Finansai

Šiemet energetikos sektorius išgyvena pokyčius – tai lemia ir įmonių finansinius rezultatus

Šie metai į energetikos sektorių atnešė nemažai pokyčių: per metus gerokai pasikeitė vartojimo įpročiai, paklausą didino ekonomikos atsigavimas, o politiniai sprendimai ir netikėtos gamtos išdaigos augino elektros kainas. Tai neišvengiamai turėjo įtakos energijos gamintojų finansiniams rezultatams. Pirmo pusmečio rezultatus paskelbusi energetikos įmonių grupė „Eesti Energia“, Lietuvoje valdanti bendroves „Enefit“ ir „Enefit Green“, skaičiuoja, kad, nepaisant nesėkmingo antro šių metų ketvirčio, buvo pasiekti rekordiniai pardavimai.

Elektros kaina didėjo dukart

Kaip pastebi „Eesti Energia“ valdybos narys ir finansų direktorius Andri Avila, dėl atsigaunančios ekonomikos gerokai išaugo elektros energijos vartojimas. Vien jo atstovaujama įmonių grupė per antrąjį šių metų ketvirtį pagamino 904 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos – 45 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių sudarė 42 proc. (378 GWh) bendros gamybos ir per metus augo trečdaliu.

Kartu su padidėjusiu vartojimu keitėsi ir elektros energijos kaina – nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų birželio elektros kainos „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo beveik dvigubai: nuo 39,50 iki 77,74 Eur/MWh. „Tam daugiausiai įtakos turėjo tai, kad dėl nepalankių oro sąlygų mažiau elektros energijos pagamino Lietuvoje ir Estijoje įrengti vėjo jėgainių parkai, o mažas kritulių kiekis sumažino hidroelektrinių pagamintos energijos kiekį Šiaurės šalyse“, – detalizuoja A. Avila.

Visgi labiausiai elektros kainas augino gamybos pajėgumų išplėtimas šiluminėse elektrinėse, kurios į aplinką išmeta didesnį anglies dvideginio kiekį. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pabrangus dujoms bei toliau augant CO2 taršos leidimų kainoms, atitinkamai didėjo ir šiluminių elektrinių pagaminamos elektros savikaina, turėjusi įtakos bendrai situacijai elektros rinkoje.

Kaip prognozuoja A. Avila, prie kainų augimo toliau prisidės Europos Sąjungos vykdoma klimato atšilimo stabdymo politika, kai mažinant išmetamo anglies dvideginio kiekį bus apribotas taršos leidimų skaičius. „Eesti Energia“ klientams nuo to apsisaugoti siūlo naudojant daugiau žaliosios energijos, o pati nuo netikėtumų apsisaugo ir verslo stabilumą išlaiko apdrausdama sandorius.

Pusmetis užbaigtas sėkmingai

„Eesti Energia“ pirmąjį š. m. pusmetį užbaigė pelningai. Kartu su kainų ir elektros energijos vartojimo augimu didėjo įmonių grupės EBITDA, kuris per pirmuosius šešis mėnesius pasiekė 113,2 mln. eurų ir buvo 8 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nuo 5 mln. iki 16,5 mln. eurų padidėjo ir įmonių grupės grynasis pelnas. Šiems rezultatams didelės įtakos turėjo ne tik situacija elektros rinkoje, bet ir „Eesti Energia“ planuojamos investicijos Lietuvoje.

Kaip detalizuoja A. Avila, dėl išaugusių elektros kainų antrąjį šių metų ketvirtį įmonės apyvarta, lyginant su metine, padidėjo net 43 proc. iki 241,1 milijono eurų. Tačiau dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) sumažėjo ketvirtadaliu – iki 40,8 milijono eurų.

Balandžio–birželio mėnesiais kito įmonės grynasis pelnas – prieš metus šis laikotarpis buvo baigtas su 7 mln. eurų pelnu dėl vienkartinio sandorio, o  antro metų ketvirčio pabaiga buvo pasitikta su 10 mln. eurų nuostoliu. Tai lėmė ir dvigubai iki 54 mln. eurų šiuo laikotarpiu išaugusios investicijos – Lietuvoje pradėtas vystyti 43 megavatų (MW) galios ir apie 160 GWh elektros energijos kasmet pagaminsiantis vėjo jėgainių parkas „Šilalė II“, investuota į skystojo kuro jėgainę ir elektros tinklo patikimumo didinimą.

„Šie pokyčiai ir aukštos elektros kainos turėjo palankios įtakos pagrindinei grupės veiklai – neatsižvelgiant į finansinių priemonių sandorius, visų verslo sričių pardavimo pajamos stipriai išaugo. Pirmojo pusmečio apyvarta, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 36 proc. ir pasiekė rekordinius 538,4 mln. eurų. Tam įtakos turėjo ir 7 proc. padidėjusios tinklo paslaugų pardavimo apimtys bei 5 proc. iki 52 milijonų eurų augusios elektros energijos tiekimo pajamos“, – teigia A. Avila.

Pozityvumo įžvelgiama ir kitose įmonių grupės veiklos srityse – naftos rinka pasiekė priešpandeminį kainų lygį, tai palaikė skystojo kuro gamybą, kuri per metus padidėjo 13 proc. iki 97 tūkst. tonų.

„Eesti Energia“ yra didžiausia elektros gamintoja Baltijos šalyse. 80 metų elektros gamybos istoriją turinčią bendrovę sudaro daugiau nei 20 įmonių. Didelis dėmesys bendrovės strategijoje skiriamas elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių – skalūnų, vėjo energijos ir biomasės.

Lietuvos rinkoje nuo 2007 m. veiklą vysto „Eesti Energia“ grupės antrinė įmonė „Enefit“, kuri siūlo elektros ir dujų tiekimą, žaliosios energijos bei įvairius energetinio efektyvumo sprendimus, ir vėjo energijos gamintojas „Enefit Green“. „Eesti Energia“ taip pat intensyviai plėtoja veiklą ir Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, JAV ir Jordanijoje.

Pranešimą paskelbė: Marius Monkevičius, UAB „INK agency“

(Perskaityta per mėnesį: 5, iš jų šiandien: 1.)