Finansinių technologijų bendrovė „Paysera LT“ praneša apie vadovybės pokyčius – nuo šiol įmonės generalinės direktorės pareigas perima dr. Justina Šidlauskienė, pastaruosius 2,5 metų ėjusi generalinio direktoriaus pavaduotojos pareigas. „Jaučiu didelę atsakomybę ir entuziazmą perimdama „Paysera LT“ vairą. Matau aiškią kryptį – stiprinti mūsų, kaip rinkos lyderio, pozicijas e. komercijos segmente ir kurti išskirtinę patirtį tiek verslo, tiek privatiems klientams, siūlant naujus bei tobulinant esamus finansinius sprendimus. Tarp jų – netrukus startuosianti tarpusavio skolinimo platforma“, – sako J. Šidlauskienė, „Paysera LT“ generalinė direktorė. Naujoji vadovė pabrėžia, kad stabilus augimas neatsiejamas nuo aukščiausių atitikties standartų. „Finansų srityje pasitikėjimas yra kertinė vertybė, todėl vienas pagrindinių prioritetų bus vidinių procesų, rizikų valdymo ir atitikties…

Kai kalbama apie ekonomikos skatinimą, dalis žmonių kaip pagrindinius viso to variklius įvardija technologijas, pramonę ar užsienio investicijas, o kultūra šiame sąraše dažnai lieka kažkur paraštėse – svarbi, bet ne esminė. Visgi jaunoji karta garsiai primena, kad toks požiūris klaidingas – kultūra gali būti ne tik graži dekoracija, bet ir reali jėga, auginanti ekonomiką. Tai patvirtina ISM Ekonomikos bakalauro programos absolventės, „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Šarūnės Abromaitės istorija. Jos bakalauro tyrimas, kurio vadovas ISM dėstytojas, tyrėjas dr. Marius Kušlys, sulaukė neeilinio įvertinimo – buvo išpublikuotas tarptautiniame akademiniame žurnale. Toks pripažinimas bakalauro darbui – retenybė, dažniausiai tokio lygio publikacijas pasiekia magistro ar doktorantūros tyrimai. „Kai sulaukiau žinios apie publikaciją, be galo…

Lietuvos auginimo terpių gamintojai siūlo taikyti pažangesnį durpynų naudojimo modelį – užuot laukus, kol durpynas bus visiškai išeksploatuotas, vykdyti pelkių rekultivaciją dalimis, lygiagrečiai su durpių išgavimu. Tokia praktika jau taikoma užsienyje, o Lietuvoje galėtų tapti svarbiu žingsniu siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Pasak Auginimo terpių gamintojų asociacijos (ATGA) vykdomojo direktoriaus Giedriaus Kavaliausko, šiuolaikinė durpių pramonė nebėra orientuota vien tik į žaliavos gavybą – didžioji dalis veiklos yra susijusi su augalų auginimui skirtų terpių gamyba, o tvarumas tampa kertiniu principu. „Durpynai gali būti ne tik naudojami, bet ir atkuriami. Asociacijai priklausančių įmonių pareiga yra išeksploatuotuose plotuose atstatyti pelkinį režimą, todėl jau dabar ieškome sprendimų, kaip dalimis pradėti rekultivaciją…

Pasikeitus Kelių eismo taisyklių (KET) nuostatoms, „Via Lietuva“ prie kelių mokesčio (vinječių) kontrolės kamerų valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose įrengia informacinius stendus. Jie vairuotojams aiškiai praneša apie vykdomą transporto priemonių stebėseną ir duomenų rinkimą. Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad prieš tokius įrenginius privaloma statyti kelio ženklus Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Tačiau nuo šių metų tokie ženklai įrengiami tik prieš greitį matuojančius įrenginius.  Siekdama užtikrinti vairuotojų informuotumą apie kitus pažeidimus fiksuojančius įrenginius, „Via Lietuva“ keliuose įrengia specialius stendus su informacija apie vykdomą stebėseną ir duomenų rinkimą. „Mūsų tikslas – kad eismo dalyviai jaustųsi informuoti ir žinotų, kuriose kelio atkarpose vykdoma kontrolė. Tai užtikrina skaidrumą, didina pasitikėjimą ir padeda vairuotojams geriau…

