Finansai

Paramos skyrimo formalumai: į ką būtina atkreipti dėmesį paramos davėjams ir jos gavėjams

Kasmet Lietuvoje juridiniai asmenys paramai ir labdarai suaukoja keliasdešimt milijonų eurų, ypatingai ši veikla suaktyvėja prieš didžiąsias žiemos šventes. Ekspertai atkreipia dėmesį į klaidas, kurios pasitaiko skiriant paramą ir tampa kliūtimi įgyvendinti kilnius norus.

Pasak advokatų kontoros „Magnusson“ mokesčių grupės vadovės Indros Burneikaitės, įmonės pastaruoju metu prieš skirdamos paramą įsigilina į visus reikalavimus, tad klaidų bei pažeidimų mažėja, nors vis dar pasitaiko.

„Dažniausiai nesklandumai kyla dėl to, kad parama suteikiama paramos gavėjo statuso neturinčiam asmeniui, parama panaudojama ne pagal paskirtį, neteisingai deklaruojama, paramos davėjas neturi visų reikalingų dokumentų. Pasitaiko, kai paramos forma yra negalima, pavyzdžiui, dovanų kuponai nepriskiriami paramai. Be to, kartais parama pasitelkiama kaip priedanga mokesčių slėpimo schemoms. Apskritai įmonės, tiek teikiančios, tiek ir gaunančios paramą, yra atidžiau stebimos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), tad verta prisiminti, jog paramos skyrimo procese svarbūs ne tik geri norai, bet ir tinkamai sutvarkyti formalumai“, – sako I. Burneikaitė.

Parama darbuotojui, ataskaitos darbdaviui

Paramos gavėjams – juridiniams asmenims parama gali būti teikiama piniginėmis lėšomis, kitu turtu, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes, ir suteiktomis paslaugomis. Paramos gavėjais taip pat gali būti ir fiziniai asmenys.

Teisininkė sako, kad reaguojant į pandemijos iššūkius, nuo 2020 m. pabaigos paramą leidžiama teikti fiziniams asmenims, atliekantiems juridinių asmenų, Civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka vykdančių ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo darbus, pavestas arba su jais suderintas funkcijas, kai fiziniai asmenys yra šių juridinių asmenų darbuotojai arba savanoriai.

„Parama tokiu atveju gali būti teikiama tiek lėšomis, pervedant jas į juridinių asmenų specialiai tam tikslui atidarytas sąskaitas, tiek maisto produktais, darbo priemonėmis, drabužiais, apsaugos priemonėmis ir kitomis prekėmis, perduodant jas minėtų juridinių asmenų nustatytose vietose ir nustatytu laiku, tiek įvairiomis paslaugomis, jų teikimo laiką ir vietą suderinus su juridiniais asmenimis. Paramos teikėjai turi teisę nurodyti, kokias konkrečias funkcijas atliekančius fizinius asmenis nori paremti: gydytojus, slaugytojus, savanorius, gelbėtojus ir pan.“, – vardija pašnekovė.

Jos teigimu, tokiems fiziniams asmenims teisės aktai leidžia netvarkyti gaunamos paramos apskaitos, taip pat šie asmenys neprivalo atsiskaityti mokesčių administratoriui, kokiems tikslams jie panaudojo paramą. Už juos reikiamas ataskaitas teikia minėti juridiniai asmenys, kurie ir paskirsto gautą paramą darbuotojams ar savanoriams. I. Burneikaitė neatmeta galimybės, kad šioje srityje ateityje yra tikėtini mokestiniai ginčai ir didesnis VMI dėmesys, todėl įmonėms reikėtų būti atidžioms.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. didžiausia visos įmonių skirtos paramos dalis (67,8 proc.) buvo suteikta piniginėmis lėšomis. Palyginti su 2019 m., labai išaugo materialinėmis vertybėmis (maisto produktais, medicininėmis prekėmis, medikamentais) suteikta parama – ji pernai buvo 40,7 proc. didesnė.

Svarbu nustatyti paramos vertę

Įmonėms, skiriančioms paramą ne vieną kartą ir skirtingomis formomis, mokesčių grupės vadovė pataria pildyti suteiktos paramos apskaitos žiniaraštį, leidžiantį efektyviai kontroliuoti visas suteiktos paramos sumas ir jos formas.

„LR pelno mokesčio įstatymas numato, kad paramą teikiančios įmonės gali iš savo pajamų du kartus atskaityti Labdaros ir paramos įstatyme nustatyta tvarka paramai skirtas išmokas, bet ne daugiau kaip 40 proc. mokesčio mokėtojo pajamų, gautų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus, ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų mokestinius nuostolius. Taigi paramai skirtomis sumomis negali būti didinami įmonės veiklos nuostoliai. Taip pat šios lengvatos taikymui svarbu įsivertinti ne tik bendrą skirtos paramos sumą, bet ir kiekvienam paramos gavėjui atskirai skirtą paramos sumą, kadangi LR pelno mokesčio įstatymas neleidžia iš pajamų atskaityti išmokos grynais pinigais, viršijančios 250 MGL (bazinės socialinės išmokos) vienam paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį“, – sako ji.

Pasak I. Burneikaitės, norint pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis įmonėms svarbu tiksliai nustatyti suteiktos paramos vertę. Jei parama skiriama piniginėmis lėšomis, jos vertė nustatoma pagal faktišką mokėjimą patvirtinančiame finansiniame dokumente nurodytą sumą.

