Finansai

Pandemijos pasekmės darbo rinkoje: Liucinos Rimgailės patirtis

Garsi Lietuvos moteris Liucina Rimgailė, turinti tris verslus, sako, kad pandemija juos paveikė drastiškai – 13 darbuotojų likimai buvo pakibę ant plauko. Tačiau verslininkė nustebusi, kaip darbo kolektyvas mobilizavosi ir prisitaikė prie naujų sąlygų. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius sako, kad darbo rinkoje tokius atvejus svarbu rodyti kaip pavyzdinius – verslininkai ir darbuotojai kartu rado bendrą sutarimą ir neprireikė spręsti pandemijos sukeltų darbo ginčų.

 

Trys įmonės – trys skirtingi karantino scenarijai

 

Liucina Rimgailė turi tris įmones: renginių ir mokymų organizavimo, „Liu Patty“ desertinių tinklą ir šiemet atidarytą komunikacijos paslaugas teikiančią įmonę. Pasak L. Rimgailės du pirmuosius verslus pandemija paveikė drastiškai. „Visi renginiai pavasarį ir rudenį buvo atšaukti. „Liu Patty“ desertinėje apskritai buvo neviltis. Tai didžiausias mano verslas, jame esu sukūrusi 13 darbo vietų. Visų jų likimas buvo pakibęs ant plauko. Pavasarį viską uždarėme, 2 savaites turėjome vieną kitą užsakymą,“ – prisimena verslininkė.

Ji sako nustebusi, kaip per pandemiją susimobilizavo darbuotojų kolektyvas – žmonės  pasakė, kad nori kovoti už geresnį rytojų ir per kelias dienas desertinės persiorientavo: buvo įkurta el. parduotuvė, žmonės pamainomis, dalinai grįžo į darbus, o po pusantro mėnesio atidaryta ir Užupyje įkurta desertinė.

Trečioji L. Rimgailės įmonė – karantino kūdikis. Kai prasidėjo pirmoji banga, daug kas susivokė, kaip yra svarbu būti elektroninėje erdvėje. Dėl to elektroninės komunikacijos paslaugoms karantino laikotarpis buvo net labai palankus. Verslininkė pradėjo teikti konsultacijas, vykdyti mokymus ir toliau tuo užsiima.

Pasak VDI Darbo teisės skyriaus vedėjo Š. Orlavičiaus, pirmojo karantino metu pavasarį, atsiradus galimybei paskelbti prastovas ekstremaliosios situacijos ar karantino pagrindu, tai padarė per 25 tūkst. darbdavių, greitai neradę kitos išeities. Dalis darbdavių, spręsdami išlikimo klausimą, nusprendė darbuotojus atleisti. Tarp labiausiai nukentėjusių verslų – apgyvendinimo ir maitinimo bei didmeninės ir mažmeninės prekybos paslaugos. „Karantinas aiškiai parodė, kad gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų dėl pandemijos ar kitų aplinkybių dažnai padeda verslui išlikti. Greitas persiorientavimas taip pat yra vienas būdų išvengti prastovų, darbuotojų atleidimo ar darbo ginčų su darbuotojais“, – teigia jis.

Įžvelgė skirtumus tarp pavasario ir rudens karantino

 

Paklausta, ar mato skirtumus tarp pavasario ir rudens karantino, verslininkė teigė, kad jie nemaži. „Kadangi desertinėje turiu daug darbuotojų, atsakomybė prieš juos yra tas didžiausias ir sunkiausias veiksnys. Pavasarį visi jautėme nerimą, nežinojome, kas ir kaip bus. Darbuotojos klausė labai logiškų, natūralių dalykų, o aš tiesiog neturėjau atsakymų, nes net Vyriausybė jų neturėjo. Būtent tas laikotarpis emociškai ir psichologiškai buvo sunkiausias. Kai mėnesiais vėlavo išmokos už darbo užmokestį, kiekvieną dieną pasidžiaugdavau, kad nesėdėjome ir nelaukėme, kol jas gausime, o pradėjome veikti ir kiek įmanoma rūpinomės vieni kitais“, – sako L. Rimgailė.

Rudenį įvedus karantiną verslui viskas buvo aiškiau. „Šiuo periodu lengviau ir dėl to, kad desertinė nuo pirmų veiklos metų prieš Kalėdas persiorientuoja į valgomų verslo dovanų segmentą ir dabar taip pat turime darbo“, – džiaugiasi desertų verslą plėtojanti verslininkė.

