Finansai

Seimas pradeda svarstyti 2023 m. valstybės biudžeto projektą

2022 m. spalio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 Šiandien Seimui pristatytas 2023 m. valstybės biudžeto projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai.

„Žiūrime į šį biudžeto projektą kaip į tam tikrą skydą apsaugoti visuomenei. (…) Atsižvelgiant į tai, kad auga ne tik energetikos, bet ir kitos kainos, yra didelis dėmesys skiriamas žmonių pajamų didinimui – per 1,5 mlrd. eurų keliauja žmonių pajamoms didinti. Tai yra ir darbo užmokesčio sprendimai, ir socialinių išmokų indeksavimas, taip pat pensijų indeksavimas apie 12 proc. tam, kad būtų galima išsaugoti žmonių perkamąją galią“, − pristatydama projektą Seimo posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

2023 m. valstybės biudžeto pajamos augs 510 mln. eurų (3,4 proc.) ir sieks daugiau nei 15,6 mlrd. eurų. Projekte išlaidos auga 1,1 mlrd. eurų (6,1 proc.) ir jos sieks per 18,6 mlrd. eurų išlaidų.

„Sodros“ biudžeto pajamos siekia 6,6 mlrd. eurų, išlaidos – 6,4 mlrd. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas yra subalansuotas – apie 3 mlrd. eurų. Savivaldybių bendros pajamos pirmą kartą viršija 5 mlrd. eurų; numatoma, kad išlaidos vis dar gali būti šiek tiek didesnės nei pajamos, nes vis dar yra prognozuojamas ekonomikos atotrūkis nuo potencialo ir dėl to savivaldybės turi teisę šiek tiek skolintis“, − kalbėjo finansų ministrė. Palyginti su 2022 m. savivaldybių pajamos auga 594,5 mln. eurų.

Valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitais metais sudarys -4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus skola – 43 proc. BVP.

Gyventojų pajamų didinimas

2023 m. biudžeto projekte nuosekliai skiriamas dėmesys žmonių pajamoms didinti, numatant daugiau nei 1,5 mlrd. eurų. Iš šios sumos 359 mln. eurų bus skirti dirbančiųjų pajamoms didinti 15 proc. pakeliant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) iki 840 eurų, didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 15,7 proc. iki 625 eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 83,55 eurų pajamų augimą mažiausias pajamas gaunantiems. Pasak finansų ministrės G. Skaistės, tokiu būdu yra mažinamas darbo pajamų apmokestinimas ir žmonėms, kurie gauna mažesnius atlyginimus, tiesiog liks daugiau pajamų į rankas.

Kartu numatyti 360 mln. eurų mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

Valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti beveik 238 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išmokas vaikams, paramą neįgaliesiems, socialines pašalpas, būsto šildymo išlaidų kompensacijas, šalpos pensijas, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijas vidutiniškai padidinti 7 proc.

Senatvės pensijoms didinti beveik 13 proc. numatoma 591 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 65 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didės nuo 510 iki 575 eurų) bei 60 eurų didėjančią vidutinę socialinio draudimo pensiją (pensija didės nuo 482 iki 542 eurų).

Energijos kainų augimo poveikio švelninimas

Seimui pristatytame ateinančių metų valstybės biudžete energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemonėms žmonėms ir verslui numatyta skirta 1,93 mlrd. eurų.

Valstybė žmonėms kompensuos elektros ir dujų kainos augimo dalį, tam numatydama 812 mln. eurų bei dar beveik 56 mln. eurų skirs šį šildymo sezoną numatytai Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.

2,5 mlrd. eurų pagalbos paketu verslui siūlomos kompleksinės priemonės padėsiančios Lietuvos įmonėms susidoroti su energijos kainų kuriamu spaudimu: elektros kainų augimo dalies kompensavimas, subsidijos energijai imlioms įmonėms, mokesčių atidėjimo galimybė, įvairios paskolos ir kita.

