Kanados kapitalo bendrovė „Alimentation Couche-Tard“, valdanti tarptautinį degalinių ir greito apsipirkimo parduotuvių tinklą „Circle K“, pertvarko savo Baltijos šalių verslo valdymą. Nuo birželio 3 dienos už veiklą regione bus atsakinga vieninga Baltijos šalių vadovų komanda, sudaryta iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos atskirų funkcijų vadovų, o jai vadovaus ilgametis „Circle K Lietuva“ direktorius Skirmantas Mačiukas. „Kiekvienoje šalyje ir toliau turėsime stiprias atstovybes su patyrusiomis komandomis, kurios vystys ir prižiūrės „Circle K“ tinklą bei užtikrins aukštą klientų aptarnavimo kokybę. Vieninga „Circle K“ Baltijos šalių vadovybė, apjungusi trijų šalių išteklius ir talentus, turės geresnes galimybes įsitraukti į būsimą plėtrą, kuri yra labai svarbi mūsų verslui“, – sako „Circle K“ vyresnioji viceprezidentė Vidurio, Rytų Europai…
Sulčių gamybos lyderė „Eckes-Granini Baltic“: ar ateityje galėsime gerti sultis, priklauso nuo bičių ir biologinės įvairovės
Auganti sulčių rinka skatina sulčių gamintojus skirti daugiau dėmesio tvaresnei veiklai: ne tik plėtoti atsakingą gamybą, mažinti energetinių išteklių sąnaudas, bet ir siekti biologinės įvairovės išsaugojimo. Tai itin aktualu dideliems vaismedžių sodams, kur ilgą laiką naudotus pesticidus ir kitus cheminius preparatus vis dažniau pakeičia natūralūs kenkėjų priešai, o pasitelkti tvarūs ūkininkavimo sprendimai leidžia padidinti ir auginamų vaisių derlių. Rinkos tyrimų bendrovės „IMARC Group“ duomenimis, 2022 m. pasaulinės vaisių sulčių rinkos vertė sudarė 147,5 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad rinka per artimiausius penkerius metus augs 4,52 proc. ir 2028 m. pasieks 189,9 mlrd. JAV dolerių. „Augant sulčių rinkai neišvengiamai didėja ir produkcijos mastas, tad iš principo poreikis užauginti kuo daugiau vaisių,…
2022 metais Lietuvos paštą lydėjo vidaus siuntų augimas ir LP EXPRESS plėtra
Po įtemptų ir iššūkių pilnų 2021-ųjų, praėjusius metus Lietuvos paštas pabaigė su atsargiu optimizmu. 2022-aisiais bendrovės pajamos siekė daugiau nei 113,4 mln. eurų, o pelnas 4,8 mln. eurų. Prie teigiamo veiklos rezultato prisidėjo įgyvendintos veiklos efektyvinimo priemonės ir siuntų srautų augimas šalies viduje. Praėjusiais metais pajamų iš vidaus siuntų gauta dešimtadaliu daugiau, o vien tik per LP EXPRESS paštomatus keliavusių siuntų kiekis išaugo 15 proc. 2022 m. Lietuvos pašto gautos pajamos iš vidaus rinkoje siunčiamų daiktų ir laiškų pasiekė 3,3 mln. eurų. Praėjusiais metais taip pat reikšmingai, net 62,7 proc., išaugo Lietuvos pašto pajamos iš finansinių paslaugų teikimo. Jos 2022 m. buvo 4,7 mln. eurų didesnės nei 2021 m. ir…
Įmonė pažeidė taikomas ekonomines sankcijas: ar galima asmeninė vadovo atsakomybė?
Rusijos karo Ukrainoje pradžioje Europos Sąjunga (ES) įvedė sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, kurios galioja iki šiol. Nuo karo pradžios praėjus daugiau nei metams, viešojoje erdvėje apie sankcijas nebekalbama taip dažnai, tačiau tai nereiškia, kad šis klausimas tapo mažiau aktualus. Teisininkai sako, kad vis dar yra įmonių, kurios ryžtasi sankcijas apeiti, nors toks žingsnis gali turėti itin prastų pasekmių tiek įmonei, tiek jos vadovui, tiek verslo partneriams. Pasak advokatų kontoros „Magnusson“ partnerio Evaldo Rapolo, verslo noras užsidirbti dažnu atveju yra didesnis už baudų ir kitokių bausmių baimę, tad vien baudomis problemos išspręsti neįmanoma. „Dažnai matome ir girdime atvejus, kad teismų skiriamos baudos, net ir nemažos, neatgraso nuo neteisėtos veikos. Reikėtų kompleksinių…
Kūrybiškumas – verslo ir šiandienos ekonomikos variklis?
