Finansai

Seimo narių delegacija ES Stabilumo, ekonomikos koordinavimo ir valdysenos konferencijoje: ES turi pajėgumų reaguoti į krizes ir ateities pokyčius, tačiau turi būti vieninga ir išnaudoti turimą potencialą

2025 m. vasario 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Vasario 16–18 d. Seimo narių delegacija, vadovaujama Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Algirdo Syso, kartu su Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Linu Kukuraičiu, Biudžeto ir finansų, Ekonomikos ir Europos reikalų komitetų pirmininkų pavaduotojais Algirdu Butkevičiumi, Birute Vėsaite ir Tomu Tomilinu dalyvavo Tarpparlamentinėje Europos Sąjungos stabilumo, ekonomikos koordinavimo ir valdysenos konferencijoje bei 2025 metų Europos Parlamento savaitės renginiuose Briuselyje.

Kalbėdamas Tarpparlamentinėje Europos Sąjungos stabilumo, ekonomikos koordinavimo ir valdysenos konferencijos plenarinėje sesijoje A. Butkevičius pabrėžė, kad šiandien Europa stovi prieš naujus iššūkius, kurie reikalaujabendrųir strateginių pastangų užtikrinant Europos Sąjungos konkurencingumą pasauliniu mastu. Didžiosios ekonomikos – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija – deda vis daugiau pastangų technologijų, pramonės ir inovacijų srityse. Šis pasaulinis kontekstas primena, kad Europos Sąjunga turi veikti greitai, ambicingai ir strategiškai.

Politikas pabrėžė, kad šiam tikslui pasiekti yra būtinas lankstumas bei gebėjimas prisitaikyti prie ateities tendencijų.

„Turime investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Tik stiprindami pažangiausias technologijas, dirbtinį intelektą ir žaliąsias technologijas galime užtikrinti, kad Europos Sąjunga išliktų viena iš lyderių. Todėl mūsų pastangos, ES biudžetas ir viešosios investicijos turi būti nukreiptos į strategines sritis“, – teigė A. Butkevičius.

Seimo narys taip pat pastebėjo, kad pagrindinį ES pranašumą – t. y. bendrąją rinką vis dar riboja esama reglamentavimo našta: „Būtina stiprinti bendrą rinką. Gerai veikianti bendroji rinka yra labai svarbi mūsų konkurencingumui. Reglamentavimo našta, bendrosios rinkos susiskaldymas, blogai įgyvendinamas ES reglamentavimas yra pagrindinės kliūtys, ribojančios ES ekonominį potencialą. Tik pašalinę kliūtis ir suderinę standartus galime sukurti konkurencinį pranašumą, kuris leistų mums lygiuotis į JAV ir Kiniją“.

Kalbėdamas apie pramonę, A. Butkevičius akcentavo būtinybę apsaugoti ir skatinti mūsų pramonę, o ypatingai – gynybos pramonę.

„Jau trečius metus besitęsiantis karas Ukrainoje – stipriausias signalas mums visiems. Europos pramonė turi tapti žalesnė, energetiškai nepriklausoma, skaitmeniškesnė, lankstesnė ir atliepianti svarbiausius mūsų poreikius. Tačiau tai reikalauja strateginės paramos tiek iš valstybių narių, tiek ES lygmeniu“, – pažymėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas.

Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja B. Vėsaitė, pasisakydama konferencijos plenarinio posėdžio diskusijoje, skirtoje ES konkurencingumo gerinimui, pastebėjo, kad iki šiol nėra išnaudotos visos bendrosios rinkos teikiamos galimybės.

„Tvarus ekonomikos augimas ir darnus jos vystymasis mažina skirtumus tarp Europos regionų. Tačiau, praėjus daugiau kaip 30 metų nuo bendrosios rinkos sukūrimo, deja, vis dar nepakankamai išnaudojamas visas jos potencialas.“

„Turime atsakingai išsigryninti prioritetus ir geriau koordinuoti našumui didinti skirtas nacionalinio lygmens politikos priemones, vystydami naujas technologijas turime prisiminti mūsų piliečius ir išlaikyti jų gyvenimo standartus“, – akcentavo Seimo narė.

