• Finansai

    Trečiąjį ketvirtį „Summus Capital“ pardavimo pajamos išaugo 23 proc.

    Baltijos šalyse investicijų portfelį valdančios nekilnojamojo turto bendrovės „Summus Capital“ konsoliduotos pardavimo pajamos šių metų trečiąjį ketvirtį išaugo 23 proc. Be to, bendrovės obligacijos buvo įtrauktos į prekybą „Nasdaq“ Baltijos šalių „First North“ rinkoje. „BOD Group“ aukštųjų technologijų centrą, prekybos centrą „Nordika“ ir du „Park Town“ biurų pastatus Lietuvoje valdančios nekilnojamo turto bendrovės „Summus Capital“ pardavimo pajamos šių metų trečiąjį ketvirtį išaugo iki 8,6 mln. eurų, tai yra net 23 proc. Ketvirčio veiklos pelnas augo 32 proc. arba iki 6,4 mln. eurų, o grynasis pelnas išaugo iki 5 mln. eurų (net 57 proc. per ketvirtį). Dėl koronaviruso pandemijos per 2021-ųjų metų trečiąjį ketvirtį viso valdomo turto nuomininkams buvo suteikta virš 300 tūkst. eurų nuolaidų, o tai…

  • Finansai

    Vėjo energetikos spurtas Lietuvoje: trečiąjį metų ketvirtį užsakyta daugiausia vėjo jėgainių istorijoje

    Vėjo energetika Lietuvoje demonstruoja augimo šuolį – „Wind Europe“ duomenimis, trečiąjį metų ketvirtį pagal užsakytų vėjo jėgainių kiekį Lietuva buvo antra Europoje, tačiau pagal iš vėjo pagaminamos elektros energijos kiekį vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio ir ypač stipriai atsilieka nuo vėjo energetikos lyderių. Vėjo jėgainių parkus vystančių kompanijų atstovai tikina, kad tokių rodiklių Europos statistikoje pamatysime dar ne kartą, nes vėjo jėgainių parkų plėtra Lietuvoje tik dabar įgauna pagreitį. Remiantis Europos vėjo energetikos industriją vienijančios organizacijos „Wind Europe“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausiai vėjo jėgainių užsakyta šioje srityje jau pirmaujančiose Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje, antrąjį – Suomijoje ir Vokietijoje. Trečiąjį metų ketvirtį didžiausiais vėjo jėgainių užsakymais išsiskyrė Ukraina…

  • Finansai

    „YIT Lietuva“ sudarė sutartį su „Hili Properties“ dėl „Rehau“ gamyklos Klaipėdos LEZ įsigijimo

    Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ su investuotoju „Hili Properties plc“ sudarė sutartį dėl Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pagal „Build-to-suit“ modelį pastatytos Vokietijos polimerų kompanijos „Rehau“ gamyklos įsigijimo. 19 tūkst. kv. m ploto gamykla per rekordiškai trumpą laiką buvo suprojektuota ir pastatyta pagal individualius užsakovo poreikius. Visas projektas nuo sklypo paruošimo iki investuotojo pritraukimo truko 12 mėnesių. Įvykus sandoriui gamyklą „Rehau“ nuomosis iš naujojo pastato savininko, Maltoje įsikūrusios įmonės „Hili Properties“. Gamykla veiklą turėtų pradėti vykdyti nuo kitų metų sausio. Joje bus įdarbinta daugiau nei 100 darbuotojų. Gamykloje bus gaminami grindų šildymo vamzdeliai. Įgyvendinant gamyklos projektą „YIT Lietuva“ rūpinosi ne tik projektavimo ir statybų darbais, bet ir…

  • Finansai

    Paslaugos aukštos kvalifikacijos specialistams iš užsienio jau teikiamos „International House Vilnius“  

    Vilniuje veiklą pradėjo naujas paslaugų centras „International House Vilnius“. Jo tikslas – centralizuotai teikti svarbiausias paslaugas, susijusias su darbu, relokacija ir integracija Lietuvoje dirbantiems bei čia atvykstantiems aukštos kvalifikacijos užsieniečiams ir jų šeimos nariams. Vieno langelio principu veikiantis biuras suvienijo dešimt šalies institucijų ir įsikūrė Vilniaus miesto savivaldybės patalpose. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, Lietuvai jau seniai reikėjo tokio paslaugų centro, kuris į šalį atvykstantiems ar čia jau gyvenantiems aukštos kvalifikacijos užsieniečiams padėtų lengviau integruotis, kartu stiprindamas ir šalies konkurencingumą, globaliai varžantis dėl talentų. „Mūsų prioritetiniai technologijų sektoriai auga ir Lietuva darosi vis patrauklesnė vieta gyventi ir dirbti kvalifikuotiems specialistams iš užsienio – čia kuriasi nauji inovacijų centrai,…

  • Finansai

    Mokslo ir verslo bendradarbiavimas: stereotipai, pirmi žingsniai ir galimybės

    Prieš kelerius metus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pristatė tyrimą, atskleidžiantį priežastis, kurios lemia žemą mokslo ir verslo bendradarbiavimo lygį. Tuo metu tyrimo rezultatai rodė, kad verslininkai, norintys bendradarbiauti su mokslu, pasigesdavo informacijos nuo ko pradėti, tuo tarpu mokslininkus stabdė laiko stygius, finansavimo trūkumas ir sudėtinga verslo partnerių paieška. Ir iš tiesų viešojoje erdvėje ilgą laiką vyravo tam tikri stereotipai apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Verslininkai nenoriai kreipdavosi į mokslo įstaigas norėdami kartu kurti produktus, manydami, jog visą procesą gali apsunkinti biurokratiniai reikalavimai, projektų administravimo skirtumai ir, žinoma, finansinės investicijos, reikalingos tyrimų atlikimui. Kita vertus, mokslo atstovai nenorėdavo imtis terminų spaudžiamų ar daugybę teisinių klausimų sukeliančių projektų. Ar…

