Finansai

Seimo Pirmininko pavaduotojo J. Sabatausko pranešimas: „Infliacijai mušant rekordus, Lietuvos bankas demonstruoja nekompetenciją“

2021 m. gruodžio 1 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 Lietuvai toliau pirmaujant Europos Sąjungoje pagal infliacijos lygį, Seimo Pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Julius Sabatauskas kreipiasi į Lietuvos banką, prašydamas atsakyti, dėl kokių priežasčių šios institucijos skelbtose prognozėse taip smarkiai prasilenkta su realiu infliacijos mastu ir kokių priemonių ši įstaiga ketina pasiūlyti, kad būtų suvaldytas milžiniškas pinigų nuvertėjimas.

Statistikos departamento duomenimis, lapkričio mėn. metinė infliacija Lietuvoje jau perkopė 9 proc. ribą ir dabar atitinka 2008 m. (po kurių sekė 2009 m. krizė) lygį. Maža to, pagal infliacijos rodiklį Lietuva pirmauja visoje Europos Sąjungoje.

„Tai reiškia, jog pinigai nuvertėjo tiek, kad planuotas biudžeto prieaugis jau nebeturi reikšmės, kadangi maždaug ta suma pinigų vertė jau yra sumažėjusi. Maža to, infliacijai ir toliau nemažėjant bei perkopus dviženklį skaičių, Lietuvos laukia ypač sunkūs ekonominiai išbandymai. Lietuvos banko įstatyme aiškiai nurodoma, kad viena esminių Lietuvos banko funkcijų yra pinigų politikos įgyvendinimas. Tačiau matome, kad infliacijos lygiui Lietuvoje mušant rekordus ši institucija stovi atokiai ir nesiūlo jokių priemonių, kuriomis būtų galima suvaldyti infliaciją. Atkreipiu dėmesį, kad Lietuva pagal pinigų nuvertėjimą pirmauja visoje Europoje. Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos banko pozicija būti nuošalyje ir paprasčiausiai fiksuoti duomenis, neteikiant jokių vertinimų ar konstruktyvių pasiūlymų, yra mažu mažiausiai nesuprantama“, – piktinasi J. Sabatauskas.

Socialdemokratas Lietuvos banko prašo paaiškinti, kodėl, nepaisant vienodai taikomų Europos Centrinio Banko priemonių, Lietuvoje pinigų nuvertėjimas yra pats didžiausias Europoje. Parlamentaras taip pat siekia išsiaiškinti, kaip Lietuvos bankas „įsivaizduoja infliacijos raidą artimiausioje perspektyvoje ir kokių priemonių žada pasiūlyti valdantiesiems, kad ši grėsminga situacija būtų suvaldyta“.

Lietuvos bankas du kartus per metus teikia šalies ekonomines prognozes, tačiau šiais metais teiktos prognozės buvo ypač netaiklios palyginti su realiai susiklosčiusia ekonomine situacija. Dar šių metų kovą Bankas prognozavo, kad metinė infliacija Lietuvoje nesieks net 2 proc., o rugsėjį pateiktoje prognozėje aiškino, kad šis rodiklis Lietuvoje neviršys 3,3 proc. ribos, nors jau tuo metu faktiniai infliacijos skaičiai rodė gerokai aukštesnį infliacijos lygį.

„Pasigendu Lietuvos banko atsakomybės tinkamai įvertinti ir prognozuoti ekonominius procesus Lietuvoje bei šalies ekonominės raidos perspektyvą. Kai bene pati svarbiausia pinigų institucija Lietuvoje nesugeba pamatyti realios situacijos ir teikia neadekvačiai mažą infliacijos prognozę, kyla daug klausimų ir didelis nerimas. Juk banko prognozėmis vadovaujasi tiek valstybės institucijos, tiek verslas, tiek ir paprasti žmonės. Ekonomikai kaistant dar neregėtu mastu, nematyti realios situacijos, įsikibus laikytis optimistinių variantų ir klysti daugiau nei 6 proc., kai kalbame apie infliaciją, yra nesuprantama ir nepateisinama. Todėl savo kreipimesi pateikiu klausimų ir apie būsimo pusmečio prognozes bei jų kokybę“, – sako socialdemokratas J. Sabatauskas.

Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)