo nario Eugenijaus Sabučio pranešimas: „Bloga kelių būklė bado akis – socialdemokratai ragina Vyriausybę didinti lėšas keliams“

    2023 m. rugpjūčio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Kelių būklei toliau negerėjant ir stebint pesimistines prognozes, kad kitų metų valstybės biudžete nebus numatytas reikiamas lėšų poreikis kelių tvarkymui, socialdemokratai kreipėsi į finansų ir susisiekimo ministrus, reikalaudami ženkliai didinti finansavimą apleistai kelių infrastruktūrai. Jie pabrėžia, kad, norint pasiekti didesnį proveržį Lietuvos kelių tinkle, privaloma siekti, kad Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) būtų skirta bent jau 80 proc. pajamų, gautų už kuro akcizą, ir skirtos visos surinktos kelių naudotojo mokesčio (vinječių) pajamos. „Nepaisant to, kad 2024 metų biudžeto projektas į Seimą atkeliaus tik spalį, bet būtent rugpjūtį Finansų ministerija greičiausiai nustatinėja maksimalius asignavimų limitus, kad jų valdytojai jau turėtų aiškumą…

  • Finansai

    Lietuvių atsparumo skaitmeninėms grėsmėms testas: aukščiausius rezultatus pasiekė tik 1 iš 10

    „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro sukurtas specialus testas, vertinantis lietuvių skaitmeninį atsparumą parodė, kad tik 9 proc. šalies gyventojų gali pasigirti aukščiausiais kibernetinio saugumo įgūdžiais. Aukščiausią lygį pasiekę testo dalyviai padarė po vos porą klaidų. Ekspertų teigimu, tai rodo, kad lietuvių skaitmeninį imunitetą dar reikia stiprinti.  Teste, remiantis realiais pavyzdžiais buvo tikrinamas gyventojų gebėjimas atpažinti tikrus sukčiavimo skaitmeninėje erdvėje būdus ir kitas grėsmes. Atsakius į klausimą pateikiamas teisingas atsakymas ir trumpas komentaras, aptariantis konkretų atvejį ir padedantis ugdyti žmonių kibernetinio saugumo įgūdžius.  Iššūkių vis dar kyla  „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vadovas Andrius Šemeškevičius atskleidžia, kad daugiausia testo dalyviai klupo prie klausimo apie skambučius iš nežinomo užsienio šalies numerio.   „Visuomenėje vis dar…

  • Finansai

    Apie apsaugos automatizavimo galią – svarbiausiame saugumo renginyje „Nordic SecTech Summit 2023"

    Rugsėjo 21 d. Latvijos sostinėje Rygoje įvyks svarbiausia saugumo technologijų konferencija regione, subursianti šios srities profesionalus ir novatorius iš visos Šiaurės Europos.  Pagrindinis dėmesys konferencijoje „Nordic SecTech Summit 2023“ bus skiriamas regiono saugumo rizikos mažinimui bei įmonių saugumo procesų automatizavimui. Joje savo produktus išsamiai pristatys daugiau nei 15 pasaulyje pirmaujančių saugumo technologijų gamintojų.  Ekspertai dalinsis kibernetinio ir fizinio saugumo, stebėjimo sistemų, naujovių draudimo pramonėje įžvalgomis ir patirtimi. Pranešimus skaitys NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centro vadovas Jānis Sārts, Latvijos kompanijos „State Real Estate” vyriausiasis apsaugos pareigūnas Oskars Cēris, Danijos privačios krizių valdymo bendrovės „Boardroom@Crisis BV” įkūrėjas Glen C. Schoen, Suomijos saugumo pramonės atstovai ir kiti regionui svarbūs lyderiai.  Į antrus metus…

  • Finansai

    Ieškoma Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovo: paraiškoms pateikti liko savaitė

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad liko savaitė pateikti paraiškas jai pavaldžios institucijos – valstybės informacinių ir ryšių technologijų politikos įgyvendinimo lyderės – Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) vadovo pareigoms užimti. Susidomėjusių pretendentų dokumentų laukiama iki š. m. rugpjūčio 16 d. imtinai.  Iš naujojo IVPK vadovo tikimasi atsakingumo, iniciatyvumo, nežinybinio požiūrio, atidumo klientų poreikiams. Todėl ieškoma lyderio ir vadybininko, kuris galėtų pakelti IVPK į naują lygmenį – įvaizdžio, procesų valdymo, dalyvavimo politikos formavime, paslaugų kokybės srityse. Naujasis IVPK vadovas turės užtikrinti esamų darbų tęstinumą ir dar labiau sustiprinti šią įstaigą, kurios vykdomų svarbių skaitmeninimo projektų biudžetas sudaro apie 163 mln. Eur. IVPK direktorius gaus konkurencingą atlyginimą: neatskaičius mokesčių, nuo 3…

  • Finansai

    Perkame pirmąjį išmanųjį telefoną vaikui: 4 aspektai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį

    Pasiruošimo mokyklai sezonas šiemet daugeliui vaikų neapsieis ne tik be kuprinės, sąsiuvinių bei pieštukų, bet  ir be pirmojo išmaniojo. Tačiau tėvų galvose neabejotinai knibžda dvejonės, kokį telefoną pasirinkti, ką įvertinti prieš perkant ir ar apskritai toks daiktas jų vaikui yra reikalingas. Ekspertai ragina šio įrenginio nepirkti spontaniškai ir pateikia keturis svarbiausius aspektus, į kuriuos vertėtų atsižvelgti prieš mažajam atveriant vartus į mobilųjį ryšį. „Priežasčių, kodėl vaikui reikėtų išmaniojo, ilgai galvoti nereikia. Jis padeda tėvams rūpintis savo atžalos saugumu, stebint jo buvimo vietą, prireikus leidžia susisiekti ir praverčia mokymosi procese. Vis dėlto svarbu suprasti, kad vaiko poreikiai smarkiai skiriasi nuo suaugusiojo, todėl renkantis pirmąjį telefoną reikia įvertinti jaunuolio amžių, svarbiausius įsigijimo…

  • Finansai

    „Citadele“ tyrimas: Lietuviai labiausiai iš visų Baltijos šalių linkę investuoti į „žaliojo kurso“ projektus

    Daugiau nei trečdalis apklaustųjų visose Baltijos šalyse sako, kad jiems svarbu, arba bent iš dalies svarbu, jog jų investuojamos lėšos būtų panaudotos žaliosioms iniciatyvoms finansuoti. Dešimtadaliui lietuvių šis aspektas – labai svarbus, rodo liepos mėnesį „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atlikta apklausa. 10 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, jog jiems labai svarbu, kad investuojami pinigai būtų skirti finansuoti „žaliojo kurso“ projektams. Dar 27 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog atkreipia dėmesį į investicijų tvarumą. Estijoje ir Latvijoje žaliųjų iniciatyvų finansavimas labai svarbus 3 proc. respondentų. Gana svarbia investavimo kryptimi tai laiko dar 21 proc. Estijos ir 29 proc. Latvijos apklaustųjų. Labiausiai investavimo į „žaliojo kurso“ projektus svarbą visose Baltijos šalyse pabrėžė jauniausi –…

Privatumo politika