Finansai

Populiariausiu finansinio sukčiavimo būdu išlieka telefoniniai skambučiai, rodo apklausa

Finansiniai sukčiai, ilgą laiką viliodavę pinigus daugiausiai telefoniniais skambučiais, kuria nauja schemas – apsimeta investicijų konsultantais ar bankų atstovais, pardavinėja neegzistuojančius produktus, manipuliuoja jausmais. Nepaisant to, populiariausiu pinigų išviliojimo būdu vis dar išlieka telefoniniai skambučiai – su jais susidūrė daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, kurių atsparumą manipuliacijoms tikrino sukčiautojai.

„Spinter tyrimų“ atliktos apklausos, kurią inicijavo Medicinos bankas, duomenimis, su finansinio sukčiavimo atvejais nėra susidūrę kiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) apklausoje dalyvavusių žmonių. Tuo tarpu susidūrusieji nurodo, kad dažniausiai pasitaiko telefoninio sukčiavimo atvejai, kuomet prašoma atsiskaityti už neva patirtą žalą (35 proc.) arba bandoma įtikinti atskleisti bankininkystės ar kitus jautrius duomenis (31 proc.).

„Telefoniniai skambučiai išlieka vienu populiariausių sukčiavimo būdų. Paprastai žmogus sulaukia skambučio, į kurį atsiliepęs išgirsta, kad jo artimajam nutiko nelaimė, pavyzdžiui, eismo įvykis. Tada prašoma atvykti į tam tikrą vietą ir atvežti sukčiui pageidaujamą sumą pinigų arba šią sumą pervesti į jo sąskaitą, kad nereikėtų kviesti policijos ir pildyti eismo įvykio deklaracijos“, – sako Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.

Kitas populiarus finansinio sukčiavimo būdas – prisidengimas įvairiomis investavimo schemomis. Atpažinti tokį lėšų išviliojimo būdą teko beveik kas trečiam apklausos dalyviui (29 proc.), tačiau pastebima, kad su tokiomis schemomis dažniau susiduria vyrai (34 proc.) ir aukštesnio išsilavinimo respondentai (30 proc.).

„Pagrindinis tokio sukčiavimo tikslas yra įtikinti žmogų, kad jis pervestų pinigus į neegzistuojančią investicijų bendrovę. Atpažinti, kad tokia bendrovė neegzistuoja, galima iš pačio jos puslapio ir pateikiamų „savininkų“ vardų – dažniausiai puslapis bus labai primityvus, nekokybiškai sukurtas, o nurodyti kontaktai – išgalvoti“, – teigia pašnekovas.

Jis priduria, kad artėjant šventėms bei kalėdiniams išpardavimams, padaugėja ir bandymų sukčiauti. Dažnai internetiniai sukčiai apsimeta pardavėjais ir siūlo telefonus, kompiuterius ar kitus produktus už žemesnę negu rinkos kainą. Susidomėjusio pirkėjo prašoma kuo greičiau atlikti avansinį apmokėjimą, tačiau prekė jo taip ir nepasiekia.

„Todėl labai svarbu išlikti budriems viso šventinio laikotarpio metu – nespausti neaiškių nuorodų, nepasitikėti skambučiais iš nepažįstamų numerių, saugoti banko ar kitus jautrius duomenis, atsargiai vertinti visokias nemokamas pramogas ar laimėjimus, konkursus, prekes ir paslaugas už nepaaiškinamai žemą kainą“, – pataria specialistas.

Yra ir kitokių būdų

P. Gotautas tikina, kad sukčiai sugalvoja vis naujų schemų ar apgavysčių, todėl atidžiai vertinti reikia ne tik telefoninius skambučius ar nematytas investicijų bendroves. Pavyzdžiui, pastaruoju metu itin populiarėja žinutės su netikromis nuorodomis – paspaudus ant jų, žmogus nukreipiamas į banko puslapį, kuris iš pažiūros atrodo patikimai. Vėliau jo prašoma suvesti jautrius duomenis ir prisijungimus, tačiau visus šiuos duomenis pasisavina sukčiai.

„Atsiminkite, kad bankas niekada nesiunčia žinučių, kuriose būna aktyvios nuorodos, ir niekada nerašo savo klientams per „Whatsapp“ arba „Viber“ programėles. Geriausia, ką galite padaryti, jei nesate tikri – paskambinti arba parašyti bankui ir paklausti apie susiklosčiusią situaciją“, –  sako jis.

Kita lėšų išviliojimo schema – reklaminiai „baneriai“ su nuorodomis į kenkėjiškus puslapius. Naršant internete galima pastebėti tokių reklamų, kurios siūlo nemokamai atsisiųsti filmus ar dainas, atsiimti tik jums skirtą dovaną. Paspaudęs ant tokių reklamų, žmogus nukreipiamas į sukčių sukurtą puslapį, kuriame ne tik siekiama išvilioti asmeninius duomenis, bet ir užkrėsti telefoną ar kompiuterį kenkėjiškomis programomis.

„Siūlyčiau dar atidžiau ir priekabiau vertinti tiek bandymus išsireikalauti neva artimųjų padarytą žalą ar „išsipirkti“, kaip mėgstama daryti išgalvotų eismo įvykių atvejais, tiek neįtikėtinus pasiūlymus užsidirbti ar atsiimti prizus. Sukčiai naudojasi psichologiniais triukais, vilioja sumažinti žalą arba greitai praturtėti. Turėtume patys savęs paklausti, kaip, kokiu būdu jie gavo asmeninius kontaktus, kodėl tiek daug laiko skiria įtikinėjimams, kas bus, jei juos prileisiu prie savo banko sąskaitos arba pats atnešiu grynuosius”, – reziumuoja pašnekovas.

„Spinter tyrimai” reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko nuo šių metų spalio 23  iki lapkričio 3 dienos. Joje dalyvavo 1011 žmonių, kurių amžius sudarė 18-75 metų.

Pranešimą paskelbė: Tadas Vaitelė, UAB „Idea Prima”

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)