Finansai

Pokovidinė Europa privalo mažinti priklausomybę nuo išteklių iš trečiųjų šalių

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos Konkurencingumo tarybos posėdyje, kuriame aptariami naujos pramonės strategijos bei ES strateginės priklausomybės nuo trečiųjų šalių klausimai.  

„COVID-19 pandemija parodė, kad krizinėse situacijose, kai sutrukdomos prekių, paslaugų ir žaliavų tiekimo grandinės, valstybės ir piliečiai tampa labai pažeidžiami. Koronaviruso pandemijos pradžioje matėme, kaip kiekviena valstybė kovojo už save dėl medicininių kaukių ir ventiliavimo aparatų, dabar dėl vakcinų. Todėl Europos Sąjunga turi būti vieninga – ne tik apsibrėžti aiškias veikimo taisykles, bet ir mažinti strateginę priklausomybę nuo trečiųjų šalių. Tai pasakytina ne tik apie gamtinius išteklius, bet ir medicinos, farmacijos produktus, skaitmenines paslaugas“, – sako A. Armonaitė.  

Ministrė pabrėžia, kad dalis europiečiams būtinų produktų turėtų būti gaminama Europoje, o ne trečiosiose šalyse – tai sumažintų priklausomybę nuo kitų valstybių, sustiprintų ES vidaus rinką, paskatintų ekonomikos augimą, verslų plėtrą. Šiuo metu vien antibiotikams reikalingų komponentų ES net 70 proc. įsiveža iš Kinijos. Dar didesnis priklausomybės mastas – skaitmeninėje srityje. Šiuo metu didžiausias ES debesijos tiekėjas užima mažiau nei 1 proc. Europos rinkos, o visoje Bendrijos viešojoje debesų rinkoje dominuoja keli stambūs užsienio tiekėjai.  

Pasak ministrės, pandemija dar plačiau atvėrė galimybių duris gyvybės mokslų pramonei. Puikus to pavyzdys – Lietuva. Mūsų šalies gamtos mokslų sektorius sukuria 2 proc. BVP – tai yra net šešis kartus daugiau negu ES vidurkis. Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus eksportas kasmet auga po 22 proc., o šioje srityje dirba beveik 600 įmonių. Pasak ministrės, Lietuva yra pasiruošusi pasiūlyti šio sektoriaus žinias ir patirtį ES narėms.  

COVID-19 pandemija atskleidė, kad ES vidaus rinka pažeidžiama ne tik dėl priklausomybės nuo trečiųjų šalių, bet ir dėl aiškių taisyklių, kaip elgtis krizinėse situacijose, nebuvimo. Todėl Lietuva remia Europos Komisijos iniciatyvą kurti ES bendrosios rinkos skubios pagalbos priemones – tai užtikrins koordinuotą visos Bendrijos veikimą, užkirs kelią tarpusavio konkurencijai, o kartu apsaugos mažesnes ES nares.

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Grinius, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)