Finansai

Papasakojo, kokias klaidas darome siųsdami siuntas: reikia laikytis 3 svarbiausių taisyklių

Lietuvoje augant siunčiamų siuntų kiekiams, dažnai pasitaiko ir situacijų, kai siuntinys nepasiekia adresato taip greitai, kaip to norėtų siuntėjas. Ar nepasiekia adresato visai. Tai dažniausiai nutinka dėl paprastų žmogiškų klaidų, kurių lengva išvengti. Pateikiame kelis patarimus, kurie leis užtikrinti, kad siunta pasiektų gavėją greitai ir be trikdžių.

Svarbu ne tik kaip, bet ir į ką supakuota

Visų pirma, norint, kad siunčiamas daiktas sėkmingai pasiektų adresatą, jis turi būti tinkamai supakuotas.

„Rūšiavimo ir transportavimo metu su įvairiais išorės veiksniais galinčios susidurti siuntos turi atitikti joms keliamus bazinius reikalavimus. Pagrindinis jų – pakuotė turi patikimai apsaugoti jos turinį. Jei siunčiamą daiktą galima pasiekti – pavyzdžiui, išimti, paliesti – net nepažeidus pakuotės, ji tikrai nėra tinkama“, – pagrindinį siuntoms keliamą reikalavimą akcentuoja „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Saugesnį siuntos transportavimą užtikrina ir pakuotę užpildančios medžiagos – tam galima panaudoti pūslelinę plėvelę, drožles, šieną, burbuliukus, burbulinius vokus ir t. t. Svarbiausia, kad ji padėtų išlaikyti siunčiamą daiktą stabilų, o pakuotė transportavimo metu išsaugotų savo formą ir atlaikytų svorį, kuris gali būti ir gerokai didesnis nei sveria pati siunta. Dėl to siuntos įpakavimui siūloma nenaudoti plastikinių vokų.

„Pakavimo medžiagas reikia rinktis ir pagal svorį. Jei dėžė nepritaikyta tam tikro svorio daiktams, rizikuojama, kad transportavimo metu ji nukentės, siunčiamas daiktas gali net iškristi, nors dėžė ir bus tinkamai apklijuota. Taip pat svarbu, kad, pavyzdžiui, indai, kuriuose siunčiami skysčiai, būtų visiškai sandarūs. Aišku, reikia atsižvelgti ir į tai, kokių skysčių bei kitų daiktų negalima siųsti – aerozolių, alkoholinių gėrimų, toksinių medžiagų ir pan. O jei siunčiami dūžtantys daiktai, reikia siuntų tarnybą apie tai tinkamai įspėti, priklijuojant užrašą „Atsargiai, dūžta! T.p. dar yra ženklinimai dūžūs daiktai, „upside down“ ir panašiai. Jei siunta yra brangi, galima ją dar ir apdrausti“, – perspėja G. Bilevičius.

Tiksliai nurodyti du adresus

Tinkamai supakavus siunčiamą prekę, laukia kitas svarbus žingsnis – gavėjo duomenų nurodymas. Mat klaidingai nurodžius adresato informaciją, tai labai padidina tikimybę, kad siunčiamas daiktas „pasiklys“ kelionėje.

„Dažnai matome atvejus, kai ant siuntos parašytas žmogaus vardas ir pavardė, tačiau trūksta kažkurios adreso dalies – pavyzdžiui, namo numerio, miesto ar savivaldybės“, – teigia „DPD Lietuva“ atstovas. Anot jo, Lietuvoje yra nemažai vienodų vietovardžių, todėl nenurodžius savivaldybės pavadinimo gali būti neaišku, į kurį šalies tašką pristatyti siuntą.

„Būtent todėl visuomet rekomenduojame užrašyti pašto kodą – šis penkiaženklis skaičius leidžia tiksliai identifikuoti, kur siuntinys turėtų nukeliauti, ypač jei trūksta kitų duomenų. Jo taip pat reikia ir ant siuntos nurodant savo adresą – jei siunčiamas daiktas dėl kažkokių priežasčių nėra pristatomas gavėjui, jį grąžiname atgal siuntėjui. Tokiu atveju, kai siuntėjo informacija irgi yra netiksli, siuntinys atsiduria pas tarpininką (tai yra, mus), kur yra saugomas 2 mėnesius. Norint išvengti tokios situacijos jau dabar itin rekomenduojame užrašyti tiek gavėjo, tiek siuntėjo telefono numerius“, – pasakoja G. Bilevičius.

