Susidurdami su nerimu, mes išmokstame jį kontroliuoti ir prislopinti. Nors ne visus baimę ar stresą iššaukiančius veiksnius galime pakeisti, neigiamas jausmus naudinga mokėti suvaldyti. Kaip galime ugdyti savo emocinę sveikatą ir kaip prie darbuotojų psichologinės savijautos stiprinimo gali prisidėti darbdaviai, pasakoja psichologė-psichoterapeutė Svetlana Misevičienė ir „Lidl Lietuva“ personalo vadovė ir valdybos narė Sandra Savickienė. Psichologinė sveikata – tai mokėjimas atpažinti įvairias emocijas ir žinoti, kaip tikslingai jas galima suvaldyti. Įtaką mūsų jausmams daro aplinkos veiksniai, todėl negalime būti tikri, kada mus aplankys viena ar kita emocija, pasakoja S. Misevičienė. Turime išmokti kontroliuoti net tuos emocinius pojūčius, kurie nėra laukiami. „Nesirūpindami savo vidiniais ištekliais ir emocine būkle rizikuojame išsekinti savo kūną…
Prezidento žinia Vokietijos finansų sektoriui: turime susitelkti ir duoti tvirtą atkirtį Rusijai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vakare kreipdamasis į Vokietijos bankų asociacijos (BdB) metinio renginio dalyvius pakvietė ryžtingai prisidėti prie pastangų sustabdyti Rusijos agresyvų karą prieš Ukrainą. „Priemonės, skirtos sustabdyti Rusijos agresijai ir užtikrinti, kad režimas atsakytų, taip pat ir finansiškai, už savo nusikalstamus veiksmus, – tai humanitarinė būtinybė, o ne kažkas, ką mes galime laisvai pasirinkti“, – sakė šalies vadovas įrašytoje pagrindinėje renginio kalboje. Prezidentas paragino toliau plėsti tarptautines sankcijas Rusijai, atsisakant naftos ir dujų importo, uždarant jūrų uostus Rusijos laivams, ribojant visų likusių Rusijos ir Baltarusijos bankų finansines operacijas, izoliuojant Rusiją nuo bet kokios tarptautinės veiklos. Siekiant didinti pačios ES atsparumą, būtina aktyviau siekti energetinės nepriklausomybės, taip pat…
Teltonika pristatė 3,7 mlrd. eurų investicinius projektus Vilniaus merui
„Teltonikos“ įmonių grupei pradėjus paruošiamuosius technologinio parko statybos darbus Liepkalnyje, aplankyti įmonės atvyko Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Susitikimo metu meras ir jo patarėja apžiūrėjo Liepkalnyje įsikūrusią modernią „Teltonika EMS“ gamyklą bei dalyvavo įmonių grupės investicinių projektų apžvalgos pristatyme. „Teltonikos“ įmonių grupė, projektuojanti ir gaminanti aukštųjų technologijų įrenginius, yra numačiusi 3,7 mlrd. Eur investicijas į 14 aukštos vertės projektų Lietuvoje, kuriuos planuojama įgyvendinti trimis etapais iki 2030 metų. Vienuolika iš jų yra planuojami Vilniuje, Liepkalnyje. Per pirmą etapą, nuo 2022 iki 2025 metų, bus įvykdyti 4 projektai, kurių investicijos sudarys 420 mln. Eur. Įgyvendinus šiuos projektus, čia darbą pradės 3 050 darbuotojų. Kaip pasikeis Liepkalnio infrastruktūra? „Teltonika High-Tech Hill“ pastatų komplekse…
„Citus“ ekspertų metaforos: dvi išbandymų bangos būsto rinkai; jų panašumai, skirtumai, istorijos pamokos ir prognozės artimiausiai ateičiai
NT projektų valdymo kompanijos „Citus“ direktorius Mantas Galdikas Per pastaruosius dvejus metus būsto rinka Lietuvoje buvo paženklinta net dviejų „juodųjų gulbių“ skrydžiais – įvykiais, kurių negalėjo prognozuoti analitikai ir nerodė duomenys. Pirmasis atoslūgis ženklino COVID–19 pandemijos pradžią ir pirmuosius karantinus. Tada rinka fiksavo techninę pauzę, kai dėl neapibrėžtumo bent mėnesį buvo fiksuojami minusiniai pardavimai: naujų rezervacijų Vilniuje ir Kaune nebuvo, vyko tik sutarčių nutraukimai. Tada, nepaisant negatyvių bendrųjų nuotaikų ir daugumos prognozių, sekė potvynis. Ypač Vilniuje buvo stebimas paklausos cunamis, kainų tornadai ir pasiūlos sausra, kurią sukėlė brangstančios medžiagos, stringantis jų tiekimas, darbo jėgos trūkumas ir subujojusi biurokratija. Šie bangolaužiai efektyviai nuslopino vieną rekordą po kito mušusias praėjusio pavasario paklausos…
Lietuva sustabdė tarptautinių kompanijų iš Rusijos perkėlimą
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sustabdė naujų tarpininkavimo raštų išdavimą į Lietuvą persikelti norinčioms tarptautinėms kompanijoms iš Rusijos. „Visos tarptautinės kompanijos, kurios palieka Rusiją, turėjo daugiau negu mėnesį laiko apsispręsti, į kurią valstybę ketina perkelti savo biurus. Nors mūsų šalies tarnybos užtikrina itin griežtą kiekvienos atvykstančios bendrovės ir asmens patikrą, tačiau šiandien įmonių persikėlimas į Lietuvą neatitinka visuomenės lūkesčių. Todėl stabdome tarpininkavimo raštų išdavimą tarptautinėms kompanijoms, kurios savo atstovybes turėjo Rusijoje. Pažymėtina, kad su rusiško kapitalo įmonėmis Lietuva niekada nedirbo ir jų nekvietė“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Perkelti savo biurus į Lietuvą svarstė iki penkių tarptautinių Rusijoje veikusių kompanijų, kurių bendras darbuotojų skaičius siekė iki trijų šimtų…
