Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama, kad Lietuvoje įsikurtų kuo daugiau inovacijas diegiančių įmonių, taip pat skatindama šalies verslą aktyviau vykdyti inovacinę veiklą ir užmegzti abipusiškai naudingus bendradarbiavimo ryšius, skelbia papildomus kvietimus teikti paraiškas pagal priemones „Inostartas“ ir „Inočekiai“. Šioms priemonėms numatyta skirti beveik 2 mln. eurų investicijų. „Vienas prioritetinių valstybės tikslų – Lietuvos inovacijų ekosistemos stiprinimas. Šie kvietimai bus naudingi smulkiajam ir vidutiniam verslui, kadangi jis gaus finansavimą kvalifikuotiems darbuotojams įdarbinti, inovatyvios produkcijos kūrimui paskatinti ir sudaryti sąlygas ją realizuoti“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Priemonė „Inostartas“ sudarys sąlygas kurtis ir plėstis naujoms ir inovatyvioms smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonėms. Ji taip pat užtikrins inovatyvių idėjų, produktų…
Apklausa: pirkti lietuvišką produkciją skatina ne tik šviežumas, bet ir solidarumas
Vietos gamintojų produkciją, kaip rodo naujausias Lietuvos pirkėjų įpročių tyrimas, dažnai arba visada renkasi 8 iš 10 pirkėjų. Apklausa atskleidžia, kad pasirinkimą pirkti Lietuvos gamintojų produkciją nulemia šviežumas, šalies ekonomikos palaikymas, natūralumas. Daugiau nei pusė – 53 proc. – apklaustųjų nurodo, kad Lietuvos gamintojų produkciją perka dažnai, o 30 proc. respondentų pripažįsta, kad visuomet, kai yra galimybė, renkasi tik Lietuvoje pagamintus maisto produktus ar kitas prekes. Tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ apklausos duomenimis, didžiausią Lietuvos gamintojų produkcijos pasirinkimą pirkėjai randa lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse. Kas antra „Maximoje“ nupirkta prekė – lietuviška „Mes didžiuojamės, kad galime pasiūlyti gausiausią Lietuvoje pagamintos produkcijos asortimentą. Tai, kad pusė visų „Maxima“ parduotuvėse nuperkamų maisto ir kitų…
Finansavimo mitai: bankas paskolos nedavė, neduos ir kiti?
Lietuvos smulkus verslas vis dar nelinkęs pasitikėti nei bankais nei alternatyviais finansuotojais ieškodamas finansavimo šaltinių. Tam yra svarių priežasčių – rinkoje veikia itin stambūs skandinaviško kapitalo bankai, turintys savus finansavimo prioritetus, be to paraiškų dėl finansavimo atmetimo procentas yra gana aukštas. Tai formuoja nuomonę, kad naujo ar smulkaus verslo finansavimas itin sudėtingas, bet tai vis dar apipinta mitais. Lietuvoje bankai nemėgsta finansuoti smulkaus verslo. Ar taip yra iš tikrųjų? Lietuvoje dažnai girdimas mitas, kad jei verslui paskolos nedavė bankas, niekas jam padėti negali. Šalyje yra keletas alternatyvių finansavimo šaltinių bei finansavimo platformų, apie kurių galimybes daugelis tiesiog nežino, arba ne iki galo supranta ir įvertina jų pranašumus vieni prieš kitus.…
Darbdaviai naujokai – kokius namų darbus turėtų atlikti naujas įmonės vadovas?
Naujų įmonės vadovų žvilgsnis paprastai būna nukreiptas į ateitį – kaip auginti įmonę, efektyvinti jos veiklą, didinti sėkmę. Tačiau prieš tai ne mažiau svarbu išsiaiškinti, kas įmonėje vyksta esamuoju laiku, nes nepastebėti netinkami ankstesnių vadovų sprendimai gali virsti nesuvaldytomis rizikomis, o pastarosios – asmenine naujojo vadovo atsakomybe. „Kiekvienas naujas vadovas turi savo darbo metodus, prie kurių įmonei gali tekti taikytis. Čia tinka posakis „nauja šluota naujai šluoja“. Pirmas darbas, kurį turi padaryti naujas vadovas, yra esamos situacijos įmonėje teisinė ir finansinė inventorizacija: kokios sutartys sudarytos ir vykdomos, kokius finansinius kaštus tai reiškia, kokia rizika kyla iš tokių sutarčių vykdymo ar pažeidimo. Ankstesnių vadovų „palikimas“ gali būti nebūtinai tik teigiamas, tad…
SmartLynx Airlines Q3 2021: Back on track
Regardless of the ongoing global pandemic, SmartLynx Airlines, EU-based specialists in full-service ACMI aircraft leasing solutions continues growing. The company increased its fleet and also grew in size. Growing fleet and customer base 2021 so far has been a memorable year for SmartLynx Airlines. The company grew its fleet to an impressive number of 35 aircraft. This includes 5 Airbus A330 Zero LOPA aircraft, added to the Airbus A320 and A321 fleet to meet the growing market demand for long-haul cargo operations. With these modified aircraft, the airline is able to transport cargo shipments, including vaccines and medical supplies, on long-haul flights. “Recently we had a chance to prove how…
Andrius Jurgelevičius: „Q-commerce“ – laikina mada ar ateities apsipirkimo būdas?