Tačiau labiausiai L. Rimgailė džiaugiasi, kad pavyko susitarti su darbuotojais dėl pasikeitusių darbo sąlygų. „Iš tikrųjų buvau be galo maloniai nustebinta, nes pavasarį sulaukiau begalinio palaikymo. Visi suprato, kad situacija neeilinė, kad yra labai sunku. Nieko neatleidinėjau, algų nemažinau. Į prastovas, suprantama, ėjome. Kažkas visiškai, kažkas dalinai, kažkas ir taip buvo namuose, nes prižiūrėjo nepilnamečius vaikus. Sulaukiau supratingumo ir tada, kai algos buvo mokamos dalimis, nors prieš tai buvo kitaip,“ – patirtimi dalijasi verslininkė. Ji atkreipė dėmesį, kad pranešti apie prastovas Darbo inspekcijai buvo paprasta – nereikėjo pereiti didelio biurokratinio aparato.

VDI Darbo teisės skyriaus vedėjo Š. Orlavičiaus teigimu, mokėdami darbuotojams ne mažesnį nei minimalų atlyginimą už prastovas, darbdaviai gali kreiptis į valstybę dėl šio darbo užmokesčio subsidijavimo. „Tačiau darbuotojų ir darbdavio susitarimai laisva pozityvia valia leidžia optimaliau išspręsti problemas ir dėl to, pavyzdžiui, darbuotojams nesumažėja pajamos. Darbdaviams tinkamai derinant prastovas ir atsiradusias galimybes dirbti, darbuotojai lanksčiau žiūri į verslo poreikius. Prisitaiko abi pusės, tad nelieka vietos nesutarimams ir ginčams dėl darbo. O darbo ginčų padaugėjo: vien pirmoje metų pusėje darbo ginčų komisijas pasiekė per 4 tūkst. prašymų. Ir dėl neišmokėto darbo užmokesčio, ir dėl neteisėtų atleidimų, priverstinių atostogų, darbo sutarties keitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai paveikęs darbuotojų ir darbdavių santykius“, – pastebi VDI atstovas.

 

Verslui išsaugoti svarbi įmonės kultūra

 L.Rimgailė sako, kad per karantiną gelbėjo ir jos padarytas įdirbis motyvuojant darbuotojus: „Visuomet buvau orientuota ne tiek į pelną, kiek į žmonių gerovę ir santykį su jais. Visuomet rūpinausi savo darbuotojais, man visada buvo labai svarbu turėti su jais gerą ryšį ir kad jie gerai jaustųsi darbo vietoje. Kai susidūriau su tokia krize, visa tai grįžo bumerangu. Nors pati buvau benuleidžianti rankas, darbuotojai parodė stiprybę ir ryžtą kovoti už įmonės ir savo darbo vietų išsaugojimą. Man reikėjo nepasimesti tarp formalumų, taisyklių, reikalavimų ir atlaikyti visą didžiulę įtampą, kuri ir pačiai kartais jau atrodė nepakeliama“, – sako L.Rimgailė.

Verslininkė įsitikinusi, jog sukurti darbo vietą – tai ne tik duoti stalą ir įrankius darbui, ne tik sumokėti laiku pinigus. Vadovo vaidmuo reikalauja be galo daug empatijos, stiprybės ir netgi psichologijos žinių. Kitiems verslininkams ji rekomenduoja labai rimtai žiūrėti į santykius su darbuotojais ir stiprios vidinės kultūros kūrimą kasdien. Tik tuo atveju, jei įmonėje dirbantys žmonės iš tikrųjų pripažins įmonės vertybes, gerai jausis savo darbo vietoje, visas krizes bus įmanoma įveikti.

Jai antrina Darbo inspekcijos ekspertas Š. Orlavičius, teigiantis, kad vidinė įmonės kultūra leidžia darbo santykius spręsti racionaliai ir geranoriškai net tokiais sunkiais momentais, kai verslas sprendžia išlikimo klausimą. „Konsultuodami ir darbuotojus, ir darbdavius stengiamės padėti abiem pusėms priimti sprendimus, kurie tenkintų abi puses, ir kad sprendimai būtų priimami abiejų šalių sutarimu. Suteikėme per 100 tūkst. konsultacijų vien per pirmąjį šių metų pusmetį. Iškilus bet kokiems darbo teisės klausimams, visuomet galima kreiptis į Darbo inspekciją“, – sako Š. Orlavičius.

 

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service

(Perskaityta per mėnesį: 15, iš jų šiandien: 1.)