Finansai

Privalomas akcijų išpirkimas: teisingos kainos nustatymas

2022 m. pabaigoje įsigaliojo Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) pakeitimai, kuriais įtvirtintas uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) ir nelistinguojamų akcinių bendrovių akcijų išpirkimo institutas (angl. squeeze-out right). Vienas iš pagrindinių šio instituto taikymo elementų – akcijos išpirkimo kaina. ABĮ įtvirtina, jog išperkamų akcijų kaina turi būti teisinga. Visgi ši vertinamojo pobūdžio kategorija įstatyme nėra detalizuojama, o ir teismų išaiškinimų šiuo klausimu dar nėra. Praktikoje jau kyla neaiškumų ir ginčų dėl išperkamų akcijų kainos atitikties teisingumo reikalavimui (pvz., DFDS Seaways byla).

Siekiant atskleisti, kaip šių iššūkių išvengti, advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerė, advokatė Aušra Maliauskaitė-Embrektė ir teisininkė Goda Dugnaitė, šioje publikacijoje aptaria teisingos kainos nustatymo ypatumus ir susijusius praktinius patarimus.

Bendrovės akcijų išpirkimo instituto esmė

Pagal ABĮ, akcininkas, veikdamas vienas ar kartu su kitais asmenimis, turintis ne mažiau kaip 95 % balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių bendrovės akcijų (daugumos akcininkas), turi teisę reikalauti kitų bendrovės akcininkų parduoti jiems priklausančias bendrovės akcijas, o pastarieji privalo šias akcijas parduoti. Kartu numatyta ir atvirkštinė teisė – mažumos akcininkas turi teisę reikalauti daugumos akcininko išpirkti mažumos akcininko turimas bendrovės akcijas, o šis turi pareigą akcijas išpirkti.

Bendrovės akcininkas, ketinantis pasinaudoti viena iš aptartų teisių, turi pateikti bendrovei pranešimą kartu nurodydamas siūlomą akcijos išpirkimo kainą. Kaip minėta, ši akcijos išpirkimo kaina turi būti teisinga. Nors ABĮ nedetalizuoja „teisingos kainos“ reikšmės, visgi įtvirtina, jog akcijos kainą turi nustatyti nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka.

Kaip turėtų būti nustatoma teisinga akcijos išpirkimo kaina?

Svarbu tai, kad akcijų išpirkimas neturėtų būti tapatinamas su įprastu pirkėjo ir pardavėjo akcijų sandoriu, sudarytu tarpusavyje sutarta kaina. Akcijų išpirkimo institutu akcijos yra privalomai perkamos ir parduodamos, todėl šis institutas apima ne tik ekonominį, bet ir tam tikrą konstitucinės nuosavybės teisės ribojimo elementą. Dėl šios priežasties turto vertinimo standartai, taikomi vertinant įprastinėmis sąlygomis parduodamas akcijas, ne visuomet gali tikti nustatant privalomai perkamų ar parduodamų akcijų kainą.

Pagal teisės aktų reikalavimus, akcijas turi įvertinti nepriklausomas turto vertintojas, kuris dirba turto vertinimo įmonėje ar yra individualios turto vertinimo įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos – turto vertinimo įmonės – tikrasis narys ir šios įmonės vardu vertina turtą arba veikia pagal individualios veiklos pažymą. Turto vertintojas turi atlikti akcijų vertinimą ir parengti ataskaitą laikydamasis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme bei Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytų reikalavimų.

Nurodyti teisės aktai įtvirtina metodus, kurie turėtų būti taikomi vertinant turtą (akcijas): (i) lyginamasis metodas, kuriuo vertinamas turtas palyginamas su analogišku ar panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui; (ii) išlaidų (kaštų) metodas, kuriuo nustatoma atkuriamoji turto vertė; (iii) pajamų metodas, kuriuo nustatoma turto rinkos vertė. Lietuvos bankas savo Teisingos kainos nustatymo gairėse, taikomose Vertybinių popierių įstatyme įtvirtintam privalomo akcijų pardavimo institutui, kuris savo esme panašus į ABĮ reguliuojamą bendrovės akcijų išpirkimą, nurodo, kad pateiktoje ataskaitoje turi būti aiškiai ir išsamiai aprašoma, kodėl ne mažiau kaip dviem požiūriais įvertinta ir tik pagal vieną motyvuotai pasirinktą vertinimo metodą nustatyta akcijų vertė yra teisinga.

