Kovo pabaigoje projektas „Dizaino sparnai“ organizavo diskusiją „Kaip dizainas gali sukurti socialinį poveikį? Galimybės verslui ir visuomenei“. Diskusijoje dalyvavo Viktorija Bražiūnaitė (Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) vadovė), doc. Deividas Juozulynas (Agentūros „The Critical“ klientų patirties strategas, paslaugų dizaino ir dizainu grįsto mąstymo ekspertas), Deimantė Zutelienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėja. Diskusiją moderavo Audronė Drungilaitė, Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro direktorė.
Diskusijos pradžioje A. Drungilaitė paminėjo, kad dizainas, verslas ir jauni žmonės gali sukurti sinergiją, kurios kartais net nesitikime. Projektas „Dizaino sparnai“ įgauna pagreitį, bet norėtųsi lipti vienu laipteliu aukščiau ir sukurti daugiau. Dizaino įtakos socialiniam poveikiui tema nėra labai populiari, o dizainas vis dar traktuojamas kaip dekoro įrankis. Tačiau socialinio dizaino iniciatyvos yra pajėgios spręsti tokias problemas kaip regėjimo, klausos, judumo, finansinės nelygybės ir nemažai kitų.
LISVA vadovė Viktorija Bražiūnaitė diskusiją pasiūlė pradėti apibrėžiant terminus ir akcentavo, jog socialinis verslas – tai verslas, kurio pagrindinis tikslas yra kurti pozityvius pokyčius visuomenėje ir mus supančioje aplinkoje, o didžiąją dalį gauto pelno socialinio verslo įmonės reinvestuoja į savo misiją. „Tai verslas, kuris teikia pirmenybę planetai, žmonėms, mus supančiai aplinkai“, – apibendrino V. Bražiūnaitė.
- Juozulynas pabrėžė, jog į dizainą visada verta žiūrėti kompleksiškai, o tai itin aktualu socialiniam verslui. Socialiniame versle ypač svarbi yra žinutė, misija bei vizija ir tai yra pagrindinis orientyras, o ne pelnas. Be to, socialiniame versle, pasitelkus dizainą, taip pat galima projektuoti procesą ir kurti santykį su vartotoju. „Taigi, vienas iš dizaino tikslų – sukurti malonią patirtį, kad toji, į socialinį verslą orientuota, paslauga būtų patraukli“, – sakė pašnekovas.
- Zutelienė pateikė statistinius duomenis, pagrindžiančius tai, jog dizainas yra atviresnė jaunimo įsidarbinimui sritis: 18,3 proc. Lietuvos jaunimo dirba kultūros ir kūrybinėse industrijose, kai kituose sektoriuose – 14 proc. „Matome kūrybinės ekonomikos augimą, jos potencialą ir tai, kad ji suteikia lankstesnes darbo sąlygas, galimybę labiau derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus“, – pabrėžė kultūros ministro patarėja. „Deja, kaip valstybė ir visuomenė vis dar esame kopėčių apačioje, žinant, kokį poveikį iš tiesų gali sukurti dizainas“, – kalbėjo pašnekovė. Pasak jos, dizainas gali daryti poveikį miestų regeneracijai, statybų sprendimams, transporto kamščiams, taip pat poveikį didžiosioms socialinėms problemoms. „Toks yra galimas dizaino poveikis, kurio ambasadoriais turime būti“, – pabrėžė D. Zutelienė.
O kokia yra socialinių verslų kasdienybė, ar jie naudojasi dizainu, o gal dizaino sprendimai yra prabanga? Atsakydama į šį klausimą V. Bražiūnaitė pripažino, kad socialinio verslo bendrovėse vizualinei komunikacijai, procesų dizainui neretai pritrūksta laiko ir resursų, o tai tikrai silpnina tiek socialinio verslo žinutę, tiek jo istoriją. Kuriant poveikį, labai svarbu yra tinkamas apipavidalinimas, deja socialiniuose versluose neretai tai tikrai yra silpnoji grandis. Tačiau akivaizdu, kad dizainas kartu su motyvuotomis socialinio verslo įmonėmis gali sukurti reikšmingą pokytį, neabejojo diskusijos dalyvė. Pratęsdamas šią mintį, D. Juozulynas pažymėjo, kad dizainerio įtraukimas gerokai optimizuoja įmonės veiklą. „Dizainas pirmiausia yra nukreiptas į empatiją, vartotojo pažinimą. Kai kurios įmonės net neidentifikuoja, kokia stipri kompetencija yra pamatyti savo paslaugas vartotojo akimis. Stebint socialinius verslus, neretai susidaro vaizdas, kad juose procesai nėra suvaldyti, o yra tiesiog lūkesčiai, kad taip turi įvykti“, – kalbėjo paslaugų dizaino ekspertas.
Pasak V. Bražiūnaitės, socialiniai verslai, nepaisant jų misijos, konkuruoja rinkoje su tradiciniais verslais ir turi pirmiausia išmokti parduoti savo paslaugas ar prekes. Todėl aiškus dizainas ir žinutė čia yra labai svarbūs.
Moderatorei pasidomėjus, kodėl mūsų šalyje vis dar stinga socialinio verslo iniciatyvų, pašnekovai įvardino keletą priežasčių. Pasak D. Juozulyno, užsiimant socialiniu verslu reikalinga labai stipri motyvacija, nes įeinama į rinką ir reikia, kad verslas būtų tvarus ir pats save išlaikytų. Todėl pirmyn turi vesti stipri motyvacija, nes iššūkių tikrai netrūksta. Kita priežastis, anot pašnekovo, edukacijos stoka. Visuomenei ir įmonėms vis dar trūksta informacijos apie socialinį verslą. Dar viena priežastis, pasak V. Bražiūnaitės, yra tai, kad Lietuvoje teisiškai nėra apibrėžta, kas yra socialinis verslas, todėl sąvokos interpretacijų netrūksta.
Vilčių, kad kuriant socialinį poveikį bus išnaudotas dizaino potencialas, teikia jaunoji karta. D. Juozulynas įvardino besikeičiančias tendencijas, jog pradedantieji dizaineriai nori kurti kažką prasmingo ir daryti poveikį. Pavyzdžiui, daug dėmesio pastaruoju metu studentai, atlikdami projektus, skiria psichologinei sveikatai ir sprendžia, kaip dizainas galėtų padėti tokias problemas patiriantiems žmonėms. Viena iš dizaino krypčių yra problema grįstas kelias ir kaip ją išspręsti dizaino pagalba. Žinoma, jei problema yra kompleksinė reikės ir kompleksinės komandos, nepakaks vien dizainerio.
„Prasmės kūrimas ne visada susiveda į pinigus, o visuomenės branda neatsiranda staiga. Tačiau augant verslams, didėja ir supratimas apie socialinį verslą, supančią bendruomenę ir apie tai, jog laimingi esame tiek, kiek laimingi yra šalia esantys žmonės“, – diskusijos pabaigoje pabrėžė D. Zutelienė.
Pranešimą paskelbė: Karolina Kažukauskaitė, Lietuvos kultūros taryba