  • Finansai

    „DBRS Morningstar“ kreditų reitingų agentūra pakėlė Lietuvos skolinimosi reitingą

    Tarptautinė kreditų reitingų agentūra „DBRS Morningstar“ pakėlė Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą iš A į A (aukštą) su stabilia reitingo perspektyva.  „DBRS Morningstar“ agentūros ekspertų sprendimą dėl Lietuvos reitingo pakėlimo lėmė šalies ekonomikos atsparumo stiprėjimas. Diversifikuota Lietuvos ekonomikos struktūra ir fiskalinės priemonės 2020 m. apribojo COVID-19 krizės poveikį ekonomikai, realusis BVP jau 2021 m. pirmąjį ketvirtį grįžo į priešpandeminį lygį. Lietuva prieš COVID-19 krizę jau buvo pašalinusi pagrindinius makroekonominius disbalansus, todėl neįvyko recesija kaip 2009 m. Agentūros ekspertų nuomone, aukštą kredito reitingą pagrindžia stabili šalies fiskalinė sistema ir žemas valstybės skolos lygis.  Nepaisant to, kredito reitingui neigiamos įtakos gali turėti struktūriniai veiksniai, įskaitant pajamų nelygybę, regioniniai skirtumai, poreikis toliau didinti produktyvumą,…

  • Finansai

    EK išgirdo Lietuvos raginimus gelbėti kiaulininkystę – pratęsė pagalbos teikimo laikotarpį ir padidino sumas

    Lietuva kiaulių augintojams galės papildomai skirti 2,2 mln. eurų – Europos Komisija įsiklausė į Lietuvos inicijuotą ir kitų šalių palaikomą raginimą kuo skubiau spręsti kiaulienos krizę ir leido pratęsti laikinosios valstybės pagalbos teikimą šiam bei kitiems nuo COVID-19 nukentėjusiems sektoriams iki kitų metų vidurio.  Gera žinia ir ta, kad ženkliai pakeltos maksimalios valstybės pagalbos ribos (de minimis). Kiaulių augintojai už kiekvieną liepos 1 d. – lapkričio 30 d. paskerstą kiaulę galės gauti po 30 eurų kompensaciją, bet ne daugiau kaip 290 tūkst. eurų vienam kiaulių augintojui nuo COVID-19 protrūkio pradžios. „Tai puiki žinia, džiaugiuosi, kad Europos Komisija išgirdo mus ir ištesėjo pažadą padidinti laikinosios COVID valstybės pagalbos ribas ūkininkams. Dėjome…

  • Finansai

    Nuo Naujųjų darbo užmokestis – tik į banko sąskaitą

    Šių metų gruodis – paskutinis mėnuo, kai darbdavys darbo užmokestį darbuotojams galės išmokėti grynaisiais. Nuo ateinančių metų sausio 1-osios visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turės būti išmokami į darbuotojų banko sąskaitas. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo keičiama LR darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 3 dalis, joje numatant, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos, privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. „Pakeitimai įvesti siekiant mažinti šešėlį bei apginti darbuotojų teises. Darbo inspekcija yra gavusi skundų, kai darbuotojai pasirašo esą gauna didesnę sumą, nei…

  • Finansai

    „Nestlé“ Korporatyvinių reikalų vadove Baltijos šalims tapo M. Dautartaitė

    Didžiausiai pasaulyje maisto ir gėrimų bendrovei „Nestlé“ priklausančios „Nestlé Baltics“ Korporatyvinių reikalų vadove tapo Marija Dautartaitė. Šiose pareigose ji keičia iki šiol įmonės komunikacijai vadovavusią Mildą Žemaitienę. Per dešimtmetį, Marija Dautartaitė  komunikacijos ir strateginių projektų valdymo patirties įgijo dirbdama viešajame, privačiame ir nevyriausybiniuose sektoriuose. 2012-2014 m. M. Dautartaitė dirbo Užsienio reikalų ministerijoje ir kaip karjeros diplomatė dalyvavo Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai veiklose, 2014-2019 metais buvo LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja ir nacionalinės socialinės saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ koordinatorė. M. Dautartaitė taip pat yra John McCain Instituto lyderystės programų alumnė ir viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų. Pastaruosius metus M. Dautartaitė dirbo viešųjų ryšių agentūroje. „Prie „Nestlé“ komandos prisijungiu…

  • Finansai

    Minimalus ir būtinasis darbo stažas: kuo jie skiriasi ir kaip jie lemia senatvės pensijos dydį

    Pastaruoju metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai planuojant keisti pirmos pakopos pensijos dydžio apskaičiavimo metodą stažo pagrindu, šalies gyventojams kyla ne mažiau klausimų apie galiojančią tvarką. Kas yra minimalus ir būtinasis darbo stažas, kuo jie skiriasi ir kaip nuo jų priklauso pirmos pakopos pensijos dydis, komentuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Visų pirma, per visą darbuotojo karjerą iki išėjimo į pensiją sukauptas darbo stažas reikalingas tam, kad būtų galima įvertinti, ar asmuo apskritai pretenduoja į pirmos pakopos – vadinamąją „Sodros“ pensiją. „Kitas dalykas, kurį nulemia darbo stažas – pensijos dydis. Jeigu išeidamas į pensiją esate sukaupęs reikalingą minimalų stažą, tuomet stažo dydis proporcingai padarys įtaką vienos iš dviejų –…

Privatumo politika