L. Kukuraitis, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto (EMPL) posėdyje kalbėjo apie darbuotojų įtraukties bei skaitmeninio švietimo, apimančio įvairias darbuotojų amžiaus grupes, svarbą: „Tam, kad įgalintume naudotis dirbtinio intelekto įrankiais, ieškome sprendimų, kaip užtikrinti darbuotojų dalyvavimą nacionaliniame ir įmonės lygmenyse siekiant algoritminio valdymo skaidrumo ir teisingumo. Paraleliai siekiame, kad bent 80 proc. suaugusiųjų turėtų bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius – sparčiai keliama darbuotojų kvalifikacija, ypatingą dėmesį skiriant mažų ir vidutinių įmonių bei vyresnio amžiaus darbuotojams.“

Politikas pabrėžė, kad „Lietuva laikosi ES dirbtinio intelekto vizijos, pagal kurią pirmenybė teikiama etiškumui. Raginame vyriausybes ir suinteresuotąsias šalis glaudžiau bendradarbiauti plėtojant dirbtinio intelekto politiką. Ji turi didelį potencialą užtikrinant veiksmingą transformaciją, didinant užimtumo kokybę ir darbo užmokestį, sudarant sąlygas trumpesniems darbo režimams bei kuriant konkurencingą ekonomiką.“

To paties komiteto posėdyje T. Tomilinas akcentavo, kad fiskalinio konsolidavimo kontekste socialinės išlaidos turėtų būti vertinamos ne kaip našta, o kaip investicija į ekonominį stabilumą.

Svarbiausia yra žmogiškieji resursai, todėl kalbėdami apie tokias svarbias politikos sritis, kaip Europos socialinių teisių ramstis ar Europos vaiko garantijų sistema, turėtumėme nepamiršti, kad jų įgyvendinimas turi būti paremtas tinkamu finansavimu, ir kad galiausiai naudą pajustų pats žmogus“,  teigė Seimo narys.

Peržiūrėta ekonomikos valdysenos sistema suteikia galimybę suderinti fiskalines ir ekonomines strategijas su socialiniais tikslais. Tačiau ekonomikos reguliavimas šiais laikais nėra populiarus, todėl jis aktualus tik tada, kai suprantame, kodėl reguliuojame. Kai už jo yra istorija. Šiandien, klausydamasis pirmininkaujančios Lenkijos, Europos Parlamento ir kitų nacionalinių parlamentų atstovų kalbų, girdžiu, kad Europa turi konkurencinį pranašumą – dirbame kartu, bendradarbiaujame geriau nei kiti. Tai skamba kaip Europos neblogas vertybinis pasakojimas, istorija, kuri mus vienija bendriems ateities sprendimams“, pabrėžė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas.

Tarpparlamentinė konferencija dėl stabilumo, ekonomikos koordinavimo ir valdysenos Europos Sąjungoje yra nuolatinė nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento (EP) bendradarbiavimo platforma, įsteigta 2013 m. ES parlamentų pirmininkų konferencijos sprendimu.Pirmąkart ši konferencija surengta Seime pirmojo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį metu. Nuo tada kasmet pirmąjį pirmininkavimo pusmetį konferencija kartu su pirmininkaujančios šalies nacionaliniu parlamentu rengiama Europos Parlamente, Briuselyje, o antrąjį – tuo metu pirmininkaujančios šalies parlamente.

Į Tarpparlamentinę konferenciją aptarti ekonomikos, biudžeto ir socialinius klausimus susirenka parlamentarai iš Europos Sąjungos, valstybių kandidačių ir stebėtojų šalių atstovai bei Europos Parlamento nariai. Konferencijai kartu pirmininkauja Lenkijos Seimo ir Lenkijos Senato atitinkamų komitetų pirmininkai, glaudžiai bendradarbiaudami su Europos Parlamentu.

Lenkija pirmininkauja ES Tarybai 2025 m. sausio 1 d. – birželio 30 d.  

 

Tarpparlamentinės Europos Sąjungos stabilumo, ekonomikos koordinavimo ir valdysenos konferencijos plenarinės sesijos vaizdo įrašą galite rasti čia.

Pranešimą paskelbė: Agnė Radžiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

(Perskaityta per mėnesį: 2, iš jų šiandien: 1.)