„Kalbant apie energetiką išties bandėme sprendimus sudėlioti į dvi grupes. Vieni sprendimai yra trumpalaikiai, sprendžiantys situaciją čia ir dabar. Kiti − ilgalaikiai sprendimai, kurie prisidėtų prie to, kad problema būtų išspręsta iš esmės ir energetikos kaštai mažėtų tiek žmonėms, tiek verslui ilguoju laikotarpiu“, − posėdyje sakė G. Skaistė.

Saugumo stiprinimas

Nuosekliai įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti ir parlamentinių partijų susitarimą, pateiktame valstybės biudžeto projekte įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus. Šiems tikslams numatyta per 273 mln. eurų, iš kurių papildomiems asignavimams krašto apsaugai iki 2,52 proc. BVP skiriami 123,7 mln. eurų.

Karinio mobilumo paketui, kuriuo atnaujinami geležinkelio ir automobilių transporto keliai, skirti 55,7 mln. eurų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) apginklavimui numatyti 7 mln. eurų, dar 4,7 mln. eurų – Kibernetinio saugumo plėtros programai.

Be to, parengties krizinėms situacijoms stiprinimui bus skiriama per 9 mln. eurų, poreikiams dėl Astravo atominės elektrinės – dar 36 mln. eurų. 

Investicijos

Kaip skelbia Finansų ministerija, 2023 m. Lietuva planuoja investuoti beveik 3 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – 1 mlrd. eurų – bus skirta žaliajai transformacijai. Šioje srityje planuojama skurdo energetinėms bendrijoms užtikrinti pigią ir netaršią energiją, tiesioginėmis paskolomis įmonėms vystyti atsinaujinančios energijos išteklius (AEI) savo teritorijoje, įrengti centralizuotus nutolusius AEI parkus, skatinti alternatyvių degalų naudojimą transporto sektoriuje, įgyvendinti, daugiabučių namų renovaciją. Žaliajai transformacijai numatyta 35 proc. lėšų.

Skaitmeninei pertvarkai numatomos 192 mln. eurų investicijos, dėmesį telkiant aukštos pridėtinės vertės pramonės įmonių verslo procesų skaitmeninimui bei mažų ir vidutinių įmonių įsitraukimui į tarptautines vertės kūrimo grandines, taip pat gamybos procesų automatizavimui, robotinių sistemų ir skaitmeninių technologijų diegimui. Taip pat ketinama 312 mln. eurų investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis stiprinant inovacijas mokslo centruose, plečiant jų pasiūlą bei skatinant startuolių vystymą ir plėtrą.

Kartu, atitinkamai, 140 mln. eurų investicijų sulauks sveikatos apsauga, akcentuojant bazinių sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimą savivaldybėse bei pasirengimo pandemijoms stiprinimą, 151 mln. eurų bus nukreiptas priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui, socialinės paramos veiksmingumui kriziniais atvejais užtikrinti. 

Kartu 21 proc. investicijų arba 607 mln. eurų numatyti transporto sektoriui. Šiomis lėšomis bus pritaikomas geležinkelių tinklas tarptautiniam kariniam judumui bei susisiekimo geležinkelių ir kelių transportu gerinimui. 

Politinių partijų susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui numatyti 231 mln. eurų, iš kurių per 179 mln. eurų bus skirta mokytojų, dėstytojų, mokslininkų atlyginimų didinimui. Šioje sumoje papildomai numatyti 15 mln. eurų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbuotojų darbo užmokesčiui, todėl bendrai finansavimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai siekia 58 mln. eurų, taip pat beveik 10 mln. eurų švietimo pagalbai stiprinti, mokinių pasiekimų spragoms šalinti, paskatoms rinktis mokytojo profesiją bei studijų prieinamumui studentams su negalia. 

Po pateikimo valstybės biudžetas (projektas Nr. XIVP-2146) bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 10 d., antrojo svarstymo – lapkričio 17 d.

Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)