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse augo: Lietuvoje 52 proc., iki 80,07 EUR/MWh, Latvijoje 50 proc., iki 80,07 Eur/MWh, o Estijoje 25 proc., iki 69,79 EUR/MWh.  Vidutinės elektros energijos kainos Vokietijoje augo net 78 proc. – iki  90,93 EUR/MWh, o Lenkijoje ūgtelėjo  13 proc. – iki 99,86 EUR/MWh.  „Baltijos šalyse praėjusios savaitės elektros energijos kainos pokyčius lėmė sumažėjusi vėjo jėgainių gamyba, tad daugiausiai elektros buvo pagaminta šiluminėse elektrinėse. Nuolatinį tiekimą užtikrino importo srautai iš Skandinavijos, o eksporto apimtys iš Lietuvos reikšmingai sumažėjo. Tai dar tik kartą įrodo, kad elektros kainas daugiausia lemia gamybos šaltinių balansas ir srautai tarp atskirų regionų“, – sako energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“…

Automobilių plovimo ir patalpų valymo paslaugų įmonių grupė „PRO BRO Group“, valdanti „PRO BRO“ ir „Švaros brolių“ prekės ženklus, skelbia pirmąjį viešą 5,5 mln. eurų obligacijų emisijos platinimą, kuris startuoja rugsėjo 29 dieną. Platinamų obligacijų trukmė – 2 metai ir 6 mėnesiai, o 9 proc.kuponas bus mokamos kas ketvirtį.Užtikrinimui investuotojams bus įkeista60 proc. UAB „PRO BRO Group“ ir UAB „Švaros broliai“ akcijų. Obligacijas numatyta listinguoti „Nasdaq First North“ alternatyvioje vertybinių popierių biržoje. Pritrauktos lėšos bus naudojamos ankstesnių finansinių įsipareigojimų refinansavimui. Įmonių grupė obligacijų platinime – ne naujokai. 2024-aisiais bendrovė dviem etapais vykusiu neviešu platinimu sėkmingai išleido 5,5 mln. eurų vertės obligacijų emisiją, o pritrauktos lėšos panaudotos „PRO BRO Express“ tunelinių…

Dėl neįprastų darbdavio įvaizdžio kampanijų jau atpažįstama automatizuotos rinkodaros sprendimus kurianti bendrovė „Omnisend“ pristato naują kampaniją. Šįkart įmonė kreipiasi į visus Paulius ir Paulinas, kurie svarsto apie karjeros pokyčius, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Esame paskaičiavę, kad mūsų įmonėje dirba net 10 Paulių – nuo inžinierių iki viceprezidentų: tai – didžiausias bendravardžių skaičius, kuris galbūt galėtų būti ir didesnis. Tačiau pas mus visi yra Pauliai, bet ne dėl vardo, o požiūrio į darbą ir klientų lūkesčius. Tad jei ir tu esi Paulius, Paulė ar Paulina, o ir moki programuoti, esi laukiamas pas mus“, – sako „Omnisend“ darbdavio prekės ženklo specialistė Monika Auglytė. Ji papildo, jog norint dirbti įmonėje, net ir nebūtina turėti…

Šiandien dauguma kasdien naudojasi išmaniaisiais telefonais, socialiniais tinklais ir kitomis skaitmeninėmis paslaugomis, o jaunesnėms kartoms tai įprasta nuo vaikystės. Tačiau vyresniems žmonėms interneto pasaulis ne visuomet toks savaime suprantamas – vieni geba juo puikiai naudotis, kitiems jis išlieka iššūkis. „Būtent ši grupė dažnai tampa sukčių ir kibernetinių nusikaltėlių taikiniu. Jie naudojasi tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės ne visuomet geba atskirti patikimus šaltinius nuo apgaulingų, lėčiau reaguoja į įtartinas situacijas ar gali netyčia atskleisti asmeninę informaciją. Toks pažeidžiamumas kelia grėsmę jų finansams, privatumui ir net pasitikėjimui internetu. Todėl labai svarbu ne tik pačių vyresnio amžiaus žmonių atsargumas, bet ir artimųjų pagalba, siekiant sustiprinti jų saugumą skaitmeninėje erdvėje“, – sako Donatas Drakickas,…