Spalio mėnesį itin išaugusi vėjo elektrinių generacija buvo viena svarbiausių priežasčių, lėmusi dešimtadaliu mažesnes elektros kainos. Lyginant su rugsėjo mėnesiu, vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino 52 proc. daugiau elektros, Vokietijoje vėjo generacija padvigubėjo, o Švedijoje išaugo 15 proc. Praėjusį mėnesį išaugo ne tik vėjo, bet ir hidroelektrinių gamyba, o šiluminės elektrinės pagamino du kartus mažiau elektros. Dėl to net 63 proc. Lietuvoje sugeneruotos elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių išteklių bei Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Spalio mėnesio didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 12 proc., iki 109 Eur/MWh, lyginant su rugsėjo mėnesiu. Latvijoje kaina siekė 106,5 Eur / MWh, Estijoje – 105,7 Eur / MWh. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo…
Subsidijos – platesniam savarankiškai dirbančių kultūros ir kūrybinių industrijų kūrėjų bei darbuotojų ratui
Siekiant palaikyti nuo COVID-19 nukentėjusių savarankiškai dirbančių kultūros ir kūrybinių industrijų kūrėjus ir darbuotojus, Vyriausybės sprendimu pakeista subsidijų skaičiavimo tvarka siekiant sudaryti galimybes daugiau kultūros ir kūrybinių industrijų kūrėjų bei darbuotojų jas gauti. Kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriuje dirba 34 tūkstančiai individualiai dirbančių asmenų. Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA duomenimis, 87 proc. kūrėjų dėl pandemijos poveikio neteko savo pagrindinių pajamų, pajamos iš kolektyvinių licencijų už koncertus per pandemiją sumažėjo 71 proc., tik 56 proc. kūrėjų, pateikusių prašymus subsidijoms, jas gavo. Pagrindinė prašymų skirti subsidiją netenkinimo priežastis – pajamos iš autorinių sutarčių ir kolektyvinių licencijų nebuvo traktuojamos kaip savarankiškos veiklos pajamos. Vyriausybės sprendimas subsidijų skyrimo tvarką leidžia geriau pritaikyti kūrėjų ir…
Talentų aktyviai ieškantis šalies verslas: užsieniečių pritraukimą stabdo ir relokacijos procedūros
Darbo rinka Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių, stipriai įkaitusi. Sparčiai augant šalių ekonomikoms didėja aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis, todėl darbdaviai deda vis daugiau pastangų, ieškodami būdų, kaip užpildyti laisvas darbo vietas. Talentų žvalgomasi net tik vietos rinkoje, vis aktyviau jų dairomasi ir užsienyje. Tačiau Lietuvos verslo atstovai sako, kad dėl painokų ir ilgokai trunkančių procedūrų pritraukti ir įdarbinti aukštos kvalifikacijos užsieniečių nėra lengva. Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) prognozuoja, kad iki 2030 m. 9 iš 10 naujų darbo vietų reikalaus aukštos kvalifikacijos. Talentų jau dabar itin trūksta Vilniaus apskrityje, kur, Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. iš viso dirbo 43 proc. visų šalies darbuotojų. Lietuva – patraukli,…
„PwC“ atliktos naujos apklausos rezultatai rodo, kad ESG srityse veiksmų nesiimančios bendrovės rizikuoja prarasti investuotojus
Aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir gerosios valdysenos (angl. Environmental, social and governance, ESG) elementai tampa vis svarbesni rengiant investavimo strategijas, o naujos „PwC“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad šie kriterijai lemia pasaulyje pirmaujančių investuotojų sprendimus. Beveik pusė apklausoje dalyvavusių investuotojų, t. y., 49 %, išreiškė norą atsiriboti nuo bendrovių, kurios savo veikloje nepakankamai aktyviai sprendžia ESG klausimus. Daugiau nei pusė, t. y., 59 %, apklausos dalyvių taip pat teigia, kad nepakankami įsipareigojimai ESG srityje gali lemti jų nepritarimą vykdomajam mokėjimo susitarimui, kai tuo tarpu lygiai trečdalis tvirtina, kad tokį veiksmą jau atliko. Didžioji dalis apklausos dalyvių, t. y., 79 %, tvirtina, kad bendrovės taikomi ESG rizikų ir galimybių valdymo principai…
Rolandas Motieka. Veiklos kontrolė – problema darbuotojams ar naujai atsiveriančios galimybės?
