Finansai

Pandemija ir kadencijos pabaiga – ne metas drastiškam mokesčio kėlimui

Antradienį, paskutiniame XII Seimo posėdyje bus svarstomas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas. Juo siūloma iš esmės pakeisti kelių naudotojų apmokestinimo mechanizmą ir nustatyti, kad kelių rinkliavos mokestis priklausytų nuo sunkiasvorio automobilio nuvažiuoto atstumo. Projektu atsisakoma vinječių sistemos ir įvedamas kelių mokestis už nuvažiuotus kilometrus. Skaičiuojama, kad planuojami pakeitimai išaugintų kelių mokesčių naštą įmonėms 20 ir daugiau kartų, o tai galėtų turėti įtakos ir galutinėms paslaugų bei prekių kainoms.

Siūlymas, kelia nerimą Lietuvos prekybos įmonių asociacijai (LPĮA): atstovų teigimu projektas priėmimui teikiamas neatlikus būtinojo išsamaus teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, neatsižvelgus į verslo asociacijų pastabas ir pasiūlymus.

„Šiuo projektu būtų ne tik keičiama mokesčio apskaičiavimo sistema, kai atsakoma rinkliavos už laiką, o mokama už nuvažiuotus kilometrus, tačiau ir žymiai pakeliama pati rinkliavos kaina. Įvedus mokestį už kilometražą, jis, lyginant su šiuo metu taikomais mokesčiais, išaugtų ne procentais, o kartais. Ne paslaptis, kad jei didės vežimo kaštai, tai gali turėti įtakos ir galutinėms produktų kainoms. Logistikos kaštai yra reikšminga prekės kainos sudedamoji dalis.“ – sako asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Asociacija, vienijanti mažmeninės prekybos įmones,  valdančias kelis tūkstančius parduotuvių, kurias aptarnauja krovininės transporto priemonės, įžvelgia ir dvigubą apmokestinimą.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltiniai, be kita ko, yra ir dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir energetinius produktus. Akcizo mokesčio pajamos yra proporcingos sunaudotų degalų transporto priemonėms kiekiui, kuris savo ruožtu, tiesiogiai proporcingas transporto priemonių nuvažiuotam atstumui. Todėl siūlymas kelių rinkliavą skaičiuoti nuvažiuotam atstumui sukuria dvigubą transporto priemonių turėtojų apmokestinimą.

Asociacijos vadovės teigimu, klausimų kyla net tik dėl dvigubo apmokestinimo, tačiau ir rinkliavos tarifų pagrįstumo. Projekte siūloma įtvirtinti minimalų rinkliavos tarifą už nuvažiuotą kilometrą- 0,035 eur. ir maksimalų- 0,16 eur. Tačiau neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis ir į kokius nuostatus atsižvelgus yra nustatyti būtent tokie ribiniai tarifai, kyla klausimų dėl nustatomų tarifų dydžio pagrįstumo.

„ Jei visgi būtų pritarta naujos sistemos diegimui, tikimės aiškių tarifų skaičiavimo kriterijų. Šiuo metu verslas patiria ir taip nemažai sunkumų keliamų dėl pandemijos, todėl naujų mokesčių įvedimas turėtų būti ypač gerai įvertintas. Kalbant apie tarifus, rinkliavos dydis turėtų būti apskaičiuojamas tolygus dabar esančiam, kad neiškeltų mokesčio kaštų kelis, keliolika ar net keliasdešimt kartų“, – sako LPĮA direktorė Rūta Vainienė.

Planuojama, kad į mokamų kelių sistemos įgyvendinimą Valstybė turėtų investuoti apie 90 mln. eur.  DNR plano lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad DNR planas šiuo metu ypač svarbus verslui ir dėl Covid-19 keliamų iššūkių, turėtų būti detaliai įvertinta, ar būtent šis projektas geriausiai prisidėtų prie ateities Lietuvos DNR.

LPĮA atkreipia dėmesį, kad ES direktyvos nereikalauja įgyvendinti pagal kilometrus apmokamų kelių sistemos. Šalys gali pasirinkti ir kitokius, efektyvesnius kelių finansavimo būdus.

Pranešimą paskelbė: Paulina Širvinskaitė, Lietuvos prekybos įmonių asociacija

(Perskaityta per mėnesį: 8, iš jų šiandien: 1.)