Tad adresuojant siuntinį reikėtų nepamiršti nurodyti šių duomenų (eilės tvarka): gavėjo vardas, pavardė, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeriai, pašto kodas, miesto ir savivaldybės pavadinimai. Nuo rudens prie šių duomenų bus privaloma užrašyti ir gavėjo telefono numerį, kas yra ir papildomas privalumas, mat gavėjas gali būti informuotas trumpąja žinute, kada bus pristatoma siunta.

Reikia atsižvelgti į gavėjo dienotvarkę

Planuojant siuntą taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kur pristatymo metu bus jos gavėjas. Tarpininkai įsipareigoja pristatyti siuntą per tam tikrą laikotarpį, o jei adresato per šį laiką ji nepasiekia, tuomet ją tenka grąžinti siuntėjui. Taip gali nutikti ir, pavyzdžiui, dėl to, jei gavėjas yra išvykęs ir siuntinio tiesiog negali priimti.

„Dėl to neretai siuntą gali būti tikslinga adresuoti ne į gavėjo namus, o į darbovietę. Būtent čia daugelis žmonių praleidžia didžiąją darbo dienos dalį. Dažna priežastimi, kodėl siunta yra nepristatyta, tampa tai, kad gavėjo nepavyksta rasti nurodytu adresu“, – pažymi G. Bilevičius. Jis pataria sutarti su gavėju, kokiu adresu ir laiku būtų geriausia pristatyti siuntinį. Juo labiau, kad kai kurios siuntų tarnybos netgi siūlo pristatymą vienos valandos tikslumu. Taip pat, jei pasikeitė siuntos gavėjo situacija ir jis negali tuo metu būti sutartoje vietoje, siuntos pristatymo laiką ir adresą galima keisti.

„Įtempta darbotvarkė lemia tai, kad žmonės vis dažniau nori suplanuoti net ir siuntų gavimo laiką. Tai paskatino ir alternatyvių pristatymo būdų populiarėjimą, pavyzdžiui, atsirado galimybė siuntas gauti į terminalus, kurių tinklas nuolat plečiasi. Prekes iš jų galima pasiimti bet kada – dauguma jų dirba net ir gerokai po darbo laiko, naktį. Rinktis šį pristatymo būdą patraukliau ir dėl mažesnės jo kainos“, – privalumus vardina „DPD Lietuva“ atstovas.

Apie „DPD Lietuva“:

UAB „DPD Lietuva“ yra tarptautinės siuntų pristatymo grupės „DPDgroup“ dalis. Įmonė yra siuntų pristatymo / kurjerių verslo Lietuvoje lyderė. „DPD Lietuva“ paslaugos – siuntų pristatymas į 220 pasaulio valstybių ir nuolat plečiamas „Pickup“ savitarnos terminalų tinklas. „DPD Lietuva“ tinkle šiuo metu dirba per 600 darbuotojų. 

Apie „DPDgroup“:

„DPDgroup“ yra antras didžiausias tarptautinis siuntų pristatymo tinklas Europoje. Grupėje dirba daugiau kaip 68 000 siuntų pristatymo ekspertų, yra įrengta daugiau kaip 32 000 „Pickup“ siuntų taškų. Kasdien „DPDgroup“ į 230 šalių pristato 4,8 milijonus siuntų. Per 2017 metus buvo pristatyta per 1,2 mlrd. siuntų visame pasaulyje. „DPDgroup“ turi tris prekės ženklus visoje Europoje: DPD, „Chronopost“ ir SEUR.

„DPDgroup“ priklauso „GeoPost“, kurios pajamos 2017 metais siekė 6,8 mlrd. Eur. „GeoPost“ yra kontroliuojančioji kompanija, kurią valdo „Le Groupe La Poste“.

Pranešimą paskelbė: Rita Rauluševičiūtė, UAB „Gravitas Partners“

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)