Nors praėjusiais metais pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija ne vienam verslui sumaišė kortas, ji nesustabdė gamyklų plėtros Lietuvoje – pernai šalyje duris atvėrė bent 7 naujos gamyklos ir gamybiniai pastatai. Naujos statybos augino ir medienos pervežimo verslą. „COVID-19 pandemija mūsų verslui neleido nė trupučio atsikvėpti – poreikis medienos pervežimui per pastaruosius metus tik išaugo. Todėl nepaisydami tebesitęsiančio globalaus situacijos neapibrėžtumo, investicijų į verslo plėtrą nestabdome – atvirkščiai, didiname kolektyvą ir įsigyjame naujos technikos“, – sako vienos didžiausių Lietuvoje medienos pervežimo paslaugas teikiančių įmonių UAB „Žaibo ratai“ direktorė Milda Janulienė. Lietuva priskiriama šalims, kuriose miškai kertami itin saikingai – kasmet kertama apie 1,5 proc. medienos išteklių. VĮ Valstybinių miškų urėdija 2020 m.…
Valstybinė kalbos inspekcija Valdovų rūmuose apdovanos Įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojus
Šiandien 14 val. Valdovų rūmuose bus apdovanoti Įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai. Valstybinės kalbos inspekcijos surengto konkurso tikslas – kelti lietuvių kalbos prestižą, pagerbti įmonių vadovus, kurie per visus Nepriklausomybės metus išlaikė lietuviškus pavadinimus ir parodė, kad mūsų kalbos žodžiai nebuvo ir nėra kliūtis verslui. „Pastaruoju metu girdime vis daugiau kalbų, jog verslininkams trukdo kalbos varžymai ir draudimai rinktis bet kokius pavadinimus. Šis konkursas yra atsakymas tiems, kurie tvirtina, kad įmonėms tenka susidurti su problemomis dėl sunkiai ištariamų ir nesuprantamų lietuviškų pavadinimų. Abejoju, ar kas priekaištavo daugiau kaip 20 metų veikiančioms mūsų bendrovėms, kurių darbai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. O juk jų pavadinimai nepanašūs net į tarptautinius žodžius,…
Apklausa: kas trečias gyventojas artimiausiu metu ketina įsigyti būstą
Per ateinančius 2-3 metus kas trečias šalies gyventojas planuoja įsigyti naujesnį, labiau poreikius atitinkantį būstą. Būstą dažniau planuoja keisti jaunesni ir didmiesčių gyventojai. Viena iš pagrindinių būsto keitimo priežasčių – netenkina esamo būsto kokybė ir patogumas. Tokias tendencijas parodė visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Spinter tyrimai“ balandžio mėnesį atlikta apklausa, kurią užsakė Šiaulių bankas. Beveik pusė (49 proc.) iš planuojančių naujus namus gyventojų svarsto apie didesnį būstą. Atsižvelgti į būsto erdvių dydį dažniau ketina 26-35 m. didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didesnes pajamas. 25 proc. gyventojų esamus namus keistų į naujesnės statybos būstą, 15 proc. norėtų keltis į mažesnį būstą, o dar 11 proc. planuotų pirkti būstą kitame mieste…
Stipresnė savireguliacija – skiepai Fintech sektoriui
Pirmi Europos Sąjungoje, ketvirti pasaulyje – taip Lietuva atrodo tarptautiniuose Fintech indeksuose. Mūsų šalyje veikia daugiau nei 130 licencijuotų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, kuriose dirba per 4000 darbuotojų. Didėjant finansinių technologijų rinkos dalyvių, daugėjant atliktų mokėjimų operacijų ir uždirbtų pajamų, didėja ir rizikos – įmonės fiksuoja vis daugiau įtartinų piniginių operacijų ir sandorių ir pačios apie tai informuoja priežiūros institucijas. Vien pernai iš 3526 FNTT gautų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius daugiau nei pusę pateikė pačios Fintech įmonės. Taip pat beveik visos šalies Fintech įmonės sustiprino pinigų plovimo prevencijos padalinius, kai kurios skiria tam trečdalį visų savo išlaidų. Daugiau nei 50 finansinių įstaigų vienijanti Fintech HUB LT…
Seimas po svarstymo pritarė siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojų iš trečiųjų šalių perkėlimui į Lietuvą
Seimas po svarstymo pritarė Investicijų įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-437(2), kuriomis siūloma sudaryti palankesnes sąlygas perkelti visus ar dalį įmonės darbuotojų į Lietuvos Respubliką perkeliant įmonės veiklą ar jos dalį iš trečiųjų šalių. Gegužės pradžioje pristatydama projektą ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad teikiami pasiūlymai padėtų į Lietuvą pritraukti daugiau talentų, daugiau pridėtinės vertės ir daugiau galimybių: „Siūlome, jog investuotojams, kurie investuoja ne mažiau kaip 1 mln. 448 tūkst. eurų kapitalo investicijų, įsipareigojo sukurti bent 20 naujų darbo vietų.“ Taip pat numatoma, kad toks investuotojas su Lietuvos Vyriausybe ar jos įgaliota institucija būtų sudaręs investicijų sutartį, pagal kurią investuotojas įsipareigotų investuoti į naujų darbo vietų sukūrimą Lietuvoje, kuriose…
Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje brango 18 proc.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse augo po 18 proc. ir siekė 46,89 Eur/MWh. „Elektros kainos didėjimui Baltijos šalyse didžiausią įtaką darė augusios kainos Suomijoje ir Švedijoje, kur augimą lėmė sumažėjusi branduolinės energijos gamyba. Savaitinė rinkos kaina Suomijoje kilo 24 proc. iki 45,39 Eur/MWh, o kaina Švedijos prekybos regione augo 6 proc. iki 42,25 Eur/MWh. Prie elektros kainos kilimo Baltijos šalyse prisidėjo ir 3 proc. sumažėjęs energijos srautas iš Rusijos ir dvigubai išaugęs iš Švedijos (SE4)“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas. „NordPool“ biržos savaitinė kaina praėjusią savaitę mažėjo 10 proc. iki 39,18 Eur/MWh. Tai lėmė šiltesni praėjusios savaitės…
Vizionierius iš „Apple koplyčios“: verslo ateitis priklauso feniksams
Nebegyvename pasaulyje, kuriame dešimtmečius išlikti stipriausiu rinkos žaidėju yra savaime suprantamas dalykas. Kompanijos turi vis labiau stengtis atsinaujinti, inovuoti, kurti save iš naujo. Tarsi mitinis feniksas, vėl ir vėl prisikeliantis iš pelenų ir tapdamas stipresnis. O Lietuvoje, kur naujovių apetitas didelis ir gabių žmonių daugybė, galimybės feniksams yra beribės. Tuo įsitikinęs rudenį Vilniuje viešėsiantis vizionierius iš Belgijos Peter Hinssen. Verslininkas, investuotojas, prestižinių Masačusetso technologijų instituto (MIT) „Sloan“ vadybos mokyklos ir Londono verslo mokyklos dėstytojas, penkių bestselerių autorius Peter Hinssen beveik ketvirtį amžiaus stebi verslo pasaulio dinamikas. Seną bažnyčią Belgijos kaime moderniu ofisu ir vieninteliu Europoje „Apple“ produktų muziejumi-koplyčia pavertęs vizionierius neturi abejonių – tikroji pergalė versle yra ne rezultatai šiandien,…
Dėmesio, skaitmeninių inovacijų kūrėjai: pasauliui reikia Jūsų!
2021-05-24, Vilnius. Šiandien startuoja konkursas „Naujasis knygnešys 2021“ – Lietuvos nacionalinė atranka į pasaulinį skaitmeninių inovacijų konkursą „World Summit Awards 2021“ (WSA). Konkurse kviečiami dalyvauti skaitmeninių platformų, paslaugų, programėlių, žaidimų ir kitokių produktų kūrėjai. Registracija nacionaliniam konkursui vyksta svetainėje www.naujasisknygnesys.lt iki 2021 m. liepos 11 d. „Kviečiame dalyvauti visus – tiek startuolius, tiek ilgametę patirtį turinčias įmones, tiek įvairias organizacijas bei institucijas, kurie turi sukūrę arba įsidiegę įdomius, prasmingus skaitmeninius sprendimus, – sako „World Summit Awards“ konkurso Lietuvos nacionalinė ekspertė ir pasaulinės žiuri narė Ieva Žilionienė. – Ieškome Lietuvoje sukurtų skaitmeninių inovacijų, kurios būtų vertingos ir įdomios tiek mūsų šalyje, tiek pasauliniame kontekste. Kad tokias mokame kurti, puikiai iliustruoja Lietuvos…
Verslui paskirstyta paramos už beveik 139 mln. Eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 24 d. iš viso yra patvirtinusi 138,9 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 101,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 29,6 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,08 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,38 mln. eurų subsidijų. Daugiausiai subsidijų (29 proc.) skirta prekybos sektoriaus įmonėms bendrovėms, kurioms paskirstyta 29,7 mln. eurų. Antroje vietoje (27 proc.) yra apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurioms paskirstyta 27,3 mln. eurų. Trečioje vietoje (8,3 proc.) yra apdirbamosios gamybos įmonės, kurioms skirta 8,5 mln. eurų. Daugiausiai (25 proc.) lengvatinių paskolų suteikta didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėms, joms skirta 7,4 mln. eurų, o…
Lietuviškų smidrų derliumi jau mėgaujasi ne tik gurmanai
Kai ūkininkė Jurgita Krištopaitienė prieš daugiau nei dešimtmetį savo ūkyje Šiaulių rajone nusprendė auginti smidrus, aplinkiniai žemdirbiai kraipė galvas, o giminės ir draugai net mėgino atkalbėti nuo tokio užmojo. Smidrų, arba kitaip šparagų, pirkėjų Lietuvoje buvo vos vienas kitas, tačiau ūkininkė rankų nenuleido ir su dėže tuomet egzotika laikytų daržovių nuvažiavo į lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“, kur iki šiol kasmet pavasarį tiekia savo išaugintus šviežius smidrus. Šiuo metu J. Krištopaitienės „Šparagų ūkyje“ verda darbymetis. Specialiais įrankiais pjaunami smidrų ūgliai iš laukų keliauja tiesiai į prekybos vietas, kad pirkėjus pasiektų kuo šviežesni ir pilni vertingų medžiagų. Apie smidrus ir jų auginimą Lietuvoje ūkininkė J. Krištopaitienė pasakoja reportaže. Smidrų populiarumas auga Smidrų…