Galiausiai tam, kad akcijos išpirkimo kaina būtų laikoma teisinga, svarbu užtikrinti ir šalių interesų pusiausvyrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) bylose dėl privalomo akcijų pardavimo kainos listinguojamų bendrovių atžvilgiu yra nurodęs, kad šis procesas privalo būti proporcingas siekiamam tikslui, taip pat turi būti subalansuoti daugumos ir mažumos akcininkų interesai, o akcijos turi būti superkamos sąžiningai ir už teisingą kainą, taip užtikrinant, kad nė viena šalis iš akcijų perleidimo nepagrįstai nepraturtėtų.

Akcijų išpirkimo kainos ginčijimas teisme

Akcininkai, dėl kurių turimų akcijų teikiamas pranešimas apie išpirkimą, turi teisę nesutikti su nustatyta akcijos išpirkimo kaina ir kreiptis į teismą dėl kainos atitikties teisingumo reikalavimams. Tokiu atveju teismas gali privalomą akcijų išpirkimą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo.

LAT bylose dėl privalomo akcijų pardavimo kainos listinguojamų bendrovių atžvilgiu yra ne kartą nurodęs, kad privalomo akcijų pardavimo metu nustatytos kainos teisingumo patikra teisme gali būti atlikta tik pasitelkus specialiųjų žinių turinčius asmenis – ekspertus. Teismas laikosi pozicijos, kad akcijų kainai apskaičiuoti ir įvertinti reikia atlikti sudėtingus kompleksinius tyrimus ir skaičiavimus, kurių savarankiškai pats teismas tinkamai atlikti negalėtų. Ekspertų išvados būtinumą akcijos išpirkimo kainos nustatymo bylose patvirtina ir pati ABĮ formuluotė, nurodanti, jog teisingos akcijų kainos nustatymo procedūra turėtų vykti taikant CK straipsnius, įtvirtinančius ekspertų paskyrimo, jų darbo apmokėjimo ir ekspertų ataskaitos teikimą bylose dėl priverstinio akcijų pardavimo.

Teismo paskirti ekspertai turi pateikti teismui ir šalims išsamią ataskaitą dėl akcijų kainos nustatymo. Teismas, atsižvelgęs į ekspertų išvadas, turi priimti nutartį dėl kainos nustatymo ir kartu nuspręsti, kaip ginčo šalys apmokės ekspertų darbo išlaidas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl kainos nustatymo, akcijos turi būti perduodamos nuosavybėn ir teismo nustatyta kaina sumokėta per dvi savaites.

Paminėtina, kad panašus reguliavimas taikomas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, kurių pavyzdžiais rėmėsi įstatymų leidėjas, priimdamas ABĮ pakeitimus. Pavyzdžiui, Švedijoje, jeigu daugumos akcininkas ir mažumos akcininkas nesusitaria dėl akcijų kainos, arbitražo teismas nustato teisingą kainą. Danijoje akcijų vertinimą ir kainos fiksavimą taip pat gali nustatyti vietos teismo paskirtas nepriklausomas ekspertas.

Apibendrinimas

Kol nėra detalesnių teismų išaiškinimų šiuo klausimu, manytina, kad teisinga kaina turėtų būti laikoma tokia akcijų kaina, kuri nustatyta detaliai laikantis turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei savo esme nepažeidžianti akcininkų interesų pusiausvyros. Siekiant apsisaugoti nuo galimų akcininkų ginčų, ilgų teisminių procesų ir papildomų išlaidų, rekomenduojama atsakingai pasirinkti patikimus turto vertintojus ir visų pirma bendrovės dokumentuose iš anksto įtvirtinti tikslų teisingos kainos nustatymo mechanizmą.

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerė, advokatė Aušra Maliauskaitė-Embrektė ir teisininkė Goda Dugnaitė

Pranešimą paskelbė: Anželika Voinė, Adminiculum, UAB

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)