Finansai

Seimo narė Rasa Budbergytė apie planą „Naujos kartos Lietuva“: „Vyriausybė „užmiršo“ Europos Sąjungos milijardų paskirtį“

2021 m. gegužės 14 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien, gegužės 14 d., Finansų ministerija planuoja pateikti Briuseliui savo planą „Naujos kartos Lietuva“.

Buvusi finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė atkreipia dėmesį, kad slapukavimas ir viešumo vengimas, dėl kurio šio plano rengėjai sulaukė kritikos viešojoje erdvėje, niekaip nedera su tiesiogine šio plano paskirtimi – sušvelninti pandemijos padarinius žmonėms ir kurti ekonomikos atsparumo prielaidas.

Seimo narei nerimą kelią itin mažas lėšų procentas, numatytas socialinei sferai. „Socialinėms problemoms spręsti Vyriausybė linkusi naudoti „senus gerus“ struktūrinius fondus. O kaip dėl socialinių ekonominių sunkumų? Kaip dėl žmonių pajamų? Juk plano tikslas turėtų būti būtent toks. Bet tokio prioriteto čia nesimato“, – kalbėjo socialdemokratė.

Anot parlamentarės, plane daug neapibrėžtumo, neaišku, kaip bus leidžiamos milijardinės lėšos. Be to, R. Budbergytė akcentavo savivaldos reikalų ignoravimą – ir jie nepateko į planą rengusių valdininkų akiratį.

Nors premjerė yra aiškinusi, kad jai nesuprantama opozicijos kritika planui, mat jame esą numatytos investicijos į viešąjį sektorių, R. Budbergytė pažymi, kad kritikos nusipelno tai, jog šiuo planu lėšos „horizontaliai pabarstytos viskam po truputį“, nesivadovaujant aiškiais prioritetais.

„Turi būti aiškiai pasakyta: štai priemonės pandemijos padariniams švelninti; o štai kas numatyta ūkio atsparumui didinti. Deja, to nematome“, – konstatuoja parlamentarė.

Ji priduria, kad socialinių partnerių ignoravimo ir konsultacijų su visuomene vengimo rengiant planą neįmanoma pateisinti „biurokratiniais atsikalbinėjimais“.

Jau anksčiau R. Budbergytė yra pareiškusi griežtą nuomonę dėl Vyriausybės nenoro viešinti „Naujos kartos Lietuvos“ plano. Ji sakė, kad net Seimo nariams nėra aišku, koks galutinis dokumentas bus teikiamas Europos Komisijai (EK).

„Finansų ministrė Gintarė Skaistė padarė didžiulę klaidą, plano rengimą nuslėpdama ir jo neviešindama, nesitardama su savivaldybėmis, Seimo komitetais, socialiniais partneriais“, – sakė Seimo narė.

Plano biudžetas – 2,2 mlrd. eurų, skirtų žmonėms ir sektoriams, kurie nukentėjo nuo pandemijos. Iš 750 mlrd. eurų Europos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo Lietuvos ekonomikai gaivinti numatyta 2,225 mlrd. eurų subsidijų ir 3 mlrd. eurų paskolų. Norėdama „pasiimti“ šiuos pinigus, valstybė narė privalo parengti planus pagal EK reikalavimus.

Lietuvos plano atidavimas vertinti nebuvo sklandus. Tik šiandien, anot žiniasklaidos pranešimų, Finansų ministerija planuoja jį pateikti Europos Komisijai.

Pati EK skatino aktyvų socialinių ir ekonominių partnerių įsitraukimą į plano rengimo procesą. Visuomenės neįtraukimą finansų ministrė G. Skaistė bandė teisinti tuo, kad neviešinti prašiusi EK. Vėliau paaiškėjo, kad tai – netiesa. Pati EK paneigė ministrės žodžius bei paragino konsultuotis dėl ekonomikos gaivinimo plano su visuomene.

Kad planas Briuselyje vertinamas prastai, yra sakęs ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tikėjomės racionalaus, strategiško ir aiškaus dokumento, o gavome 187 lapus biurokratinės grafomanijos. Apmaudu. Mums neįdomu, kokios „tvarkos ir taisyklės“ bus parengtos. Turi būti aišku, ką gaus Lietuvos žmonės“, – apibendrina Seimo narė R. Budbergytė.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

(Perskaityta per mėnesį: 2, iš jų šiandien: 1.)