Finansai

Rekomendacijos nuo gaisro Alytuje nukentėjusioms įmonėms

Įmonės, nukentėjusios dėl gaisro padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“, ima skaičiuoti patirtą žalą ir nuostolius. Nuo ko pradėti ir kokių žingsnių joms reikėtų imtis pirmiausia? 

GLIMSTEDT asocijuotasis partneris advokatas Mindaugas Jablonskis pirmiausia pataria kreiptis į savo draudimo kompaniją, draudimo brokerius, bankus, lizingo ar patalpų, įrangos, įrankių nuomos įmones, kurios savo ruožtu gali turėti draudimo polisus, kad nebūtų praleisti informavimo apie įvykį terminai. 

„Pirminiu etapu nebūtina pateikti apskaičiuotų nuostolių dydžio ir nukentėjusių objektų sąrašo, todėl pranešimus būtina išsiųsti pagal visus turimus draudimo polisus, nepriklausomai nuo draudimo rūšies“, – pabrėžia M. Jablonskis. 

Bet kuriuo atveju, įmonės turėtų pačios kiek įmanoma greičiau pradėti skaičiuoti nuostolius, kurie apima 

  • su gaisro gesinimu susijusias sąnaudas, tokias kaip kompensacijas darbuotojams už nedirbtą laiką, darbuotojų laiko sąnaudos šalinant gaisro padarinius, taip pat viršvalandžiai bei visos kitos papildomos tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos, patirtos siekiant paspartinti gaisro gesinimą, sumažinti nuostolį; 
  • tiesioginius turto nuostolius, tokius kaip užterštos vėdinimo, ventiliacijos, gesinimo sistemos, aprūkę pastatai, įranga, baldai, atsargos, prekės, degėsių kvapas patalpose, automobiliuose, teritorijoje, tvarkytinos teritorijos plotas ir pan.; 
  • nuostolius transporto priemonėms, tokius kaip aprūkusių automobilių skaičiai, galimi valymo kaštai (viduje, išorėje, agregatų kaštai, pvz., oro filtrų keitimo poreikis) ir pan.; 
  • galimus nuostolius, susijusius su verslo sutrikimu – kiekvienos prastovos dienos fiksuotus kaštus ir negautą pelną. 

Pasak advokato Mindaugo Jablonskio, pranešimai draudimui yra pirmasis dokumentas, kurio paprastai tikimasi iš apdairių verslininkų, kad po to galima būtų kreiptis į Vyriausybę prašant skubios kompensacijos, valstybės paramos ir socialinės garantijos pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 31-33 straipsnius. 

Gavusios pranešimą, draudimo įmonės atsiųs savo atstovus, kurie preliminariai įvertins nuostolius ir suteiks leidimus pradėti valymo darbus. 

Jeigu įmonė jau pradėjo valyti patalpas, nes tai buvo būtina dėl sveikatos, taršą patartina užfiksuoti nuotraukomis bei vaizdo medžiaga. Dėl kitų veiksmų, kuriuos reikia įmonėms padaryti dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, rekomendacijas yra paskelbusi Valstybinė darbo inspekcija. Valymo įmones ir tolimesnę nuostolių mažinimo eigą paprastai rekomenduoja draudikai.

Draudimo įmonei apžiūrėjus patalpas arba suteikus leidimą pradėti atstatymo darbus ir darbus dėl darbuotojų saugos, įmonė pasiruošia rizikos vertinimui – išvėdina patalpas, nuplauna langus, sienas ir t. t. pagal faktą. Dėl naudotinų priemonių tokiu atveju reikėtų taip pat konsultuotis su specialistais. 

Tačiau svarbiausia yra profesinės rizikos vertinimas, kuris atliekamas pagal patvirtintą tvarką. Jį atlieka kompetentingi specialistai, turintys atitinkamų žinių ir priemonių. Po patikrinimo bus matyti, kokia yra rizika – priimtina, toleruotina ar nepriimtina. 

Jeigu rizika nepriimtina ir įmonė dirbti negali, reikia šalinti riziką pagal specialistų rekomendacijas. Įdiegus priemones, vertinimą reikia atlikti pakartotinai. Jeigu rizika toleruotina, įmonė dirbti gali, tačiau yra nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų, todėl darbdavys dar turi imtis priemonių, kad rizika taptų priimtina. Kitaip tariant, įvertinus, kad rizika toleruotina, dar sudaromas rizikos šalinimo ar mažinimo planas, kuris turėtų būti įvykdomas ir iš naujo stebima, ar rizika pasikeitė. Kai rizika priimtina, įmonė gali dirbti paprastai be ribojimų.

Pranešimą paskelbė: Daiva Selickaitė, GLIMSTEDT

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)