Finansai

Po gluminančios pauzės užsienio prekybos sandoriai vėl stoja į vėžias

Tarptautinių verslo sandorių rinkoje pastarosios savaitės buvo gluminančios. Vieni verslai, susidūrę su tarptautinėmis sankcijomis, negali atsiskaityti su savo partneriais už jiems suteiktas prekes. Kiti pristabdė planuotas finansines operacijas ir beveik dvi savaites lūkuriavo bandydami suprasti, kaip karo Ukrainoje akivaizdoje toliau planuoti savo veiklos tęstinumą čia, Lietuvoje.

„Ar vertėtų atidėti suplanuotus pirkimus? Kaip koreguoti pardavimų planus: parduoti brangiau, nes rinkoje atsirado tam tikrų žaliavų deficitas ar visgi pigiau, nes dėl valiutų kursų svyravimo pavyko įsigyti dalį žaliavų pigiau nei įprastai? – tokius svarstymus girdėjome iš savo klientų pirmąsias dvi karo savaites. Tokius klausimus kėlė ir tie, kurie tiesiogiai neturi jokių prekybinių saitų su Rusija ar Baltarusija. Šiam suglumimui įtakos turėjo ir svyravimai valiutų rinkoje“ – pasakoja „ArcaPay“, valiutų konvertavimo ir tarptautinių mokėjimų paslaugas verslui teikiančios bendrovės, vadovas Lietuvoje Virginijus Kaušas.

Valiutų rinka susvyravo

„Lenkija – viena svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių. Pernai Lietuvos užsienio prekybos apimtis su Lenkija viršijo 7,27 mlrd. eurų, todėl zloto kursas euro atžvilgiu yra svarbus užsienio prekybą vykdančiam Lietuvos verslui. Ir čia šiemet Lenkijos zlotas pateikė staigmeną“ – pasakoja finansų ekspertas.

Zloto kursas karo išvakarėse buvo 4,54 zlotai už eurą. Prasidėjus karui, nukrito daugiau nei 9% ir kovo 8 d. pasiekė 4,96 zl už eurą. Šiandien jis jau 4,96 zlotai, t.y. tik 3% didesnis nei vasario 23 d., tad tendencija yra vis dar neigiama euro valiutos atžvilgiu. „Paprastai užsienio valiutai pingant, tarptautiniai sandoriai šia valiuta verslui tampa patrauklesni – tai reiškia, kad įsigyti prekes ar paslaugas iš tos šalies galima geresne kaina nei anksčiau“ – aiškina V. Kaušas.

 

Vasario 23 d.

Kovo 8 d.

Kovo 21 d.

Kovo 28 d.

EUR/ PLN

4.5448

4.9646

4.7095

4.7002

EUR/ USD

1.1329

1.0865

1.1043

1.0994

Tuo pačiu laikotarpiu JAV dolerio kursas euro atžvilgiu keitėsi priešinga linkme. JAV Doleris kovo 8 d. buvo 4% brangesnis palyginus su jo kursu karo išvakarėse. Tai reiškia, kad kovo 8 d. Lietuvos verslai užsienyje įsigydami prekes JAV doleriais už jas mokėjo brangiau nei karo išvakarėse. V.Kaušo teigimu, brangiau dėl valiutų kurso moka dar ir šiandien, nors skirtumas ir nebėra toks ženklus.

„Šiandien karo virpesius patyrusi valiutų rinka jau po truputį stoja į savo vėžias. Visgi verslui džiūgauti dėl to nereikėtų – reikia pripažinti, kad ne tik karas, bet ir centrinių bankų planai neleis artimiausiu metu Lietuvos verslui ramiai užmigti“ – sako ekspertas.