Kūrybiškumas – viena iš svarbiausių 2027 m. ateities žmogaus kompetencijų, rodo naujausi Pasaulio ekonomikos forumo duomenys. Todėl siekiant keisti visuomenėje vis dar įsišaknijusius stereotipus, jog kūrybiškumas reikalingas tik menininkams, Kultūros ministerija gegužės 25 dieną, ketvirtadienį, organizuoja nemokamas kūrybiškumo dirbtuves „Atskleisk kūrybinę galią“. Renginyje ekspertai ir tokie žinomi kūrėjai kaip dainų autorė, atlikėja Gabrielė Vilkickytė visuomenę kvies į kūrybiškumą bei kūrybą pažvelgti kitaip – pirmiausia juos suvokti kaip verslo ir šiandienos ekonomikos variklį. „Kūrybiškumas – galingas įrankis, kuris padeda įgyvendinti ambicingus tikslus, leidžia skleistis novatoriškoms idėjoms, padeda greitai priimti sprendimus, efektyviai spręsti kylančias problemas bei kurti inovacijas. Kūrybiškumas yra ne tik ateities, bet ir šiandienos ekonomikos variklis. Juk nuo to, ką…
„SIXT“ apyvarta augo ketvirtadaliu, Baltijos šalyse – jau 7 tūkst. automobilių nuomai
Viena pasaulinių automobilių nuomos paslaugų lyderių „SIXT“, praėjusiais metais dar labiau sustiprino ilgalaikės ir trumpalaikės automobilių nuomos lyderio pozicijas. Įmonių grupės „TRANSPORTENT“ konsoliduota apyvarta 2022 m. pasiekė 47,4 mln. eurų (25 proc. Daugiau nei 2021-aisiais). Konsoliduotas įmonės pelnas pernai siekė 2,5 mln. eurų. „SIXT“ vadovas Lietuvoje Algimantas Andrašiūnas sako, kad bendrovė ir toliau planuoja siekti užsibrėžtų tvarumo tikslų bei investuoti į poveikį gamtai mažinančias priemones bei socialinę atsakomybę. „Tęsiame aktyvų augimą, šiuo metu trumpalaikei ir ilgalaikei nuomai siūlome galimybę Baltijos šalyse rinktis iš daugiau nei 7 tūkstančių automobilių. Siekdami šiose šalyse stiprinti automobilių nuomos lyderio pozicijas, pernai pristatėme „SIXT+“ prenumeratą, kuri suteikia galimybę fiziniams asmenims ar vidutinio dydžio įmonėms naudotis…
Kvietimas į renginį, kuriame bus pasirašomas susitarimas dėl Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros
Šių metų gegužės 25 d. bendru keturių ministrų susitarimu bus pritarta iniciatyvai, formuojančiai gynybos ir saugumo pramonės bei inovacijų poreikius Lietuvoje. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva parengtos Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairės reikšmingai prisidės prie galimybės išnaudoti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės potencialą, kurio svarba itin išaugo Rusijai sukėlus karą Ukrainoje. Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros gaires pasirašys: ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Kviečiame dalyvauti susitarimo pasirašyme, kuris vyks gegužės 25 d. 13 val. prie Seimo II rūmų esančio Sausio 13-osios memorialo. Lokacijos nuoroda: https://goo.gl/maps/vXgJTbbYJUSWH4Zk8 Gairėse nustatomos gynybos ir…
AB „HISK“ praėjusiais metais augino pajamas ir mažino nuostolį
Vienos didžiausių Lietuvoje infrastruktūros statybos generalinės rangos ir projektų valdymo bendrovės „HISK“ pajamos 2022 m. sudarė 42,5 mln. Eur ir buvo 5 proc. didesnės nei ankstesniais metais. Taip pat beveik 18 proc. mažėjo ir įmonės grynasis nuostolis, kuris 2022 m. siekė 2,7 mln. Eur. Pasak „HISK“ generalinio direktoriaus Rolando Zabilevičiaus, praėję metai susisiekimo infrastruktūros sektoriaus įmonėms dėl ekonominių aplinkybių vis dar buvo sudėtingi. Tam ypač didelę įtaką darė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir išaugusios pagrindinės žaliavų ir energetinių resursų kainos. „Net ir nelengvomis ekonominėmis sąlygomis pernai pavyko auginti įmonės darbų apimtis – iš viso atlikome statybos montavimo darbų už 36,9 mln. Eur. Susidariusius nuostolius lėmė augusios žaliavų ir energetinių resursų…
Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimas: skiriami 53 mln. eurų sveikatai, švietimui ir pilietiškumui
Šiandien finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Martin Michelet pasirašė bendradarbiavimo pagrindų susitarimą dėl Šveicarijos finansinio įnašo Lietuvai, kuriuo bendru finansavimu bus skiriama beveik 53 mln. eurų viešųjų investicijų įgyvendinimui. Pagal šį pagrindų susitarimą, bus finansuojamos sveikatos apsaugos, profesinio mokymo bei pilietinio įsitraukimo sritys. Numatomas Šveicarijos indėlis investicijų įgyvendinimui – 46 mln., o Lietuvos – beveik 7 mln. eurų. „Šveicarija nesuabejojo Lietuvos pasiryžimu tapti lygiaverte Vakarų demokratijų bendruomenės dalimi ir nuo 1992 m. savo kompetencijomis, patirtimi ir ištekliais prisideda prie mūsų šalies kūrimo. Tęsiant ilgametį bendradarbiavimą investicijomis ir toliau bus skatinami pokyčiai sveikatos apsaugos ir pilietinio aktyvumo srityse. Reikšminga dalis numatoma investicijoms į profesinį mokymą“, – pasirašymo metu…
Elektros rinkos barometras: Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę sumažėjo 4 proc.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje krito 4 proc. ir siekė 78,51 Eur/MWh. Estijoje kaina mažėjo 8 proc. iki 61,73 Eur/MWh. Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos taip pat mažėjo. „Elektrum Lietuva“ siūloma mažiausia vienos laiko zonos kaina dabar siekia 20,973 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), ją fiksuojant 6 mėnesiams. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visame Šiaurės Europos elektros energijos biržos „Nord Pool“ regione sumažėjo 56 proc. iki 21,23 Eur/MWh. „Orai buvo stipriausias kainas lėmęs veiksnys praėjusią savaitę. „Nord Pool“ regione kainų mažėjimui įtakos turėjo savaitės viduryje įvykęs staigus vėjo energijos gamybos padidėjimas, o bendros gamybos apimtys buvo 7 proc. didesnės, palyginti su ankstesne savaite. Be to,…