Ilgalaikiu materialiu turtu skirtos paramos vertė nustatoma pagal jo likutinę vertę – įsigijimo kainos ir leidžiamiems atskaitymams priskirto nusidėvėjimo skirtumą, panaudos teise perduodamo naudoti ilgalaikio materialaus turto – pagal per paramos gavėjo naudojimo laikotarpį apskaičiuotą to turto nusidėvėjimo sumą, kuri būtų priskiriama leidžiamiems atskaitymams, jei tas turtas būtų naudojamas paramą teikiančio vieneto pajamoms uždirbti. Be to, tokiu atveju suteiktos paramos vertei gali būti priskiriamos paramos davėjo apmokamos paramos gavėjo patirtos to turto eksploatavimo išlaidos. Kitų materialinių vertybių vertė nustatoma pagal jų perdavimo dokumentuose paramos davėjo nurodytą šio turto įsigijimo ar pagaminimo savikainą.

„Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių paslaugų savikainai. Ji nustatoma pagal darbų atlikimą ar paslaugų suteikimą patvirtinančiuose, juridinę galią turinčiuose dokumentuose nurodytą jų vertę. Pavyzdžiui, uždaroji akcinė bendrovė nemokamai nuvežė į ekskursiją grupę globos namų auklėtinių. Šių paslaugų savikainai galėtų būti priskirtos susijusios išlaidos kurui, vairuotojo darbo užmokesčiui ir kita“, – sako teisininkė.

Viena iš dovanojimo formų

Paramos įforminimas, pasak ekspertės, nėra sudėtingas procesas. Paramos davėjas ir gavėjas turi pasirašyti sutartį arba paramos teikimo faktą įforminti kitais laisvos formos dokumentais, turinčiais privalomus Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus rekvizitus: apskaitos dokumento pavadinimą, subjekto, surašiusio dokumentą, pavadinimą ir kodą, datą, operacijos turinį ir rezultatus pinigine išraiška. Sutartyje arba laisvos formos dokumentuose turi būti nurodyta ir tarp šalių sutarta paramos dalyko vertė pinigine išraiška.

„Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad parama taip pat yra viena iš dovanojimo formų. Todėl rengiant paramos sutartis svarbu vadovautis Civilinio kodekso reikalavimais, apibrėžiančiais dovanojimo sutarčių taikymą. Kai dovanojama didesnė kaip 1,5 tūkst. eurų suma, arba kai parama yra didesnė nei ši suma, sutartis turi būti rašytinės formos. Teikiant paramą, kurios suma didesnė kaip 14,5 tūkst. eurų, sutartis turi būti tvirtinama notariškai“, – atkreipia dėmesį I. Burneikaitė.

Paramos sutartis būtina ir tuo atveju, jeigu paramos davėjas nustato paramos gavėjui tam tikrus papildomus įsipareigojimus, pavyzdžiui, kad paramos gavėjas turi viešinti informaciją apie paramos teikėją. Pasak teisininkės, šiuo atveju svarbu atminti, kad išlaidų, kurias patiria paramos gavėjas, viešindamas informaciją apie paramos teikėją, suma neturi viršyti 10 proc. šio paramos teikėjo suteiktos paramos vertės, kadangi šį dydį viršijančios išlaidos laikomos parama, panaudota ne pagal paskirtį. Todėl yra svarbu tinkamai pasiruošti ir saugoti dokumentinius įrodymus, iš kurių būtų galima patikimai įvertinti paramos gavėjo patirtas tokio tipo išlaidas.

Paramos gavėjas taip pat gali būti įpareigotas panaudoti paramos dalyką paramos teikėjo nurodyta tvarka. Paramos teikėjui rekomenduojama įpareigoti paramos gavėją teikti ataskaitas apie gautos paramos panaudojimą, nes tokios ataskaitos taip pat yra vienas iš dokumentinių įrodymų, kad paramos teikėjas domėjosi ir iš tiesų įsitikino, jog parama buvo panaudota pagal paskirtį.

I. Burneikaitė primena, kad paramos gavėjai (juridiniai asmenys) paramą gali naudoti tik visuomenei naudingiems tikslams: žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformaliojo ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse.

Indra Burneikaitė vadovauja verslo advokatų kontoros „Magnusson Lietuva“ mokesčių teisės praktikos grupei ir dalyvauja visuose kontoros projektuose, kuriuose reikalingas profesionalus mokesčių tesės vertinimas. Indra Lietuvos ir užsienio klientams teikia visapusiškas mokesčių konsultacijas tiek kasdieniais, tiek sudėtingais mokestiniais klausimais, įskaitant sandorių tarp asocijuotų šalių kainodaros dokumentacijos rengimą, mokestinių lengvatų taikymą, mokestinių registracijų atlikimą ir deklaracijų teikimą, konsultacijas dėl nuolatinės buveinės, neutralių mokesčių atžvilgiu reorganizavimų, mokestinių rizikų eliminavimo ir prevencijos, taip pat atstovauja klientams mokestiniuose ginčuose.

Kviečiame dėl bet kokių su mokesčių teise susijusių klausimų, įžvalgų drąsiai kreiptis į Indrą šiais kontaktais:

Indra Burneikaitė

Tel. +370 624 79407

indra.burneikaite@magnussonlaw.com

Pranešimą paskelbė: Paulina Česonytė, UAB „Idea Prima“
Paramos skyrimo formalumai: į ką būtina atkreipti dėmesį paramos davėjams ir jos gavėjams

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)