Ne tik karas, bet ir centrinių bankų planai verslui artimiausius metus neleis užmigti

Po 2008 m. krizės centriniai bankai dėdami maksimalias pastangas ekonomikos stimuliavimui mažino tarpbankinio skolinimosi palūkanų normas. Nei vienas Didžiojo septyneto (G7) klubo centrinis bankas per daugiau nei dešimt metų nenustatė didesnės nei 2,5% palūkanų normos. Daugumos palūkanos buvo artimos 0% ar netgi neigiamos. Pasak Virginijaus Kaušo, tai padėjo ekonomikai įsivažiuoti. Todėl 2018 m. jau būta kalbų, kad reikėtų mažinti šį ekonomikos stimuliavimą, tačiau tuomet koją pakišo Covid-19. Vėl rinkas apėmė nuogąstavimai, jog ekonomikos augimas sustos, todėl visame pasaulyje buvo sukurti ekonomikos skatinimo paketai. Tai situaciją stabilizavo.

„Šiandien pasaulio ekonomika yra stipri, o palūkanų normos – labai žemos. Deja – infliacija toliau auga. Tą ypač nuo pernai metų spalio jaučiame ir Lietuvoje, kuomet infliacijos šuolį labiausiai lėmė paskui atsigaunančią paklausą nespėjančios vytis sutrikusios tiekimo grandinės, išaugusi energetinių išteklių ir kitų žaliavų kaina, kylančios prekių ir paslaugų kainos. Vienintelis būdas šią infliaciją centriniams bankams suvaldyti – kelti tarpbankinio skolinimosi palūkanų normas“ – aiškina ekspertas.

Pasak jo, šis traukinys jau įsibėgėjo. Pastaruosius mėnesius jau būta Europos centrinio banko, Lenkijos centrinio banko, Anglijos centrinio banko ir kitų centrinių bankų pranešimų apie planus kelti palūkanų normą. Kai kurie tą jau ir padarė.

Auga valiutų palūkanų normų skirtumas: ką tai reiškia sandoriams doleriais? 

„Europos centrinis bankas kol kas lėčiausiai reaguoja į rinkos dinamiką. Kol kas jis tik užsimena, kad metų pabaigoje pradės didinti palūkanų normą. Kai tuo tarpu JAV centrinis bankas jau ją padidino ir pasakė, kad šiemet ją kels dar šešis kartus. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai palūkanų normos skirtumas tarp euro ir dolerio didės. O tai itin svarbu, nes Lietuvos verslai būtent doleriais šiandien sudaro daugiausia tarptautinių sandorių užsienio valiuta“ – pasakoja jis.

Lietuvos užsienio prekybos žemėlapis indukuoja, jog beveik pusė visų sandorių sumos neapsieina be vienokios ar kitokios valiutos konvertavimo. Pagrindinės Lietuvos užsienio prekybos partnerės Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2021 m. buvo Rusija, Vokietija, Lenkija, Latvija, Nyderlandai, Švedija, Estija ir kt.

Istoriniai duomenys rodo, jog Lietuvos verslui, vykdančiam sandorius JAV doleriais, kuomet šio kaina auga, vertėtų apsvarstyti valiutų rizikos valdymo priemones.

Mažesniems verslams valiutų kurso svyravimo rizikas valdyti sudėtinga

„ArcaPay“ vadovas teigia, kad valiutų kursų riziką galima valdyti trimis būdais. „Visų pirma – bandyti perkelti šią riziką kitai pusei – t.y. tiekėjui arba klientui. Tokiu atveju reikalaujame prekių įsigijimui arba jas parduodame ta valiuta, kuri patogi mums, t.y. eurais.

Antras būdas – ieškoti būdų, kaip subalansuoti įplaukas ir išlaidas ta pačia užsienio valiuta. Visgi jis nėra toks paprastas trumpuoju laikotarpiu ir efektyviai pritaikomas tik stambių korporacijų atveju.

Trečias būdas – pasitelkti išvestinius finansinius instrumentus – t.y. išankstinius sandorius ar opcionus. Opcionai gana sudėtingas instrumentas, veikiantis panašiai kaip draudimo polisas, todėl jo ir kaina yra ne maža. Tuo tarpu išankstiniai sandoriai, kurie leidžia užfiksuoti, kokiu valiutos kursu įmonė atsiskaitys su savo tiekėjais ateityje ar parduos prekes yra bene paprasčiausia išeitis.

Na ir, žinoma – ketvirta, galima tiesiog prisiimti valiutų riziką, kitaip sakant – nedaryti nieko. Ypač, jei tarptautinė prekybą sudaro mažą dalį įmonės veikloje.“ – sako jis.  

