Sėjomaina – vienas esminių sėkmingo ūkininkavimo procesų, leidžiančių kiekvienais metais maksimaliai išnaudoti visas dirvožemio naudingąsias savybes. Nukūlus javus, jų vieton dažniausiai sėjami žieminiai rapsai: vertinama, kad tai sudaro apie 70–80 proc. sėjomainos atvejų. Todėl ypač svarbia tampa javų pabirų kontrolė, kurią tinkamai atlikus, galima tikėtis pastebimai didesnio derliaus, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Kad ir kaip kruopščiai su pačiais moderniausiais kombainais nukultume javus, net ir idealiomis sąlygomis tam tikrų derliaus nuostolių išvengti nepavyksta – dirvoje pabyra smulkesni grūdai, kurie, esant palankioms sąlygoms, sudygsta. Jeigu šiame lauke planuojame sėti žieminius rapsus, sudygę javai pradeda konkuruoti su rapsais dėl maistinių medžiagų, stelbia bedygstančius rapsus – pastarieji gali išretėti ar net visai išnykti. Todėl būtina imtis pabirų kontrolės, jei nenorima rizikuoti kitų metų derliumi“, – teigia „Linas Agro“ pesticidų produkto ekspertas Petras Kiseliovas.
Būtina imtis maksimalios kontrolės
Kaip paaiškina P. Kiseliovas, neatliekant javų pabirų kontrolės, itin rizikuojama dėl kito sezono rapsų derliaus. Anot jo, dėl sudygusių javų pabirų žieminių rapsų laukas gali būti tuščias, o silpnai išsivystęs pasėlis gali ir neperžiemoti.
„Jei prieš tai dirvoje augo žieminiai kviečiai arba miežiai, iš pabirų sudygę augalai kitą pavasarį toliau sėkmingai augs kartu su rapsais, užterš pastaruosius grūdus – turėsime prastesnę kokybę. Javų pabiros yra tarsi piktžolės, ir jei jos nebus kontroliuojamos, galima netekti net ir pusės būsimo derliaus“, – teigia ekspertas.
Siekiant užtikrinti kuo geresnę javų pabirų kontrolę, ūkininkai pasitelkia graminicidus – specialios paskirties herbicidus. Remiantis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje šios rūšies produktų yra registruota apie kelias dešimtis. Kaip patikslina P. Kiseliovas, yra maždaug penkios–šešios veikliosios medžiagos, kurių pagrindu yra sukurti javų pabirų kontrolei skirti augalų apsaugos produktai.
„Tačiau skirtingi gamintojai sukuria skirtingas formuliacijas, tad bendras tokių produktų skaičius ir siekia kelias dešimtis. Žinoma, jie nėra vienodi: skiriasi jų naudojimo normos, efektyvumas ir pan. Be to, ne visos veikliosios medžiagos yra vienodai švelnios augalui, o ir nevienodai gerai galima jas maišyti su kitais naudojamais augalų apsaugos produktais. Todėl ūkininkams reikėtų įvertinti ne tik tai, kiek kainuoja konkretus graminicidas, bet ir koks jo naudojimo efektyvumas, ar pasėtam augalui nesukels per daug streso“, – sako augalų apsaugos produktų žinovas.
Gali reikėti dviejų išvažiavimų į laukus
Kaip mini P. Kiseliovas, javų pabiros veikia tarsi piktžolės: konkuruoja su pasėliu, pasisavina jam skirtas maistines medžiagas.. Be to, jas kontroliuoti – sunku, ypač dėl tam tikrų dirvožemio ypatybių, kurios lemia pabirų dygimo laiką ir jų augimo spartą.
„Javų pabiras sukontroliuoti vienu purškimu – sudėtinga, nes jos dirvoje yra pasiskirsčiusios skirtingame gylyje ir dažniausiai sudygsta ne vienu metu. Aukščiau dirvožemyje esančios pabiros sudygsta anksčiau, o giliau esančios – vėliau. Javų pabiros netolygiai dygsta ir esant nepalankiam drėgmės režimui. Graminicidai veikia kontaktiniu būdu – per augalo lapus, tad pirmo išvažiavimo į laukus metu jais nupurškus pirmąsias sudygusias pabiras, maždaug po 7–10 dienų reikėtų išvažiuoti į laukus antrą kartą ir nupurkšti naujai sudygusias pabiras“, – paaiškina ekspertas.
Pasak jo, tam pasitarnauti gali kvizalofop-p-etilas – veiklioji medžiaga, sutinkama tiek naujuose, tiek ūkininkų jau pamėgtuose graminiciduose. P. Kiseliovas taip pat išskiria kitą veikliąją medžiagą – fluazifop-p-butilą. Pasak jo, augalų apsaugos produktai, turintys šią veikliąją medžiagą, pasižymi švelniu veikimu. Be to, jie – puikiai suderinami ir su kitais herbicidais.
„Žinoma, švelnesnės priemonės veikia kiek lėčiau, ir ūkininkams reikia laiko įsitikinti jų veiksmingu. Tačiau joms pradėjus veikti, rezultatai – akivaizdūs. Be to, kartu su juo galima naudoti preparatus su metazachloru, tad vienu purškimu galima apsaugoti pasėlius tiek nuo pabirų, tiek ir nuo vienskilčių piktžolių bei kitų sunkiai kontroliuojamų piktžolių: daržinių žliūgių, vienmečių miglių, dirvinių smilguolių ir kt.“, – tvirtina ekspertas.
Po graminicidų naudojimo – papildomas derliaus prieaugis
„Linas Agro“ partnerių kompanijos „Nufarm“ užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute atlikti tyrimai rodo, kad laiku ir tinkamai žieminių rapsų lauke atlikus javų pabirų kontrolę, galima tikėtis pastebimai didesnio derliaus. Tyrimo duomenimis, papildomas derliaus prieaugis, lyginant su vienkartiniu graminicido panaudojimu, gali siekti apie 200–300 kg viename hektare.
„Įvertinus dabartinėmis žieminių rapsų kainomis, papildomi 200 kg iš vieno hektaro gali siekti apie 80–90 eurų papildomų pajamų. Žinoma, reikėtų įvertinti tai, kad buvo atlikti du purškimai graminicidais – toks rezultatas nebūtų pasiektas tik su vienu purškimu. Tačiau, įvertinus visas preliminarias sąnaudas – graminicidus, išvažiavimus į laikus ir kt., gautas rezultatas atperka investicijas“, – tikina „Linas Agro“ pesticidų produkto ekspertas P. Kiseliovas.
Apie AB „Linas Agro“
AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.
Pranešimą paskelbė: Tomas Šiuškus, UAB „Bosanova”