Centralizacija, veiklos optimizacija, etatų mažinimas, nuolatinė atliktų darbų stebėsena ir panašūs epitetai daliai visuomenės yra suprantami kaip neigiami dalykai. Visgi, jie nebestebina šiuolaikinėje darbo rinkoje aktyviai besidarbuojančio specialisto. Kai kalbama apie veiklos kontrolę, nors ir užtikrinančią efektyvesnę veiklą, dažnas darbuotojas turi susidaręs neigiamą nuomonę. Tačiau ar tikrai veiklos kontrolė ir iš jos kylantys kontrolės būdai bei kontrolės inicijuoti veiksniai – kartais ir pasekmės – kelia tik neigiamas asociacijas? Įmonės jau išėjo iš etapo, kai visi planai dėl pandemijos prarado bet kokį palyginamumą su ankstesniais rezultatais. Be to, kontrolė daugeliu atveju apsiribodavo Vyriausybės nustatytų reikalavimų įgyvendinimu ar darbuotojams tinkamų darbo sąlygų užtikrinimu. Taigi, visi atsigręžia į veiklos kontrolę, kuri tampa kertine…
Net 7 iš 10 lietuvių nežino, kas yra verslo paslaugų centrai
68% lietuvių nežino, kas yra verslo paslaugų centrai ir kokias funkcijas jie atlieka, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa. „Nors per pastaruosius kelerius metus verslo paslaugų sektorius yra pasiekęs itin spartų progresą, o Lietuvoje veikia daugiau nei 85 verslo paslaugų centrai, didžioji dalis visuomenės nesupranta šios sąvokos. Pastebime, jog dėl šios priežasties darbo rinkoje atsiranda spraga – neretai verslo paslaugų centrai susiduria su sunkumais įdarbindami darbuotojus“, – teigia pasaulinės personalo sprendimų kompanijos „Manpower“ atstovybės Lietuvoje direktorė Božena Petikonis-Šabanienė. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, jog 32% gyventojų teisingai atsakė, kad verslo paslaugų centrai tai – įmonės padalinys, kuris tai pačiai įmonei teikia paslaugas (pvz., apskaitos, IT). 28% apklaustųjų teigė, jog…
Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje pigo 35 proc.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje pigo 35 proc. ir siekė 66,97 Eur/MWh. Latvijoje fiksuotas toks pat kritimas iki 66,97 Eur/MWh, o Estijoje elektra pigo 36 proc. iki 65,73 Eur/MWh. „Elektros energijos Baltijos šalyse kritimą lėmė Šiaurės šalių – Švedijos ir Suomijos – kainų tendencijos. Energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) buvo 30 proc. mažesnis, iš Suomijos – 10 proc. mažesnis, o iš Rusijos – net 33 proc. mažesnis“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas. Praėjusią savaitę „NordPool“ biržos kaina augo 47 proc. iki 56,46 Eur/MWh. Biržos kainos mažėjimą lėmė 17 proc. sumažėjusi vėjo gamyba regione, palyginti su ankstesne savaite. Kainos didėjimui įtakos…
„Litgrid“ sėkmingai išbandžius trečiąjį autotransformatorių, „LitPol Link“ jungtis vėl veikia
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šalia Alytaus esančioje „LitPol Link“ keitiklių stotyje sėkmingai užbaigė trijų naujų autotransformatorių įjungimo darbus ir dar labiau priartėjo prie jungties išplėtimo projekto pabaigos. Trys identiški nauji autotransformatoriai skirti „LitPol Link“ jungties išplėtimui – jų įrengimas yra būtina sąlyga siekiant sinchroniškai susijungti su kontinentinės Europos tinklais. „LitPol Link“ jungties išplėtimo projektas yra vienas svarbiausių Lietuvai siekiant sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Dėl trečiojo autotransformatoriaus bandymų tarpsisteminės jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos pralaidumas prekybai nebuvo prieinamas nuo praėjusio trečiadienio ryto. Išbandžius naują įrenginį, „LitPol Link“ jungtis buvo įjungta šeštadienį 15.45 val., o nuo 17.00 val. pradėtas galios perdavimas. „Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“…
„Valgomu auksu“ vadinamas medus: kokiais šedevrais jis gali nustebinti virtuvėje?
Medus lietuviams nuo seno turėjo ypatingą, netgi sakralinę reikšmę. Jo kopinėjimo tradicijos mūsų šalyje siekia dar neolito laikotarpį, prasidėjusį keletą tūkstantmečių prieš Kristų, ir anksčiau šis tautiečių „valgomu auksu“ vadinamas produktas naudotas kaip valiuta, vaistas bei maistas. Šiandien medus tapo neatskiriama grožio ir sveikatingumo industrijų dalimi, tarptautinio šalies įvaizdžio formavimo elementu, turistų traukos priemone. Tačiau bene labiausiai šis ingredientas vertinamas kulinarijos pasaulyje, kuriame tinka ne tik arbatoms ar uogienėms gardinti. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto meistrai pasakoja, kaip sumaniai bei išradingai virtuvėje panaudoti medų ir su juo pagaminti tikrų šedevrų vardo vertus patiekalus. Galime drąsiai konkuruoti pasaulyje Lietuvoje medaus galima rasti skirtingų rūšių, pavyzdžiui, miško, pievų, rapsų, gėlių, liepų,…
Verslui numoti ranka į žiedinę ekonomiką – didelė klaida
Kadangi perėjimas į žiedinę ekonomiką palies visus gyvenimo aspektus, siekiant ženklaus pokyčio būtina užtikrinti, kad jai būtų pasiruošęs kiekvienas verslas. Abejojantiems transformacijos nauda rekomenduojama įsivertinti, kuo jos vengimas gali grėsti ilguoju laikotarpiu. Vienas dažniausiai įvardijamų stabdžių tvariems sprendimams įgyvendinti, be abejo, yra finansai. Manantiems, kad tai didžiausias galvos skausmas, svarbu prisiminti kelis dalykus. Pirma, kartu su gyventojų skaičiumi nuolat augant žaliavų paklausai, į žiedinę ekonomiką ranka numojančios įmonės „kasa duobę“ sau pačioms – ilgainiui joms gali tekti susidurti su reikalingų žaliavų stygiumi arba ženkliai išaugusia kaina. Antra – pirminių žaliavų tiekimas yra ribotas, o jų gavyba ir naudojimas daro reikšmingą poveikį aplinkai. Augantis energijos suvartojimas ir išmetamas CO2 kiekis didina globalią gamtosauginę grėsmę. …