Lietuvos pensijų fondų svertinė grąža pirmąjį ketvirtį sumažėjo beveik 4,5 proc., jų vertė sudaro 5,7 mlrd. eurų
Vasario pabaigoje Rusijos Ukrainoje sukeltas karas supurtė ir finansų rinkas, kurių nuotaikos atsispindi ir pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų rezultatuose. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža šiemet sausį-kovą sumažėjo -4,45 proc., o vertė sudarė 5,77 mlrd. eurų, arba -1,7 proc. mažiau. Atitinkamai III pensijų pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pirmąjį ketvirtį šiemet buvo -4,47 proc. mažesnė, šie fondai kovo pabaigoje valdė 219,1 mln. eurų vertės būsimųjų šalies pensininkų turto. Pirmojo metų ketvirčio gale abiejų papildomo kaupimo pensijai pakopose kaupiamo turto vertė sudarė 5,992 mlrd. eurų. „Sėkmingą ir ypač spartų pensijų turto vertės augimą sustabdė tai, ko net negalėjome vertinti…
Kaune apsilankiusi Suomijos ambasados delegacija: kai kurios įmonės gali laukti geresnių laikų
Suomijos, kuri yra septinta pagal dydį investuotoja Lietuvoje, ambasados delegacija pirmadienį lankėsi Kaune, kur aptarė tolimesnes savo gimtojoje šalyje veikiančių verslų investicijų galimybes. Ne kartą akcentuota, kad nors gyvename itin sudėtingais ir neužtikrintais laikais, yra neišnaudoto potencialo bendradarbiavimo tarp Suomijos ir Lietuvos plėtrai. Sėkmės pavyzdžių – apstu Intensyvi prekyba tarp Suomijos ir Lietuvos vyksta jau daugybę metų – skaičiuojama, kad prekybos vertė siekia net 1,37 mlrd. eurų. Taip pat Suomijos įmonės noriai vykdo ir plečia savo veiklą Lietuvoje – šalyje veikia apie 200 suomiško kapitalo įmonių, kuriose dirba maždaug 10 tūkstančių darbuotojų. Iš geriausiai žinomų sėkmės istorijų mūsų šalyje išskiriamas gėrimų gamintojas „Volfas Engelman“ ir naftos produktų pardavėjas „Neste Lietuva“.…
Lietuvos kino centras skirs valstybės stipendijas Ukrainos piliečiams, kino kultūros ar meno kūrėjams
Lietuvos kino centras skelbia Ukrainos piliečių, kino kultūros ir meno kūrėjų, stipendijų paraiškų priėmimą. Ukrainos kūrėjai gali pretenduoti į 1800 eurų stipendiją, skiriamą trijų mėnesių laikotarpiui. Šia finansine parama siekiama palaikyti Ukrainos kino kultūros ar meno kūrėjų veiklą, skatinti jų bendradarbiavimą su Lietuvos kino bendruomene kino kultūros sklaidos srityse. Taip tikimasi užmegzti kuo daugiau tvarių kūrybinių partnerysčių, kurių nauda abiejų šalių kultūrai būtų jaučiama ir ateityje. Gauti stipendijas turi teisę pilnamečiai Ukrainos piliečiai, kino kultūros ir meno kūrėjai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. Paraiškos nuo balandžio 4 d. priimamos nuolat, bet ne vėliau kaip iki šių metų rugsėjo 15 d. Stipendijų Ukrainos piliečiams, kino kultūros ar meno kūrėjams, skyrimo…
Call for applications for grants from Ukrainian citizens, film culture or art creators
The Lithuanian Film Center under the Ministry of Culture announces the acceptance of applications for grants from Ukrainian citizens, film culture or art creators. The purpose of the grants is to support the creative activities of Ukrainian citizens, film culture or art creators, and to promote their cooperation with the film community of the Republic of Lithuania in the fields of film culture and art or the dissemination of art and film culture. Adult citizens of Ukraine, film culture or art creators, who have been granted temporary protection in the Republic of Lithuania are entitled to receive grants. The amount of the grant is 1800 EUR, for the period of…
Valstybės investicijų valdymo agentūra finansuos „Kauno baldų“ plėtrą
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), pasirašė sutartį ir suteiks finansavimą SBA grupės minkštųjų baldų gamybos įmonei „Kauno baldai“. Remiantis pasirašyta sutartimi, Fondas išpirks 23 mln. Eur vertės įmonės obligacijų. Finansavimas bus skirtas užbaigti „Kauno baldų“ pastatų konversijos projektą. „Fondo finansinis įnašas katalizuos „Kauno baldų“ strateginę plėtrą nepaisant beprecedenčių pastarojo meto iššūkių – pasaulinės pandemijos ir karo Ukrainoje. Itin spartų pastarųjų kelerių metų augimą demonstravusi įmonė naujose patalpose su modernia įranga dirbs dar efektyviau ir stiprins pozicijas eksporto rinkose. Gavę savalaikį ir tikslinį VIVA finansavimą ir vedami ambicingos komandos, „Kauno baldai“ turi visas galimybes įsitvirtinti didžiausių Europos minkštų baldų gamintojų dešimtuke“, – sako „Kauno baldų“ valdybos…