Finansai

Seimo Ekonomikos komitetui pristatytos Europos Audito Rūmų aktualiausios veiklos ataskaitos

2020 m. gruodžio 16 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Gruodžio 16 d. Ekonomikos komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) Europos Audito Rūmų (EAR) narys Rimantas Šadžius pristatė Europos Sąjungos auditorių 2019 m. metinę ataskaitą ir aktualiausias veiklos auditų ataskaitas ekonominiais klausimais. Pranešėjas pažymėjo, kad 2019 m. ES biudžeto išlaidos sudarė 2,1 proc. valstybių narių visų bendro valdžios sektoriaus išlaidų (arba 1,0 proc. jų visų bendrųjų nacionalinių pajamų). Vertinant 2019 m. ES biudžeto metinę ataskaitą Europos Audito Rūmų auditorių išvadoje pažymėta, kad palankiai vertinamas finansinių ataskaitų patikimumas ir pajamų teisėtumas bei tvarkingumas, tačiau atliktų mokėjimų (išlaidų) teisėtumas ir tvarkingumas sulaukė neigiamos nuomonės.

Kalbėdamas apie COVID-19 pandemijos poveikį ES ekonominės politikos koordinavimui ir patikimam finansų valdymui, pranešėjas atkreipė dėmesį į fiskalinio tvarumo užtikrinimo svarbą teigdamas, kad valstybių narių įgyvendinamos ekonominio atsako priemonės didina valdžios sektoriaus skolos lygį, kad ES fiskalinės drausmės taisyklių laikinas netaikymas gali pakirsti ES pajėgumą koordinuoti nacionalines ekonomines politikas ateityje. Jis taip pat pabrėžė struktūrinio nedarbo augimo pavojų.

Pristatydamas situaciją dėl ES transporto infrastruktūros projektų (TEN-T) R. Šadžius pažymėjo, kad reikia sparčiau įgyvendinti didžiulio masto projektus, kad tinklo poveikis būtų pasiektas laiku. Atkreiptas dėmesys į tai, kad „Rail Baltica“ projekto ilgalaikis ekonominis tvarumas priklauso nuo to, ar bus tinkamai išnaudotas krovinių gabenimo ir keleivių pervežimo potencialas.

Kalbėdamas apie pastatų energijos vartojimo efektyvumą EAR narys pažymėjo, kad 2014–2020 m. iš ES biudžeto buvo skirta 14 mlrd. eurų (iš jų – 4,6 mlrd. eurų gyvenamiesiems pastatams) viešųjų lėšų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti, o nacionalinis kofinansavimas sudarė dar 5,4 mlrd. eurų (iš jų – 2 mlrd. eurų gyvenamiesiems pastatams). Jis pabrėžė, kad projektų atranka stokoja ekonominio tikslingumo, nacionalinės institucijos dažnai skiria paramą ne pagal sąnaudų ir naudos santykį (t. y., kuo didesnį energijos taupymą), bet tik pagal eiliškumą, ir nors reikalaujami energijos vartojimo auditai, jų rezultatai nepanaudojami atrenkant projektus.

Baigdamas pristatymą R. Šadžius akcentavo Lietuvos pažangą ir teigiamą patirtį: kiekybiškai įvertinamas investicijų poreikis ir galimas sutaupyti energijos kiekis; pastangos teisinėmis ir organizacinėmis priemonėmis šalinti kliūtis įgyvendinant energijos taupymo projektus (pvz., dalies gyventojų pasipriešinimą); finansinių priemonių panaudojimas moduliuojant paramos normas pagal būsimą energijos sutaupymą; parama mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams – tai padeda spręsti energijos nepritekliaus problemą. 

Parengė:

Ekonomikos komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė,

tel. 239 6759, el. p. rima.petkuniene@lrs.lt;

 

Ekonomikos komiteto biuro patarėja (ES)Rasa Ona Duburaitė,

tel. 239 6756, el. p. rasa.duburaite@lrs.lt

 

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

(Perskaityta per mėnesį: 12, iš jų šiandien: 1.)