Finansai

Prezidentas: rekordinės ES lėšos turi būti nukreiptos reformoms įgyvendinti ir aukštai pridėtinei vertei kurti

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su finansų, aplinkos, žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų, krašto apsaugos, užsienio reikalų, energetikos, vidaus reikalų, švietimo, mokslo ir sporto ministerijų vadovais.

Susitikime aptarti š. m. liepos 17-21 d. vykusių Europos Vadovų Tarybos (EVT) derybų dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo instrumento rezultatai. Ministrai pristatė prioritetinių darbų planus, siekiant sklandaus ir efektyvaus ES skiriamų lėšų investavimo.

Pristatydamas EVT derybų rezultatus, Prezidentas ministrams pažymėjo, kad derybose Europos vadovai parodė išskirtinį solidarumą, vienybę ir tvirtą ryžtą kurti konkurencingą, krizėms atsparią, socialiai orientuotą Europos Sąjungą.   

Šalies vadovas akcentavo, kad išsiderėtas ES finansavimas suteikia Lietuvai neeilinę galimybę investicijomis kurti gerovės valstybę. „Realaus pagrindo valstybės pokyčiams suteikia suderėta daugiamečio ES biudžeto investicijų apimtis, kuri, matuojant investicijų dydį, tenkantį vienam šalies gyventojui, yra didžiausia visoje ES“, – sakė Prezidentas.

Palyginus su praėjusia finansine 2014-2020 m. perspektyva, Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau. Bendra ES lėšų Lietuvai suma siekia 14,5 mlrd. eur palyginamosiomis kainomis (arba daugiau nei 16 mlrd. Eur einamosiomis kainomis). Svarbu tai, kad papildomai prie lėšų iš ES daugiamečio biudžeto ir Europos gaivinimo instrumento Lietuva pagal poreikį turės galimybę pasiskolinti iš Europos gaivinimo instrumento iki 6,8 proc. BNP.

Sutarta sutelkti dėmesį į nacionalinio  ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano parengimą bei suderinamumą su nacionaliniu ateities ekonomikos DNR planu. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad bus išlaikytas produktyvus Vyriausybės veiklos tęstinumas Seimo rinkimų laikotarpiu. „Ypač svarbu, kad ES lėšos būtų nukreiptos reformoms įgyvendinti ir aukštai pridėtinei vertei ekonomikoje kurti. Atsižvelgiant į ES finansavimo kryptis būtina užtikrinti skaidrų ir efektyvų jų investavimą, nežiūrint į priešrinkiminį laikotarpį“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas akcentavo, kad įgyvendinant žalios, inovatyvios ir skaitmenizuotos Lietuvos idėją, būtina išsiderėtas lėšas nukreipti į tvarią vidaus rinkos plėtrą, ypač transporto ir energetikos srityse, pridėtinės vertės kūrimą didinant mokslo ir inovacijų indėlį, kovą su klimato kaita.

Šalies vadovo nuomone, numatant ES lėšų investavimą svarbu atsižvelgti į regioninių skirtumų sumažinimo tikslus. „Investicijų planuose ypač didelį dėmesį būtina skirti regioninei dimensijai, nes regioninės atskirties sumažinimas yra vienas iš pačių svarbiausių tikslų, ir aš asmeniškai įsitrauksiu bei aktyviai veiksiu šioje  srityje“, – teigė Prezidentas.

Kalbėdamas apie vidaus rinkos plėtrą, Prezidentas pabrėžė energetikos ir „Rail Baltica“ projektų svarbą. Šalies vadovo nuomone, būtina pasinaudoti geležinkelio transporto jungčių projektų įgyvendinimui skirta papildoma 1,4 mlrd. eur suma ir išsiderėtu 85 proc. ES  kofinansavimu, siekiant pagreitinti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo eigą.

Šalies vadovas paskatino ministerijų vadovus atsižvelgti į didėjančių ES centralizuotų programų įgyvendinimą ir pasinaudoti jų teikiamų verčių pritaikymu ministerijų kuruojamose srityse. Išreikštas lūkestis, kad aktyvesnė mokslo tiriamoji ir eksperimentinės plėtros veikla ministerijose sukurtų geresnes sąlygas mokslo ir verslo atstovams sėkmingiau dalyvauti ES mokslo ir inovacijų plėtros programose bei leistų geriau panaudoti ES lėšas Lietuvos mokslo ir inovacijų plėtrai. Šioje srityje ES mastu numatytas 15 mlrd. Eur didesnis finansavimas, dabar siekiantis 80 mlrd. eurų.

Prezidento nuomone, išaugusios ES lėšos dėl depopuliacijos veiksnio ir padidinto Sanglaudos kofinansavimo turėtų būti nukreiptos į kokybiškai naujų, pokyčius nulemiančių projektų ir iniciatyvų parengimą bei įgyvendinimą.

Susitikime aptartas tiesioginių išmokų ūkininkams ir kaimo plėtros fondo finansavimo lėšų paskirstymas. EVT nuspręsta dėl galimybės kiekvienai valstybės narei numatyti tiesioginių išmokų ūkininkams ribas. Prezidento nuomone, tokios priemonės reikalingos siekiant socialinio teisingumo žemės ūkio sektoriuje. „Itin svarbus pasiekimas derybose – greitesnė tiesioginių išmokų konvergencija su ES vidurkiu Baltijos šalių žemdirbiams“, – teigė Prezidentas.

Aptartas tvarus ir tikslingas lėšų nukreipimas Lietuvos sienų apsaugai. Prezidentas pažymėjo, kad  Europos vadovų susiderėtas beveik dvigubai didesnis ES sienų apsaugai skirtas biudžetas suteikia galimybę sustiprinti ES išorinių sienų stebėseną Lietuvoje. 

Dėmesio skirta aptarti ir išaugusių lėšų panaudojimą Ignalinos AE uždarymo bei Kaliningrado specializuoto tranzito programoms. Palyginus su praėjusia finansine perspektyva šių programų finansavimas didėja atitinkamai 30 mln. ir 32 mln. eurų, o Ignalinos AE uždarymo programos įgyvendinimui bus skirtas 86 proc. ES kofinansavimas. Tartasi dėl sklandaus projektų įgyvendinimo bei terminų. Kalbėta ir apie Lietuvos pastangomis išlaikyto finansavimo Kariniam mobilumui panaudojimą.

Susitikimo pabaigoje Prezidentas pabrėžė, kad aktyviai seks ES lėšų panaudojimo principus ir skirs dėmesį lėšų panaudojimo kontrolei.

Pranešimą paskelbė: Dovilė Šalkuvienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

(Perskaityta per mėnesį: 8, iš jų šiandien: 1.)