Bankai mažiesiems gelbėjimosi rato neišmes

„Dėl išankstinių sandorių yra vienas „bet“ – bankams, kurie yra daugumos verslų pagrindiniai finansų partneriai, mažesnieji rinkos žaidėjai, kurių operacijos užsienio valiuta siekia tik dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų per metus – nėra įdomūs. Todėl išankstinio sandorio paslaugos banke mažieji operatyviai negaus ir, be jokios abejonės, jiems proaktyviai tokiais instrumentais valdyti savo verslo rizikas bankas nepasiūlys. Bankas neturi tam patogių įrankių, nėra pakankamai lankstus ir galiausiai jo verslo strategija orientuota į kitus prioritetus. Paradoksas tame, kad dažniausiai mažesnieji ir yra jautresni tokiems valiutų kursų svyravimas, todėl jiems tokia paslauga tikrai aktuali. Kad būtų aiškiau, apie kokios apimties finansų rizikas kalbame, galime pamodeliuoti tipinę vidutinio verslo, veikiančio tarptautinėje rinkoje, situaciją“ – pasakoja V.Kaušas.

Išankstinio sandorio atveju fiksuojamą valiutų kursą konversijai lemia euro palūkanų norma, dolerio palūkanų norma bei dabartinis euro ir JAV dolerio kursas. Dažniausiai ilgiausias laikotarpis, kuriam jį galima užfiksuoti – metai. „Tad jei įmonė planuotų artimiausiais metais įsigyti žaliavų ar įrangos, pvz., už 500 tūkst. eurų juos pirkdama JAV doleriais, pamatytume, jog, užfiksavus valiutos kursą, galiausiai visa ši suma būtų konvertuota palankesniu kursu, o bendras skirtumas, lyginant su „spot“ rinka, viršytų 7000 eurų. Tai gana reikšmingas skirtumas, ypač jeigu įmonė veikia mažesnių maržų rinkoje“ – modeliuoja situaciją jis.

Tik 2,5% užsienio prekybos sandorių pernai vyko iš anksto fiksuotu valiutos kursu

Paradoksalu, tačiau šiandien remiantis Lietuvos banko duomenimis tik maža užsienio prekybos sandorių dalis – t.y. 2,5%, pernai buvo sudaryta išankstinių sandorių būdu (0,9 mlrd. USD, 0,68 mlrd. EUR ir 0,25 mlrd. kita valiuta). Bendra Lietuvos užsienio prekybos apimtis 2021 m. viršijo 70 mlrd. eurų (34,75 mlrd. eurų eksportas ir 37,75 mlrd. Eurų importas). „Kodėl taip yra – dažniausiai dėl elementarios žinių stokos, kaip tokią riziką valdyti“ – aiškina finansų ekspertas.

„Žinant savo planuojamas tarptautinių sandorių apimtis bei toleranciją finansinei rizikai, kiekvienas, stebėdamas valiutų rinką, gali įvertinti, ar jau pasiekta riba, kuomet būtų tikslinga ieškoti sprendimų valiutų rinkos rizikų valdymui. Visgi idealiu atveju, tokie sprendimai dėl šių rizikų valdymo turėtų būti priimti ne čia ir dabar, pastebėjus palankią situaciją valiutų rinkoje, tačiau valdybos lygmenyje, keleriems metams į priekį. Čia pirmiausia turėtų būti klausimas ne tai, kaip ir kiek norime sutaupyti ar išlošti iš valiutų kurso svyravimo, tačiau ar norime apskritai eliminuoti šią riziką. Todėl išankstiniai sandoriai yra vertinamas kaip stabilumo garantas. Tai aiškus žinojimas, kokiomis aplinkybėmis artimiausiais mėnesiais ar metais konkreti įmonė sudarys sandorius su savo verslo partneriais užsienio šalyse. O stabilumas ir yra, matyt tai, ko labiausiai, valdydami verslo rizikas ieškome, kai tiek daug dinamikos finansų rinkose ir vyrauja geopolitiniai sukrėtimai “ – sako Virginijus.

Pranešimą paskelbė: Neringa Petrauskaite, We are marketing, UAB

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)