Praėjusią savaitę elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse toliau mažėjo. Lietuvoje ir Latvijoje kaina krito po 7 proc. ir siekė atitinkamai 187,63 Eur/MWh ir 187,59 Eur/MWh. Estijoje elektra pigo 3 proc. iki 172,33 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, išaugo 27 proc. iki 84,59 Eur/MWh.    „Praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos kainos augimą daugiausiai lėmė 28 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba. Nuosaikiam elektros kainų mažėjimui Baltijos šalyse įtakos turėjo sumažėjusios kuro, ypač gamtinių dujų, kainos“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas. Elektros vartojimas „Nord Pool“ regione per savaitę augo 6 proc. ir siekė 7 369 GWh, o gamyba…

Druskininkuose, buvusioje didžiausioje kurorto sanatorijoje jau sukiojasi kranai ir pluša statybininkai – „Nemuno by CITUS“ projektui rugsėjį išduotas statybų leidimas. Iki šiol darbai taip pat vyko: pastatas išvalytas, pašalintos fasado konstrukcijos, dalis vidinių pertvarų ir senų inžinerinių sistemų; toliau lygiagrečiai vyko projektavimo darbai, buvo rengiama sudėtinga konversijos projekto dokumentacija. „Citus“ turi patirties su konversijos projektais: projektas „Telegrafas“ Kaune tapo vienu pirmųjų pagal autentiškumo programą atkurtu paveldo objektų Lietuvoje, antrasis etapas pradėtas buvusioje Kauno radijo gamykloje „Banga“, tapusioje „Radio City“. „Nemuno by CITUS“, kaip ir „Radio City“, architektūrinė išraiška buvo patikėta žinomai Kauno architektūros studijai „Archas“. Architektai „Nemuno“ poilsio namus vertina kaip svarbią Druskininkų urbanistinio identiteto dalį ir vieną ambicingiausių to…

Šių metų balandžio 11 dieną Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) Seimo Valdybai pateikė viešais, oficialiais duomenimis paremtus skaičiavimus apie reikšmingus valstybės (mokesčių mokėtojų) finansinius praradimus, tačiau nei Seimo Valdyba, nei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas į tai nesureagavo. Rugpjūčio mėnesį paskelbti naujausi 2022 metų duomenys apie loterijų ir lošimų organizatorių rezultatus atskleidžia tolesnį situacijos prastėjimą viešųjų finansų praradimo prasme. Viešojo intereso neatitinkanti, sisteminga, nekompetentinga, o gal ir tyčinė nusikalstama valstybės politika lošimų ir loterijų srityje vien per 2015-2022 metus valstybės mokestinėms pajamoms padarė žalos (įskaitant negautas mokestines pajamas) už daugiau nei 200 mln. eurų. Viešai skelbiami finansiniai duomenys rodo, kad valstybės biudžeto finansiniai praradimai – tik viena medalio…

Vis daugiau šiuolaikiškų įmonių skiria daug dėmesio savo veiklos tvarumui, tačiau ekspertai sutaria, kad šis procesas – nevisavertis, jeigu į jį neįsitraukia organizacijų darbuotojai. Kodėl svarbu tvarumo iniciatyvomis sudominti įmonės darbuotojus ir kaip užtikrinti jų įsitraukimą, pasakoja tvarumo ir įmonių kultūros ekspertės. Pirmoji priežastis, kodėl įmonės turėtų skatinti darbuotojus imtis tvarių permainų – atsakomybė prieš planetą ir visuomenę, teigia tvaraus verslo konsultavimo ir sertifikavimo įmonės „Vesta Consulting” Tvarios plėtros konsultantė Elvyra Mikšytė. „Valstybės kontrolės pernai atliktame vertinime pabrėžiama, kad net 76 proc. Lietuvos gyventojų nėra susipažinę su darnaus vystymosi tikslais, o Lietuva imasi nepakankamų priemonių, siekdama įgyvendinti šiuos tikslus. Pavyzdžiui, per lėtai gerėja svarbūs socialiniai rodikliai, prastėja su klimato kaita…

Nuo šeštadienio, spalio 22 d., į Vilnių transportuojamas Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) įsigytas mažasieris mazutas. Penktadalis bendrovės šiam šildymo sezonui įsigyto mažasierio mazuto geležinkelių transportu gabenamas iš Klaipėdos, kur jis nuo spalio pradžios buvo laikomas AB „Klaipėdos nafta“ talpyklose. Visas šiuo metu Klaipėdoje esantis mažasierio mazuto kiekis į sostinę, VŠT gamybinę teritoriją, bus atgabentas iki spalio 31 d. Mažasierio mazuto įsigijimo sutartį VŠT rugsėjo 12 d. sudarė su didžiausios pasaulyje žaliavų prekybos grupės „Glencore“ padaliniu „Glencore Energy UK LTD“. Mažasieriu mazutu planuojama iš dalies pakeisti drastiškai rinkoje brangusias gamtines dujas. „Jei Vilniaus šilumos ūkyje nebūtų pradėtas naudoti mažasieris mazutas, šilumos kainos būtų dvigubai aukštesnės. Neturime jokio pagrindo tikėtis, kad Rusijos…

Prižiūri jau per 48 tūkst. km. šviesolaidžio Prekės ženklu „Lantel“ veikianti UAB „Lantelis“ šiemet laimėjo jau trečiąjį konkursą dėl VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ šviesolaidinių tinklų priežiūros ir nuo šiol rūpinsis bendrovės tinklu visoje Lietuvoje. „Lantel“ šiuo metu prižiūri beveik 12 tūkst. kilometrų VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ tinklų, kurių paskirtis – interneto plėtra į kaimiškąsias Lietuvos vietoves.  „Lantel“ nuo 2021 m. taip pat prižiūri ir visą „Telia“ bendrovės šviesolaidinio interneto tinklą Lietuvoje – beveik 36 tūkst. kilometrų. „Prieš metus perėmėme „Telia“ šviesolaidinio tinklo priežiūrą ir tik įžengėme į šią rinką, o šiandien jau esame didžiausia šviesolaidinių tinklų priežiūros įmonė Lietuvoje. Simboliška, kad pasirašę sutartį su VŠĮ „Plačiajuostis internetas“, kirtome atstumo aplink Žemės rutulį ribą…

Šiandien, minint Tarptautinę klimato kaitos dieną, visame pasaulyje vyksta diskusijos, kaip stabdyti klimato kaitą ir tvarkytis su jo pasekmėmis. Verslo įmonės vis labiau supranta, kad pastangas turi dėti ne tik jos, bet ir jų partneriai, su kuriais jie dirba. Kaip mažinti savo poveikį aplinkai, išmetamo CO2 kiekį ir įgyvendinti tvarius sprendimus kasdieninėje savo veikloje pataria „Telia“ tvarumo ekspertė Indrė Bimbirytė-Yun.   Temperatūrų svyravimai, liūtys, derliaus praradimai, maisto trūkumas – tai tik kelios klimato kaitos pasekmės, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis. Nuo klimato stabilumo yra priklausoma ir verslo organizacijų veikla, o jų pastangos kovoje su klimato kaita gali būti itin reikšmingos. Jungtinių Tautų Tarptautinė darbo organizacijos (JT TDO) duomenimis, išsipildžius temperatūros kilimo…