Finansai

Seimo Europos reikalų komitetas: „Ekonominės raidos scenarijus 2020–2023 m. – Lietuvoje juntamas ekonomikos atsigavimas“

2020 m. spalio 1 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Rugsėjo 30 d. Europos reikalų komiteto posėdyje buvo pristatytas 2020 m. rugsėjo 14 d. Finansų ministerijos paskelbtas Ekonominės raidos scenarijus (ERS) ir Valstybės kontrolės išvada dėl jo tvirtinimo. Po pristatymo Komiteto nariai nutarė prašyti Finansų ministerijos kitą ketvirtį pateikti Komitetui atnaujintą 2020–2023 m. ERS ir Valstybės kontrolės išvadą dėl jo tvirtinimo.

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė, pristatydama ERS teigė, kad dėl su COVID-19 viruso pandemija susijusio šoko šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. – tai gerokai mažiau, nei buvo numatyta vasarą (7 proc.), o 2021 m. – tikėtinas 3,3 proc. BVP augimas. Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad ekonomikos atsigavimas tęsėsi ir pirmaisiais antrojo pusmečio mėnesiais: statistikai fiksavo augančias mažmeninės prekybos apyvartas, gerėjančius vartotojų ir verslo lūkesčius, teigiamus pramonės produkcijos pokyčius, o javų augintojai informavo apie gerą grūdų derlių. Visa tai turės teigiamos įtakos trečiojo ketvirčio ekonominės raidos rezultatams. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais BVP galėtų augti vidutiniškai po 2,3 proc. per metus.

Viceministrė akcentavo, kad 2020 m. išlieka neapibrėžtumas ekonominėje ir geopolitinėje situacijoje. Dėl COVID-19 pandemijos sumažėjusi pasaulio ekonomikų vidaus paklausa neigiamai veikia euro zonos užsienio prekybos apimtis. Vidaus rinkoje prastėsiantys vartotojų lūkesčiai, tikėtina, skatins vartojimą atidėti ateičiai, o užimtųjų skaičius Lietuvoje vidutiniu laikotarpiu gali labiau mažėti, nei tikimasi. Todėl labai svarbu, kad biudžetas būtų „saugus“ ir jį formuojant būtų pasirūpinta pažeidžiamiausiais, vengiama nebūtinų išlaidų, efektyviai investuojama į ateitį, inovacijas, ekonomikos struktūros keitimą, pridėtinės vertės kūrimą bei keičiama valstybės skolos trajektorija.

Valstybės kontrolės atstovų vertinimu, ERS yra tinkamas rengti 2021 m. valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetų projektams. Tačiau pabrėžė, kad išlieka rizika, jog pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės padėties pablogėjimą, scenarijus gali neišsipildyti.

Ekonominės raidos scenarijus – Finansų ministerijos parengtas, esamais statistiniais duomenimis pagrįstas ekonominės raidos apibūdinimas, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas.

2015 m. Lietuvai tapus euro zonos nare ir įsigaliojus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniam įstatymui, Valstybės kontrolei priskirta biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcija, įgalinanti stebėti ekonominės ir pinigų sąjungos narėms taikomų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi Lietuvoje ir teisės aktuose nustatytų užduočių vykdymą. Vykdydama biudžeto politikos stebėseną, Valstybės kontrolė rengia, teikia Seimui ir viešai skelbia išvadas dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo.

Finansų ministerijos parengtą Ekonominės raidos scenarijų, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Europos reikalų komitetas kasmet svarsto, vadovaudamasis Seimo valdybos patvirtintu Europos Sąjungos reikalų svarstymo Seime reglamentu.

 

 

Daugiau informacijos:

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Dovilė Paužaitė-Šliachtovič, tel. 2396763, el. p. dovile.pauzaite@lrs.lt

 

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

(Perskaityta per mėnesį: 10, iš jų šiandien: 1.)