„Q-commerce“ („quick commerce“, liet. greitoji komercija) – naujas burtažodis elektroninės komercijos maistu pasaulyje, traukiantis investicijas ir auginantis naujus startuolius. Impulsą didinti e. prekybos maistu greitį suteikė pasikeitę vartotojų įpročiai – pirkti kasdienes prekes internetu tapo įprasta ir patogu. Tačiau tradicinė prekyba dar išlaiko savo suvokiamą pranašumą – spontaniškumą. Galimybė čia ir dabar apsipirkti – dar iki galo neišnaudota erdvė e. komercijai tobulėti, kur matomas sprendimas – didelis pristatymo greitis. Tačiau ar tikrai greitoji komercija yra tas modelis, kuris po pandemijos užtikrins didžiausią e. prekybos maistu augimą? Greitoji komercija dar visai jaunas elektroninio verslo modelis, kurį renkasi vis daugiau e. prekybą maistu vystyti norinčių įmonių. Per paskutinius metus kas mėnesį girdime,…
Europos Komisija kiaulininkystės sektoriui taikys rinkos reguliavimo priemones, jei jų prireiks
Europos Komisija atidžiai seka situaciją kiaulininkystės sektoriuje ir žada taikyti rinkos reguliavimo priemones, jeigu jų prireiks. Ši pozicija išsakyta Liuksemburge vykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, šalims narėms atkreipus Europos Komisijos dėmesį į blogėjančią situaciją Europos Sąjungos kiaulienos sektoriuje. Žemės ūkio komisaras Janušas Vojciechovskis pripažino, kad situacija kiaulienos sektoriuje tikrai sunki. Palyginti su praėjusiais metais, pabrango pašariniai grūdai, energetiniai ištekliai, o kiaulių supirkimo kainos nukrito. Kiaulienos paklausai vidaus rinkoje neigiamą įtaką padarė ne tik COVID-19 pandemija – niekur nedingo ir afrikinis kiaulių maras. Dėl eksporto į trečiąsias šalis apribojimų ir kitų neigiamų veiksnių Europos Sąjungos vidaus rinkoje yra atsiradęs kiaulienos perteklius. Komisaras patikino, kad Europos Komisija svarsto, kaip būtų…
Brakonieriams gyvenimas sunkės – juos gaudys ir povandeniniais dronais
Baltijos jūros priekrantėje ir vidaus vandenyse neteisėtai žvejojantys turėtų suklusti – žvejybos kontrolė sparčiai tobulėja. Žuvininkystės specialistai naudojasi vis naujesne technika – pažeidėjams gaudyti jau naudojami ne tik oro, bet ir povandeniniai dronai. Žemės ūkio ministerijos surengtoje tarptautinėje konferencijoje „ES Baltijos jūros strategija, mėlynoji ekonomika – bioįvairovės apsauga: verslinės žvejybos kontrolė priekrantėje ir vidaus vandenyse“ dalyvavo Estijos, Danijos, Latvijos, Švedijos, Lenkijos, Suomijos ir Vokietijos šalių ekspertai. Jie dalijosi žvejybos kontrolės jūroje organizavimo patirtimi, aptarė vidaus vandenų kontrolės ypatumus, iškraunamos žuvies svėrimo patikros problemas, naudojamas elektronines sistemas ir technines priemones. Akivaizdu, kad žvejams pažeidėjams gyvenimas tik sunkės, nes žvejybos kontrolė sparčiai tobulėja. Pavyzdžiui, estai seka žvejybos laivų padėtį ne tik jūroje, bet…
Lietuvos pensijų fondų investicijos Lietuvoje sudaro netoli 900 mln. eurų: pasitikima ir verslu, ir valstybe
Būsimų Lietuvos pensininkų turtą valdantys šalies II pakopos pensijų fondai į vietos investicijas yra nukreipę apie 875 mln. eurų. Rugsėjo pabaigoje tiek lėšų buvo paskirstyta ir finansų rinkoje periodiškai besiskolinančios valstybės reikmėms, ir įvairių verslų plėtrai, rodo naujausia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) statistika. LIPFA duomenimis, atskirų pensijų valdymo įmonių investicijos Lietuvoje varijuoja nuo apytiksliai 5 proc. iki 15 procentų. „Pensijų fondų investicijos smarkiai prisideda prie vietos kapitalo plėtros, tą pažymi ir tarptautiniai finansų rinkų ekspertai. Uždirbant grąžą būsimiems pensininkams vietinės investicijos atlieka ir kitą svarbų vaidmenį – padeda vietiniam verslui išplėsti savo ekonominį potencialą pritraukiant papildomų lėšų. Būdami atsakingi už savo pensijai kaupiančių šalies dirbančiųjų turto vertės…
Lietuvos gyventojams skolinantis svarbios ne tik palūkanos, bet ir tai, kas surašoma smulkiu šriftu – apklausa
Skolinantis iš finansų institucijų pats svarbiausias dalykas yra palūkanų dydis – taip teigia beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų. Bankininkai giria apdairų ir pragmatišką požiūrį bei atkreipia dėmesį į dar vieną tinkamo finansinio elgesio niuansą: pagaliau išmušė ir aiškių sutarčių valanda, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa. Apklausos duomenimis, 68 proc. jos dalyvių pabrėžė, kad jiems svarbiausia – palūkanų dydis. Dar 66 proc. kaip svarbų kriterijų pažymėjo tai, kad visos sąlygos būtų aiškios bei apibrėžtos. Apklausą inicijavusio Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška pažymi, kad ypač pastarasis niuansas atspindi didėjančią visuomenės finansinę brandą. „Žemas arba mažiausias iš galimų palūkanų dydis imantiems paskolas buvo, yra ir bus kritiškai svarbus. Šią finansų taisyklę…
