Finansai

Produktų ir paslaugų dizainas: didina verslo konkurencingumą, kuria didesnę pridėtinę vertę

Pasak Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktoriaus Aurimo Želvio ne tik startuoliams, bet mažoms ir vidutinėms įmonėms sėkmingai kuriančioms technologines inovacijas to neužtenka konkurencinėje aplinkoje, itin ir svarbios klientų (vartotojų) poreikių naujovės verslo procesuose. Dizaino inovacijos anot jo padeda pritraukti naujų klientų, sukurti jiems didesnę vertę, sumažina fiksuotus kaštus, o kuriant naujus gaminių ir paslaugų prototipus svarbi finansinė perspektyva.

Pasak Jungtinės Karalystės Dizaino tarybos, produktų (gaminių) ir paslaugų dizaino sprendimai prisideda prie įmonių augimo ir gerina verslo eksporto rodiklius, didina apyvartą. Tikėtina, kad 1 Eur investuotas į dizainą atneš bent 20 Eur didesnę finansinę grąžą, 1 EEur UR investicija į dizainą leidžia tikėtis bent 4 Eur didesnio pelno augimo, o 1 Eur investuotas į dizainą leidžia tikėtis daugiau nei 5 Eur didesnių eksporto finansinių įmonių rodiklių.

Lietuvoje dar įprasta, dizainą įsivaizduoti kaip mados ar produktų (gaminių) pakuočių dizainą, kurį pritaikius jie tampa patrauklūs klientams, bet LVPA Lietuvos dizaino asociacijos atstovus pakvietė diskusijai apie platesnį dizaino kaip netechnologinių inovacijų pritaikymą ir naudą verslui popandeminiu laikotarpiu.

Konkurencinėje aplinkoje dizaino potencialas lygintinas su Lean

„Kodėl apie tai kalbame? Ne tik dėl to, kad LVPA laukia paraiškų pagal priemonę „Kūrybiniai čekiai COVID-19“, bet ir todėl, kad esame sukaupę daug patirties iš administracinės perspektyvos, nes dizaino tematikos kvietimų dar iki pandemijos turėjome net keletą. Norime priminti įmonėms, kodėl aktualu ir verta investuoti į dizainą“, – diskusiją pradėjo LVPA vadovas Aurimas Želvys.

„Dizainas kuria pridėtinę vertę – viena yra gaminti bevardžius produktus, kitas – turinčius savo vardą“, – vardijo Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas, dizaineris Algirtas Orantas. Anot jo, dizaino įrankių potencialas vis labiau atrandamas ir yra lygintinas su taupiosios vadybos sistemos (LEAN) diegimo praktikoms verslo įmonėse.

Lietuvos dizaino asociacijos valdybos narys, dizaino strategas Jonas Liugaila priminė, kad daugybėje šalių dizaineriai akcentuoja apie dizaino kuriamą vertę.

„Kiekvienas iš mūsų turime daug sąlyčio taškų su dizaino sprendimais – dizainas kalba apie dirbtinai sukurtą aplinką. Didesni masteliai – architektūra, mažesni – prekės ženklų aplinka, net skaitmeninė erdvė yra dizainerių sukurtas sprendimas“, – vardijo ekspertas.

Tos pačios asociacijos narys ir paslaugų dizaino ekspertas Deividas Juozulynas pridėjo, kad dizainas didina konkurencingumą, nes kuria unikalius objektus ir patirtis.

Sprendimai orientuoti į žmogų

A.Želvys pašnekovų teiravosi, kuriuose sektoriuose, galvojant apie popandeminius inovatyvius sprendimus, padėsiančius užtikrinti sėkmę, dizainas inovuojant tampa populiaresnis.

„Manau, suskubti turi visas paslaugų sektorius, kuris turėjo reaguoti į naujas aplinkybes. Kadangi yra žmogiškieji ištekliai, dizainas pradėjo suktis nukreiptas į žmones. Čia turbūt viena iš dizaino esmių, kuo įmonės gali pasinaudoti veikdamos dizaino principais – turime orientuoti sprendimus į žmogų, jo poreikius. Ko tas vartotojas nori ir kaip patenkinti poreikį ir jį patenkinus gauti finansinę naudą?“, – kalbėjo D.Juozulynas.

Daugeliui suprantamas produktų dizainas – jis matomas arba apčiuopiamas. Vis populiarėjantis paslaugų arba strateginis dizainas yra neapčiuopiamas, turi būti sisteminis, operacinis, taktinis.

„Paslaugų dizainas yra viena iš karštų temų gvildenamų Skandinavijoje, kitose Europos šalyse, pas mus fragmentiškai atsirandantis įmonėse, kurios yra rinkos lyderės, kurioms svarbu vartotojo patirtis ir kaip jos teikia paslaugas. Jei jų visos pajamos generuojamos per paslaugas, tai paslaugų dizainas yra jų ašinė dalis“, – priminė A.Orantas.

Paslaugų dizaino projektai keičia verslo procesus

Paslaugų dizaino ekspertas D.Juozulynas pasidalijo pasaulyje chrestomatiniu laikomu pavyzdžiu apie Suomijos sostinėje Helsinkio Vanta oro uoste įdiegtą paslaugų dizainą. Būtent čia dizaineriai dirbo visoje vartotojo kelionėje nuo bilieto įsigijimo iki išskridimo, ypač didelis dėmesys buvo skiriamas saugumo patikroms ir eilėms prie jos.

„Jie paskaičiavo, kiek užtruks praeiti tą eilę esant tam tikram kiekiui žmonių ir užrašė tai eilės pradžioje. Juk jei skubu, pamačius didelę eilę, pradedu jaudintis. Bet jei man praneša, kad tą eilę praeisiu per minutę, nusiraminu ir patirtis suvaldyta, – pasakojo D.Juozulynas. – Saugumo patikra dar vienas iššūkis. Per tyrimus išsiaiškinta, kad žmonių, kurie keliauja pirmą kartą, vyresnių, su vaikais ar keliaujančių dažnai, greitis skiriasi. Įprastai visi stoja į vieną eilę ir juda kartu, nors greitis skirtingas. Vanta oro uoste įrengtos nišos, kur kiekvienas gali sudėti daiktus savo tempu ir tik tada stoja į eilę. Jie pasiekė labai gerų rezultatų. Tyrimais įrodyta, kad kiekviena minutė stovint saugumo patikroje yra lygu 70 neišleistų centų – kuo žmonės ilgiau stovi eilėje, tuo mažiau išleidžia pinigų,“

Paslaugų dizainas – tai paslaugų kūrimo metodas, subalansuojantis vartotojų ir verslo poreikius, siekiant sukurti sklandžias ir kokybiškas paslaugas ir verslo tvarumą. Vartotojai su dizainu susiduria prieš paslaugą, per ją ir po paslaugos.

Pasak D.Juozulyno dizainas yra vienas iš būdų, kaip neatsilikti, būti greta savo kliento, nes jei pamiršime jų poreikius, pralaimėsime konkurencinėje kovoje.

Diskusiją galima peržiūrėti „Paslaugų dizainas“ . Diskusija su kultūrinių ir kūrybinių industrijų atstovais – YouTube

Pranešimą paskelbė: Goda Leonavičienė, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)