Šiandien Seimas patvirtino Finansų ministerijos parengtus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pakeitimus, kuriais atnaujinamos Lietuvos fiskalinės valdysenos taisyklės, kartu jas suderinant su Europos Sąjungos 2024 metais reformuota fiskalinės valdysenos sistema.
„Džiaugiuosi, kad po daugiau nei dvejus metus trukusio darbo, Lietuvos fiskalinės valdysenos sistema yra atnaujinta, joje numatant ne tik skaitines fiskalinės drausmės taisykles, kurios dera su visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taikomomis taisyklėmis, bet ir procedūrines taisykles. Pastarosios aiškiai nustato Seimo, Vyriausybės institucijų, savivaldybių ir nepriklausomos fiskalinės institucijos vaidmenis fiskalinėje valdysenoje. Skaidrus viešųjų finansų valdymas didina visuomenės, tarptautinių institucijų ir investuotojų pasitikėjimą Lietuva, kaip valstybe, siekiančia ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo“, – sako finansų ministras K. Vaitiekūnas.
Paprastinama fiskalinė drausmė
Ministro teigimu, fiskalinės valdysenos sistema, kurios dalimi yra ir vidutinio laikotarpio biudžeto planavimas, susiejama su viena aiškia fiskalinės drausmės taisykle – valdžios sektoriaus išlaidų valdymu. Išlaidų augimas – rodiklis, kuris tiesiogiai gali būti veikiamas fiskalinės politikos sprendimais, o jo limito laikymosi stebėjimas grindžiamas statistiniais duomenimis. Šis rodiklis taps pagrindu vertinant biudžeto tvarumą tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu. Tai leis atsisakyti dabar galiojančios sudėtingos daugiapakopės fiskalinės drausmės taisyklių sistemos ir užtikrins, kad biudžeto planavimas būtų aiškesnis, skaidresnis ir lengviau prognozuojamas.
Skatinamos investicijos
Iki šiol galiojusiose fiskalinės drausmės taisyklėse nebuvo numatyta sąlygų, išskirtinai skirtų investicijoms. „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvai itin svarbu stiprinti ekonomikos potencialą tvariai investuojant, pakeitimais sudaromos galimybės ateityje didinti investicijas ir skatinti ekonomikos augimą, nepažeidžiant ES taikomų fiskalinės drausmės taisyklių“, – pažymi K. Vaitiekūnas.
Be to, fiskalinės drausmės taisyklėse numatoma galimybė laikinai viršyti išlaidų augimo ribas, kai šalies finansų būklė susiduria su visuotinai pripažįstamais iššūkiais, tokiais, kaip šiuo metu esantis poreikis didinti investicijas į šalies gynybą.
Didesnis skaidrumas ir atsakomybė
Pakeitimais įvedamas automatinis nukrypimo nuo taisyklių laikymosi kompensavimo mechanizmas – viršijus nustatytas išlaidų augimo ribas, kitais biudžetais būtų privaloma atsverti nukrypimą. Taip pat įtvirtinamas „atsižvelgimo arba paaiškinimo“ principas. Šio principo taikymas reiškia naujas procedūrines fiskalinės drausmės taisykles.
„Nepriklausomos fiskalinės institucijos vaidmuo išauga – ji vertins, ar suplanuoti, tvirtinami ir vykdomi biudžetai atitinka nacionalines ir ES fiskalinės drausmės taisykles ir viešai skelbs vertinimo išvadas“, – pažymi K. Vaitiekūnas.
Nauja tai, kad Vyriausybė ir savivaldybės, gavusios nepriklausomos fiskalinės institucijos išvadas, turės arba į jas atsižvelgti, arba viešai paaiškinti, kodėl į jas neatsižvelgia. Ši nauja procedūrinė taisyklė reikšmingai prisidės prie fiskalinės politikos sprendimų skaidrumo didinimo.
Galimybės savivaldybėms savo biudžetus planuoti lanksčiau
Anot ministro, įstatymų pakeitimai palankūs savivaldybėms. „Palyginti su dabar galiojančiomis taisyklėmis, dvigubai (nuo 10 iki 20 proc. savivaldybės pajamų) didinamas savivaldybių galimų suteikti garantijų limitas. Taip pat didinama pajamų bazė, nuo kurios skaičiuojami garantijų, skolos, balanso rodikliai ir atitinkamų limitų panaudojimas – ją sudaro visos savivaldos pajamos, įskaitant dotacijas bei anksčiau nepanaudotas pajamas“, – pabrėžia K. Vaitiekūnas.
Vertinant atitiktį savivaldybės biudžeto fiskalinės drausmės taisyklei, iš patvirtintų asignavimų gali būti atimamos ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšų sumos, taip pat asignavimai skirti projektams, finansuojamiems iš Lietuvos nacionalinio plėtros banko pasiskolintomis lėšomis.
Pranešimą paskelbė: Gerda Pajedaitė, LR Finansų ministerija
